Pažintis su pabėgėliais tik prasideda

Apie tai surengtoje Europos Komisijos ir Europos Parlamento konferencijoje, skirtoje pabėgėlių krizei, kalbėjo Mindaugas Sinkevičius, Jonavos rajono meras.

Rukla, kurioje nuo 1996 m. įsikūręs Pabėgėlių priėmimo centras, yra Jonavos rajone, taigi tiek Ruklos miestelis, tiek visas rajonas susipažinęs su atvykėlių likimu Lietuvoje.

„Pirmoji pabėgėlių pažintis su Lietuva įvyksta Jonavoje“, - sakė p. Sinkevičius.

Iš pastaruoju metu Europą užplūdusios migrantų bangos Lietuvoje kol kas atsidūrė vienintelė keturių asmenų šeima iš Irako. Tačiau beveik neabejojama, kad anksčiau ar vėliau mūsų šalį pasieks ir likusieji iš 1.105 migrantų, kuriuos Lietuva sutiko priimti pagal ES pabėgėlių perkėlimo schemą. Po jų trijų ar keturių adaptacijos mėnesių, kuriuos pabėgėliai praleidžia Rukloje, atsakomybė teks savivaldybėms – kaip jos sugebės integruoti atvykėlius.

„Manau, kad turėtume susitvarkyti. Lietuvos nepriklausomybės išvakarėse, po 1988 m. Armėnijoje įvykusio žemės drebėjimo, į Lietuvą atvyko keli tūkstančiai armėnų. Kokių gi bėdų mes dabar turime su armėnais?“ – klausė p. Sinkevičius.

Kaip dalinsimės pabėgėlius?

Anot jo, Lietuva tikrai nėra geidžiamiausia maršruto pabaiga ekonominiams migrantams. „Bet bėgant nuo karo, kartais nebūna galimybių rinktis“, - sako meras.

Vis dėlto rajono vadovas atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje kol kas nėra aišku, kas vyks po to, kai pabėgėliai išbus nustatytą adaptacijos laiką Rukloje.

„Iš pradžių jie turi laikinus namus, o paskui lyg ir turėtų kažkur pasklisti, išsinuomoti būstus, įsidarbinti. Kaip tai vyks? Tai kelia nerimą“, - sako p. Sinkevičius.

„Kartais kolegų, kitų merų klausiu – kaip dalinsimės? Vilniui tris šimtus, Kaunui du šimtus? Tai kol kas neaišku. Galima tikėtis, kad išsispręs savaime, bet manymas, kad pabėgėliai per pusmetį išmoks kalbą, adaptuosis ir įsidarbins, man atrodo labai optimistinis“, - pažymi meras.

ES institucijų surengtoje konferencijoje dalyvavusi Bente Sandstrom, Švedijos Nordanstigo savivaldybės darbo ir pabėgėlių skyriaus vadovė, visų pirma atkreipė dėmesį, kad Švedijoje, turinčioje didelę imigracijos patirtį, apskritai gerai sukonstruota pabėgėlių priėmimo sistema – nuo institucijų, atsakingų už prieglobsčio prašymų vertinimą, iki galutinių taškų savivaldybėse, kur atvykėliai turi apsigyventi ir integruotis.

Ponia Sandstrom optimistiškai piešė paveikslą, nors pastaruoju metu ir Švedijoje priešiškumas pabėgėliams stiprėja, auga politinių jėgų, pasisakančių už griežtą imigracinę politiką reitingai, o policija fiksuoja dešimtis incidentų, siejamų su pabėgėliais.

Vis dėlto, anot p. Sandstrom, kai atvykėliai pasiekia kad ir nedidelę savivaldybę, integravimas gali būti sėkmingas.

Vienoje skaidrių p. Sandstrom rodo idiliškus savo savivaldybės vaizdus – mediniai nameliai, iškylaujanti šeima, žirgas pievoje. „Savaime suprantama, pristatydami savo savivaldybę pabėgėliams, mes tokių vaizdų nerodome. Jie gražūs mums, bet migrantai tikisi daugiau žmonių ir didelių miestų“, - juokiasi p. Sandstrom.

Anot jos, kai pernai imigracijos piko metu paaiškėjo, kad savivaldybė vietoj planuotų 20 vietų turėjo parūpinti 60, misija atrodė neįmanoma. Rezultatas – visi atvykėliai buvo deramai priimti. Bendromis jėgomis savivaldybės bendruomenė paruošė jų priėmimui mokyklos sporto salę, kitas patalpas, pasirūpino higienos, saugumo, sveikatos priežiūros reikalais. Vis dėlto, anot Švedijos savivaldybės atstovės, dalis atvykėlių vis tiek dairosi kitur, ir apie penktadalis jų išvyksta į kitas vietoves.

Internetas ir higiena

Ponios Sandstrom patarimai savivaldybėms-naujokėms, kurios dar tik turės priimti pabėgėlius – pasirūpinti apmokyti kalbos; supažindinti su vietos kultūra ir susipažinti su atvykusiųjų kultūra; padėti pasiekti darbo rinką.

Švedijos atstovė turi ir labai praktiškų patarimų. Nemokamas internetas pabėgėliams – būtinas, kad galėtų susisiekti su artimaisiais ir nupasakoti, kur tiksliai jie atsidūrė. Atvykėlių higienos poreikiai ir įpročiai neretai gerokai skiriasi nuo europiečių, taigi „informacija, informacija, informacija“ – anot p. Sandstrom, tik nenuilstamu švietimu ir mokymu, kaip tvarkosi europiečiai, galima pasiekti vaisių.

Švedija pernai sulaukė 162.877 prieglobsčio prašytojų, palyginti su 81.301 ankstesniais metais. Dauguma jų - iš Sirijos, Afganistano, Irako, Eritrėjos, Somalio.

Rašyti komentarą