Britanijos pasitraukimas: ne anksčiau kaip 2020 m.

Kai prieš kelias dienas Lietuvos ambasadoje Londone VŽ korespondentui teko bendrauti su keliais britų verslo visuomenės atstovais, vienas jų, lordas Davidas Evansas, leidybos kompanijos „Senate Publishing“ vadovas, labai tiksliai prognozavo galimą referendumo rezultatą: „Esu gana atsargus ir net skeptiškas – tik jei mus lydės labai didelė sėkmė, ES šalininkai laimės nediduku balsų skirtumu. Bet greičiausiai bus atvirkštinis rezultatas ir nedideliu balsų skirtumu, sakykim, 51/49% ar 52/48% pergalė bus „Brexit“ pusėje.“

Nors p. Evansas, kaip ir dauguma kitų britiško verslo atstovų, pasisakė už JK išlikimą ES sudėtyje, penktadienį jis VŽ pabrėžė, kad „be abejo, žmonių priimtą sprendimą reikia gerbti ir ruoštis jo įgyvendinimui, tai yra išstojimui iš europietiškos bendrijos ir gyvenimui kitokiomis sąlygomis“.

Kokios tos sąlygos ir kada įvyks faktinis JK pasitraukimas iš ES, kol kas niekas negali pasakyti, nes tai priklauso nuo vienos aplinkybės – kaip greitai seksis susitarti Londonui ir Briuseliui dėl JK ir ES santykių statuso.

Trumpiausias laikotarpis tokioms deryboms ir visiems kitiems su tuo susijusiems teisiniams klausimams išspręsti – ES pagrindus nustatančioje bazinėje Lisabonos sutartyje numatyti dveji metai.

„Bet išstojimo sąlygos bus derinamos tarp Britanijos ir ES liekančių 27 valstybių. Kiekviena jų turės tam tikra prasme veto teisę išstojimo sąlygoms ir būsimam JK santykių su ES statusui, todėl bus būtina nuolat ieškoti kompromisinių sprendimų. Maža to, kai kurie nacionaliniai parlamentai pagal vietines procedūras privalės ratifikuoti bet kokius su Londonu pasiektus susitarimus. Tai leis, tarkim, Belgijos parlamentui vilkinti visą procesą“, – penktadienį rašo britų „The Telegraph“.

Užtruks bent kelerius metus

„Nemanau, kad čia kas nors ką nors labai smarkiai norės stabdyti, bet galima spėti, kad procesas užtruks kiek ilgiau nei dvejus metus. Manyčiau, realus JK pasitraukimas iš ES įmanomas ne anksčiau kaip 2020-2021 m.“, – VŽ sakė Nigelas Fenner-Fowlesas, finansinių konsultacijų kompanijos „Killik & Co“ specialusis projektų patarėjas.

Lordas Evansas sutinka, kad realiai „Brexit“ įvyks ne anksčiau kaip po 5-7 metų: „Vien parengiamasis darbas užtruks kažkiek laiko. Tarkim, Britanijoje, matyt, turėsime suformuoti derybininkų komandas, gal netgi sukurti atskirą „Brexit“ skirtą ministeriją, kuri koordinuotų visą naujų persiderėjimų tiek su Briuseliu, tiek su kitomis ES liekančiomis valstybėmis procesą, be to, derėtųsi ir dėl laisvos prekybos bei kitų svarbių teisinių bei ekonominių dalykų su likusiomis pasaulio valstybėmis.“

Pabrėžiama, kad JK išlieka ES nare ir dabar, ir visą tą laiką, kol vyks derybos bei pats išstojimo procesas.

„ES vakar buvo 28 valstybės. Šiandien ES irgi tebėra 28 valstybės – kartu su referendumą surengusia ir pasitraukimo kelią pasirinkusia JK. Rytoj ir poryt, taip pat artimiausius kelerius metus ES vis dar bus tos pačios 28 valstybės. Ir JK tarp jų – su visomis jai bendrijoje priklausančiomis teisėmis ir pareigomis. Tik po to, kai baigsis derybos ir bus išspręsti visi teisiniai klausimai, kai bus suderėta galutinė JK išstojimo data, būtent nuo tos datos ir galima bus konstatuoti, kad ES liko 27 šalys, o Britanija įgyja kažkokį kitą statusą“, – VŽ paaiškino Markas Gaskellas, Londone dirbančios konsultacijų firmos „Equity & Grant Limited“ vadovas.

