Mokytoju pradeda dirbti tik kas septintas pedagogikos studentas
2012 m. pedagogikos krypties bakalauro studijas baigė beveik 2.400, o šiemet – 900 absolventų, rodo Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro („Mosta“) duomenys. 2021 m. beveik 7.000 mokytojų bus pensinio amžiaus.
„Mostos“ analitikai teigia, kad kai kuriose savivaldybėse jaučiamas mokytojų stygius greitai gali tapti „nacionalinės reikšmės iššūkiu“.
„Visi norime, kad mūsų vaikus ruoštų gabiausi pedagogai. Vis dėlto, priėmimo duomenų analizė rodo, kad vos 1% „šimtukininkų“ stoja į ugdymo mokslus. Mažiau šimtukus gavusių abiturientų pritraukia tik sporto ir žemės ūkio mokslai. Tuo metu, informatikos mokslus renkasi kas trečias aukščiausią įvertinimą gavęs abiturientas“, – pranešime spaudai cituojamas Gintautas Jakštas, Studijų politikos skyriaus vadovas.
Mažas atlygis už darbą – tik viena iš priežasčių, dėl kurios jauni specialistai neskuba rinktis mokytojo karjeros.
„Dalis pedagogikos studijų absolventų po studijų baigimo renkasi net ir mažiau apmokamą darbą, o ne mokytojo profesiją“, – teigia p. Jakštas.
Praėjus pusei metų nuo studijų baigimo pedagogikos studijų absolventai, dirbantys mokyklose, uždirba 581 Eur (prieš mokesčius). Ne švietimo sektoriuje įsidarbinusių absolventų vidutinis atlyginimas mažesnis – 502 Eur.
Praėjus pusantrų metų nuo studijų baigimo pedagogai uždirba 718 Eur, o kitą karjeros kryptį pasirinkę pedagogikos absolventai – 642 Eur.
„Maži atlyginimai neabejotinai yra problema, tačiau taip pat svarbu ir sudaryti specialistams geras darbo sąlygas, galimybes kilti karjeros laiptais, įgyti naujas žinias ir įgūdžius“, – sako p. Jakštas.
„Mostos“ apklausos, kurioje dalyvavo 1.051 mokytojas, duomenimis, vos 8% pedagogų nurodo, kad jų profesiją visuomenė gerbia. Kas antras apklaustas mokytojas nurodė, kad pagarbos mokytojo profesijai iš visuomenės nejaučia.
Įstojusieji į pedagogikos studija turi mažą motyvaciją studijuoti ir dirbti mokytojais – vos kas septintas studijas pradėjęs studentas jas baigia ir pradeda dirbi mokytoju.
Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) teigia, kad šiemet į pedagogines studijas įstojo 651 pirmakursiai.
Masinio išėjimo nėra
ŠMM ketvirtadienį skelbia, kad mokytojų skaičius Lietuvoje mažėja proporcingai mokinių kiekiui.
2011–2017 m. mokinių skaičius susitraukė 91.000 arba 22%, – nuo 410.000 iki 320.000. Per tą patį laikotarpį mokytojų sumažėjo 7.600 arba 20%, – nuo 37.600 iki 30.000.
Tiesa, šių metų statistika rodo, kad proporcija išsikraipė – mokytojų mažėjo 8 kartais sparčiau nei mokinių.
„Sodros“ duomenimis, 2018 m. iš darbo išėjo 1.448 mokytojai, tai sudaro 4,8% viso pernai užfiksuoto mokytojų kiekio. Tuo tarpu mokinių skaičius, ŠMM duomenimis, šiemet sumažėjo 2.000 – tai tesudaro 0,6%
Šiemet mokyklas palikusių mokytojų yra 3% daugiau nei pernai. ŠMM teigimu, tai rodo, kad situacija nėra išskirtinė.
„Šie naujausi „Sodros“ duomenys pagrindžia, kad viešumoje paskleista informacija, jog vyksta masinis mokytojų išėjimas iš darbo, yra netiesa. Kaip ir anksčiau, kasmet vyksta natūrali mokytojų kaita: dalis išeina į pensiją, mokytojų skaičių koreguojamas mažėjant mokinių, bet ateina ir naujų mokytojų“, - pranešime spaudai cituojama Jurgita Petrauskienė, Švietimo ir mokslo ministrė.
ŠMM pati skatina vyresnio amžiaus ir didelį amžiaus stažą turinčius mokytojus pasinaudoti proga gauti išeitinę ir baigti karjerą. Šia proga pasinaudojo 995 mokytojai. Išeitinėms skirta 3,2 mln. Eur.
Vidutinis mokytojų amžius Lietuvoje siekia 50 metų. Vyresni nei 55 metų mokytojai sudaro apie trečdalį visų mokytojų. Ši pedagogų amžiaus grupė per pastaruosius dešimt metų išaugo 48%.
Tuo pačiu metu jaunų mokytojų (iki 25 metų) dalis pedagogų gretose susitraukė 71%, iki 237 pedagogų. Jauni mokytojai sudaro mažiau nei dešimtadalį pedagogų. Kasmet į mokyklas ateina apie 70 jaunų mokytojų, teigia ŠMM.
[infogram id="bb089d3b-a99e-4f5f-8e0e-3bfbb59ad44e" prefix="Dsx" format="interactive" title="Mokytojų skaičius"]
VERSLO TRIBŪNA
Prestižinio nekilnojamojo turto projektų vystytoja, korpusinių individualių baldų ir laiptų gamintoja – LHM įmonių grupė pradėjo platinti 2,4 mln. eurų vertės obligacijų emisiją su 9 proc. metinėmis palūkanomis. Ši emisija yra strateginis įmonių grupės žingsnis, skirtas įgyvendinti plėtros planus Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Norvegijoje. Tai antrasis obligacijų emisijos platinimo etapas. Bendra platinamų obligacijų emisija sieks iki 5 mln. eurų.
Pirmosios dienos naujajame „Ellex Valiunas“ biure „Jasinskio 2“ prasideda ne nuo oficialių kalbų, o nuo garsiai išsprūstančių: „Va čia tai biuras!“ Įkurtuvių šurmulys sklinda po visas erdves: vieni bando, kaip veikia išmaniąja programėle atidaromos durys, kiti tikrina ergonomiškas kėdes ir reguliuojamo aukščio stalus, treti apžiūrinėja biure sukabintą meno kolekciją ar žavisi per langus matoma Senamiesčio panorama, leisdami sau tyliai akimirką pasimėgauti mintimi, kad čia prasideda naujas komandos etapas.
MO muziejus – viena ryškiausių nevyriausybinio sektoriaus kultūros iniciatyvų Lietuvoje. Per mažiau nei dešimtmetį jis tapo ne vien šiuolaikinio meno erdve, bet ir saugia vieta visuomenės refleksijai. Tačiau tokiam vaidmeniui reikalinga ne tik kūrybinė vizija, bet ir laisvė – o ją užtikrinti padeda ilgalaikiai, pasitikėjimu grįsti ryšiai su verslu. Vienas jų – MO partnerystė su „Švyturys-Utenos alus“, prasidėjusi dar prieš muziejaus atidarymą ir iki šiol išliekanti viena tvirčiausių muziejaus atramų.
Lietuva per rekordinį laiką pasiekė Europos gerovės lygį, tačiau šiandien matome, kad prie komforto pripratome per greitai. Įsigalinti tingumo kultūra, augantis lūkesčių ir realybės atotrūkis bei lėtėjantis produktyvumas rodo, kad rizikuojame prarasti konkurencingumą greičiau nei jį sukūrėme.
