Pirmosios darbo dienos „Blue Bridge“: atranka vyko dešimt metų
Savo gyvenimo aprašymą „Blue Bridge“ personalo skyriui Andrius pristatė tik po gero mėnesio darbo, tiesiog dėl formalumo. „Mane kaip klientą pažinojo jau daugiau nei dešimt metų, kaskart vis sulaukdavau atvirų klausimų, galbūt domintų darbo galimybės, tačiau tuo metu nieko nenorėjau keisti ir tai likdavo tik pasikalbėjimas juoko forma. Atėjo diena, kai pats inicijavau rimtą pokalbį šia tema. Galbūt dėl to nereikėjo jokios specialios atrankos ar mano kompetencijų patikrinimo. Man taip pat buvo labai aiškios bendrovės vertybės ir aš aiškiai žinojau, kur einu“, - sako p. Bumblauskas, „Blue Bridge“ IT architektas.
Pozicijų dešimtukas
Į Vilnių studijuoti inžinerinės informatikos Andrius atvyko 1999 m., tačiau studijas Vilniaus Gedimino technikos universitete baigė tik prieš trejus metus. Didžiausią profesinių žinių ir patirties bagažą jis susikrovė dirbdamas dabar jau bankrutavusiame banke „Snoras“.
„Labai norėjau pabaigti mokslus, bet darbas man buvo svarbiau. Kai įstojau į vakarines bakalauro studijas, man nebuvo labai įdomu mokytis. Per penkerius metus man buvo įdomūs 3-4 dalykai. Kaip be magistro? Todėl vėliau baigiau ir šias studijas. Daugiausia išmokau dirbdamas“, - sako Andrius.
Savo karjerą banke „Snoras“ Andrius pradėjo dar būdamas pirmame kurse ir pirmosios jo pareigos buvo budintis sistemų administratorius. „Aš neturėjau jokios patirties, ir mano pirmasis darbas buvo labai primityvus – stebėjau monitorių, kuriame matėsi IT sistemų stebėjimo duomenys. Jeigu užsidegdavo kokia nors lemputė, aš turėjau aiškią instrukciją, ką turiu daryti toliau, o jeigu tai nepadėdavo, skambindavau administratoriui, kuris atvažiuodavo ir tvarkydavo“, - su šypsena veide prisimena Andrius.
Po kiek laiko jis pakilo iki darbo vietos priežiūros specialisto, o dirbdamas šį darbą jau svajojo tapti IT sistemų administratoriumi, t.y. tuo, kuriam skambindavo, kai reikėdavo kažką tvarkyti.
„Dėjau daug pastangų, mokiausi savarankiškai, šio savo siekio neslėpiau nuo vadovybės ir vieną dieną man pasiūlė užimti šią poziciją. Ilgą laiką jaučiau labai didelį pasitenkinimą šiuo darbu. Tačiau natūralu, kad po kažkiek laiko pasieki savo tikslus ir vėl sau keli klausimą – o kas toliau?
Kaip tik tuo metu iš kelių žmonių buvo suformuluotas naujas skyrius, kuriam buvau paskirtas vadovauti. Po to tas skyrius išaugo iki 13 žmonių komandos ir tapau IT priežiūros skyriaus vadovu. Tai buvo didelis iššūkis ir gera pamoka, nes nebuvo lengva. Nežinojau, kas yra vadovavimas, buvau tiesiog specialistas, kurį motyvo pakeliant pareigose. Greitai supratau, į ką įsivėliau, ir kad norint vadovauti to irgi reikia mokytis. Jeigu esi geras specialistas, nebūtinai esi geras vadovas. Nors gavau geros patirties ir daug ko išmokau, bet tada vis tik atsisakiau vadovavimo ir nuėjau dirbti į vieną bankinės sistemos diegimo projektą, kuriame pradėjau kaip IT architektas, bet po kurio laiko tapau IT vystymo skyriaus vadovu. Ir... ties šiomis pareigomis baigėsi mano maždaug tryliką metų trukusi karjera „Snore“, kai buvo sustabdyta jo veikla“, - trumpai savo karjeros vingius pristato p. Bumblauskas.
Pasiilgo IT
Bankrutavus bankui „Snoras“, Andrius nė dienos neliko be darbo. Iš karto jis gavo pasiūlymą prisijungti prie banko DNB IT komandos. Šiame banke jis startavo kaip IT architektas, o po kelių mėnesių tapo vadovu. Tačiau padirbęs kelerius metus suprato atitolęs nuo IT veiklos ir nusprendė į ją sugrįžti.
Pačiam Andriui įdomiausias pokytis jo karjeroje buvo sprendimas išeiti iš finansų sektoriaus ir prisijungti prie IT bendrovės, kurios klientų portfelyje yra labai skirtingus sektorius atstovaujančios organizacijos.
„Aš negaliu pasakyti, ar man IT pusė labiau patinka nei vadovavimas, bet yra sakoma, kad vienas kartas yra atsitiktinumas, du kartai – sutapimas, trys kartai – tendencija. Tris kartus esu buvęs vadovu ir tris kartus esu juo nebuvęs. Jeigu tuo metu reikia, aš galiu, bet būti vadovu tam, kad juo būti, tokio tikslo aš neturiu“, - sako jis.
Pasak Andriaus, didelė dalis verslo bendrovių IT srityje susiduria su labai panašiomis problemomis ir dirbdamas „Blue Bridge“ jis turi galimybę pasižiūrėti, kaip taikant tuos pačius metodus galima išspręsti ne vienos įmonės problemas.