Vadovaus deryboms su pačia savimi?

Linas Linkevičius, Lietuvos užsienio reikalų ministras, pokalbyje su VŽ yra atkreipęs dėmesį, kad per artimiausius kelerius metus laukia savotiškas teisinis paradoksas – 2017 m. antrąjį pusmetį, nuo liepos iki gruodžio JK pirmininkaus ES tarybai. Taigi, tą pusmetį gausis taip, kad pati Britanija lyg ir vadovaus „deryboms su pačia savimi“.

Neatmetama, kad artimiausiu metu ES valstybės spręs, kaip išvengti galimų teisinių kazusų. Gali atsitikti ir taip, kad būsimų pirmininkavimų grafiką bus sutarta perdėlioti kitaip, kad iš ES išstojanti JK netektų įpareigojimo po metų pavadovauti visai bendrijai.

Bet gali atsitikti ir taip, kad ES valstybių lyderiai po konsultacijų sutars, jog čia jokios teisinės problemos nekyla, todėl Londonui 2017-ųjų antrąjį pusmetį dar teks pabūti bendrijos vadovu.

„Out is out“

Dar prieš referendumą britų nacionalinis transliuotojas BBC savo interneto svetainėje atkreipė dėmesį, kad žvelgiant grynai iš formaliosios, teisinės pusės, yra įmanomas dar vienas netikėtas paradoksas, kurį visi primiršta – galimybė galų gale neišstoti iš ES.

„Įsivaizduokim situaciją – pakankamai greitai sugebama sutarti dėl išstojimo sąlygų ir sutartis dėl to atkeliauja į britų parlamentą, kur absoliuti dauguma narių pasisako už pasilikimą ES. Sakykim, parlamentarai balsuoja prieš patektąją sutartį, kyla politinė krizė, parlamentas paleidžiamas, surengiami nauji rinkimai, bet ir juose išrenkama absoliuti dauguma „Brexit“ priešininkų. Teisininkai teigia, kad tokie rinkimų rezultatai savotiškai „padengtų“ referendumo dėl išstojimo iš ES rezultatus ir pats pasitraukimo procesas galėtų būti formaliai sustabdytas“, – aiškinama BBC interneto svetainėje.

„Man visą šitą procedūrą išaiškino viena kolegė britų parlamentarė. Formaliai žiūrint, tokia įvykių eiga tikrai yra iš esmės įmanoma. Be to, kas galėtų paneigti galimybę, kad po kelerių metų, kai derybos dėl išstojimo artės prie pabaigos, tuometinė britų vyriausybė paskelbs naują, pakartotinį referendumą, kad tiesiog patikrintų tautos nusiteikimą. Formaliai ir tai irgi yra įmanoma“, – VŽ sakė Gediminas Kirkilas, Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkas.

Bet ir politikai, ir teisės bei politologijos ekspertai sutinka, kad tokia įvykių eiga yra tik teorinė.

„Realiai ji vargu ar įmanoma, nes tai būtų savotiška politinė savižudybė tokius sprendimus priėmusiems politikams. Britanijoje, kaip labai gilias demokratines tradicijas puoselėjančioje valstybėje, labai gerbiamas „tautos balsas“ ir politikos tęstinumas – jeigu jau paskelbtas referendumas ir jis įvyko, vadinas, niekas nekvestionuos jo rezultato ir nežais politinių žaidimų dėl jų atmetimo ar pakartotinio „nuotaikų patikrinimo“, – VŽ sakė politologas Gediminas Vitkus.

„Out is out – išėjimas reiškia išėjimą“, – penktadienį skėstelėjo rankomis Jeanas Claude‘as Junckeris, Europos Komisijos prezidentas, leisdamas suprasti, kad, nors ir su giliu liūdesiu širdy, bet Briuselis pasirengęs pradėti „Brexit“ procesą.