Referendumas – ir Italijoje, tik „Italexit“ nebus

Tiesa, Italijos atveju negresia „Italexit“ ar, itališkai, „Uscitalia“, rašo „Bloomberg“. Spalį numatomas surengti referendumas Italijoje yra premjero Matteo Renzi plano, siekiant pertvarkyti šalies politinę sistemą, dalis.

Kita vertus, augant antrosios pagal dydį šalies partijos – euroskeptiško judėjimo „Penkios žvaigždės“ – populiarumui, ir itališkojo referendumo eiga gali įgyti dramos bruožų. Judėjimo atstovai ką tik laimėjo merų postus Romoje ir Turine, tai rodo euroskeptikų gretų gausėjimą Italijoje. „Penkios žvaigždės“ užsimena, kad norėtų surengti konsultacinį referendumą dėl šalies narystės euro zonoje.

Spalį vyksiančiame Italijos referendume bus siekiama reformuoti keistą Italijos įstatymų priėmimo tvarką: dabar abiem šalies parlamento rūmams – Senatui ir Atstovų Rūmams – pagal konstituciją suteikiamos vienodos galios. Respublikos Senatas laikomas aukštesniaisiais rūmais tik dėl to, kad Senato vadovas, esant būtinybei, pakeičia šalies prezidentą.

Italijos rinkimų sistema lemia, kad į valdžią gali ateiti daugybė smulkių partijų; susibūrusios į didesnius junginius, jos gali sudaryti viena kitai priešingas daugumas abiejuose parlamento rūmuose. Tai iš dalies lemia, kad Italijoje vyriausybės mainosi besisukančių durų principu – nuo II Pasaulinio karo šalyje pasikeitė 63 vyriausybės. Dažna vyriausybių kaita lėmė, kad Italijoje daugybę galių sau prisiskyrė valdininkai, šalies biurokratinis aparatas – išpūstas, išsikerojusi politinė korupcija.

Italų rinkėjai referendume bus paprašyti atsakyti, ar sutinka su konstitucijos pataisa, pagal kurią Italijos respublikos Senatas taptų Regionų senatu, kurį sudarytų 100 senatorių (dabar 315) – daugiausia regioninių tarybų atstovų ir merų. Teigiama, kad, jei italai pritartų reformai, tai būtų didžiausia konstitucinė reforma Italijoje nuo monarchijos laikų.

Premjeras p. Renzi siekia sumažinti Italijos Senato dydį ir įtaką, taip būtų sumažinta vyriausybės atstatydinimo galimybė ir palengvintas įstatymų priėmimo procesas.

Neįvykdžius institucinių reformų, Italija negali užsitikrinti stabilaus valdymo ir vykdyti ekonominių reformų, būtinų spartesniam ūkio augimui ir darbo vietų kūrimui užtikrinti, teigia referendumo iniciatoriai.

Nors Italijos ekonomika stiebiasi, ji vis dar yra mažesnė nei prieš 2008 m. finansų krizę. Nedarbas pernai buvo vos mažesnis nei 12%.

Judėjimas „penkios žvaigždės“, skirtingai nei p. Renzi, neturi visapusiškos šalies ekonominės plėtros vizijos ir dėl Italijos problemų yra linkęs kaltinti Europą bei globalizaciją. Tiesa, ir ši partija žada pažaboti korupciją bei siekti biurokratų darbo efektyvumo.

Pasak analitikų, p. Renzi turi ko pasimokyti iš JK referendumo. Viena iš pamokų – kad rinkėjai nori matyti aiškų veiksmų planą.

Italijos premjerui dėl to būtų sunku priekaištauti – nuo pat atėjimo į šį postą 2014-aisiais jis žingsnis po žingsnio vykdo ambicingų institucinių reformų programą.

Ar šios reformos bus efektyvios, sunku prognozuoti – ligšioliniai mėginimai pertvarkyti Italijos įstatymų priėmimo sistemą nebuvo sėkmingi.