50 profesijų algų lūkesčiai Lietuvoje

Per 2017 m. savo atlyginimų lūkesčius portale cv.lt nurodė 7.500 vartotojų. Jie galėjo nurodyti pageidaujamo neto atlyginimo ribas, pavyzdžiui, nuo 700 iki 1.000 Eur. Atlyginimų vidurkis skaičiuojamas pagal apatinę nurodytą pageidaujamo uždarbio ribą.

Vidutinė pageidaujama neto alga pernai siekė 987 Eur – tai 9,3% daugiau nei 2016 m., kai norimas atlygis buvo 903 Eur dydžio.

Didmiesčiai peržengė 1.000 Eur ribą

Iš trijų Lietuvos didmiesčių didžiausiu lūkesčių augimu pasižymėjo Klaipėdos gyventojai – jų pageidaujama alga kilo 14,1%, nuo 884 iki 1.009 Eur.

Kauniečių norimas uždarbis paaugo nuo 891 iki 1.003 Eur, arba 12,6%. O sostinėje darbo ieškančių lūkesčiai kilo dešimtadaliu, nuo 1.003 iki 1.103 Eur „į rankas“.

Tęsinys po grafiku

[infogram id="b98cc5ed-1e46-4f52-a50e-8e477db1328b" prefix="q5c" format="interactive" title="Copy: Atlyginimų lūkesčiai"]

Moterų lūkesčiai pernai augo šiek tiek sparčiau nei vyrų, tačiau vis vien išliko beveik trečdaliu žemesni nei vyrų. Pastarieji 2017 m. norėjo 1.157 Eur „į rankas“, tuo tarpu moterys pageidavo 787 Eur.

Uždarbio skirtumus tarp moterų ir vyrų daugiausia lemia tai, kad moterys užima daugiau pozicijų mažiau apmokamuose sektoriuose. Skirtumas tarp užimančių panašaus lygio pareigas Lietuvoje siekia apie 5%, VŽ yra pasakojęs Eligijus Kajieta „Korn Ferry Hay Group“ produktų ir paslaugų vadovas Skandinavijai ir Baltijos šalims.

Iš keturių amžiaus grupių sparčiausiai augo 40-49 m. darbuotojų atlyginimų lūkesčiai. Šiame segmente norima alga pakilo 15%, iki 1.105 Eur. Mažiausius norus dėl algos rodo jaunimas – 20-29 m. vartotojų pageidaujama alga siekia 743 Eur.

Direktorius aplenkė programuotojai

Didžiausio pageidaujamo atlygio savininkais išliko IT padalinių vadovai. Jų lūkesčiai pernai augo penktadaliu ir pasiekė 1.748 Eur.

Į antrą vietą išsiveržė programuotojai, kurių trokštama vidutinė alga paaugo 14,9% ir pasiekė 1.527 Eur. Į trečią vietą iš antros nukrito direktoriai bei aukščiausio lygio vadovai. Jų lūkesčiai paaugo 12,7%, iki 1.450 Eur.

Mažiausius lūkesčius dėl algos išsakė pardavėjai. Jų pageidaujama alga per metus sumažėjo 1,2%, iki 444 Eur. Antri nuo galo – padėjėjai su 569 Eur pageidaujamu uždarbiu. Treti – darbininkai, kurie išsakė norą uždirbti 586 Eur „į rankas“.

Tęsinys po grafiku

[infogram id="83756340-7fbe-400b-b786-9645a3b30c06" prefix="OCr" format="interactive" title="50 profesijų algų lūkesčiai"]

Didžiausiu lūkesčių augimu pasižymėjo paslaugų padalinio vadovai, vyriausieji buhalteriai, kokybės vadovai, personalo ir klientų aptarnavimo vadovai. Visų jų lūkesčiai paaugo daugiau nei ketvirtadaliu.

Iš 50 populiariausių profesijų sumažėjo tik penkių specialybių atstovų lūkesčiai: žurnalistų, koordinatorių, mokytojų, pardavėjų bei vairuotojų.

Pagal oficialią statistiką vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje pernai metų trečią ketvirtį siekė 850,8 Eur prieš mokesčius arba apie 667,3 Eur „į rankas“.

Didžiausiu darbo užmokesčiu pasižymi finansinės ir draudimo veiklos sektorius (1.542,2 Eur prieš mokesčius), informacija ir ryšiai (1.457,2 Eur) bei profesinė, mokslinė ir techninė veikla (1.080,8 Eur).

[infogram id="0950db04-f1a5-479e-b395-fd06028a2828" prefix="HOT" format="interactive" title="Labiausiai augę ir kritę atlyginimų lūkesčiai 2017 m."]