Pirmas įspūdis
„Pirmą darbo dieną skaičiau įvairias vidines tvarkas, antrą dieną kolegos sužinojo, kad iš ankstesnio darbo atėjau iš karto ir neturėjau atostogų, tai dar leido pailsėti“, - juokiasi Andrius. Po kelių dienų jis jau gavo konkretų projektą ir greitai jį perpratęs įsiliejo į darbą pilnu tempu.
„Atėjęs iš bankinio sektoriaus į IT bendrovę, iš karto pajaučiau vidinės kultūros skirtumus. Visų pirma, aš pakabinau ant pakabos kostiumą, kurio dabartiniame darbe man nereikia. Dirbdamas banke turėdavau kasdien jį vilkėti. Vien tai jau suteikia laisvumą. Kita, naudojimosi internetu tvarka, kuri banke yra, o čia ne. Trečia, kompiuterio pasirinkimas: banke renkiesi iš dviejų modelių, čia gauni tokį, kokio nori“, - skirtumus vardija Andrius.
Jo nuomone, IT specialistus iš finansų įstaigų, kur galioja gana griežtos vidinės taisyklės, dėl to nesunkiai išvilioja kiti savo vidine kultūra daug patrauklesni darbdaviai.
Paklaustas, kas jį dabartiniame darbe labiausiai motyvuoja, Andrius pirmiausia įvardija galimybes realizuoti save. „Dideli sudėtingi projektai tikriausiai yra viena iš bendrovės motyvavimo sistemos dalių“, - juokiasi jis.
Pasak Andriaus, o ir karjeros prasme darbas IT bendrovėje, kuri turi daug įvairių klientų, yra kur kas vertingesnis nei darbas vienoje konkrečioje įmonėje ir pozicijų keitimas joje.
Darbo specifika
IT architektūra kaip disciplina yra pakankamai jauna, o IT architektas yra labai plačiai suvokiamas.
„Aš jau praradau viltį mamai ir žmonai aiškinti, ką aš veikiu. Mano dukra geriausiai paaiškina pasakydama: „Tėti, aš irgi noriu piešti kvadratėlius ir linijas.“ Kaip ir pastatų, taip ir IT sistemų architektūroje, pirmiausia gimsta projektai ant popieriaus“, - pasakoja Andrius.
Pavyzdžiui, IT architektas gauna įvertinti esamą konkrečios bendrovės IT ūkio situaciją ir poreikius, pagal tai paruošia tobulesnę infrastruktūrą ir pateikia IT strategiją, kaip visa tai būtų galima įgyvendinti.
„Kol įmonės IT ūkis nėra didelis, tai formalios IT architektūros ir nereikia. Bet kai pasieki tam tikrą serverių ribą ir kai informacijos apdorojimas tampa kritinis verslo sėkmės momentas, tada reikalingi kompleksiniai dalykai. Iš IT architekto reikalaujama plataus matymo, konceptualaus mąstymo“, - priduria jis.
VERSLO TRIBŪNA
Prestižinio nekilnojamojo turto projektų vystytoja, korpusinių individualių baldų ir laiptų gamintoja – LHM įmonių grupė pradėjo platinti 2,4 mln. eurų vertės obligacijų emisiją su 9 proc. metinėmis palūkanomis. Ši emisija yra strateginis įmonių grupės žingsnis, skirtas įgyvendinti plėtros planus Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Norvegijoje. Tai antrasis obligacijų emisijos platinimo etapas. Bendra platinamų obligacijų emisija sieks iki 5 mln. eurų.
Pirmosios dienos naujajame „Ellex Valiunas“ biure „Jasinskio 2“ prasideda ne nuo oficialių kalbų, o nuo garsiai išsprūstančių: „Va čia tai biuras!“ Įkurtuvių šurmulys sklinda po visas erdves: vieni bando, kaip veikia išmaniąja programėle atidaromos durys, kiti tikrina ergonomiškas kėdes ir reguliuojamo aukščio stalus, treti apžiūrinėja biure sukabintą meno kolekciją ar žavisi per langus matoma Senamiesčio panorama, leisdami sau tyliai akimirką pasimėgauti mintimi, kad čia prasideda naujas komandos etapas.
MO muziejus – viena ryškiausių nevyriausybinio sektoriaus kultūros iniciatyvų Lietuvoje. Per mažiau nei dešimtmetį jis tapo ne vien šiuolaikinio meno erdve, bet ir saugia vieta visuomenės refleksijai. Tačiau tokiam vaidmeniui reikalinga ne tik kūrybinė vizija, bet ir laisvė – o ją užtikrinti padeda ilgalaikiai, pasitikėjimu grįsti ryšiai su verslu. Vienas jų – MO partnerystė su „Švyturys-Utenos alus“, prasidėjusi dar prieš muziejaus atidarymą ir iki šiol išliekanti viena tvirčiausių muziejaus atramų.
Lietuva per rekordinį laiką pasiekė Europos gerovės lygį, tačiau šiandien matome, kad prie komforto pripratome per greitai. Įsigalinti tingumo kultūra, augantis lūkesčių ir realybės atotrūkis bei lėtėjantis produktyvumas rodo, kad rizikuojame prarasti konkurencingumą greičiau nei jį sukūrėme.
Paklaustas, o kas toliau po IT architekto, Andrius sako, kad įdomi būtų visos įmonės IT architekto pozicija. „Užsienio didžiosios kompanijos tai praktikuoja, Lietuvoje tai nėra paplitę“, - sako jis.
