Verslo ir mokslo bendradarbiavimas: traukinys pajudėjo, pamažu

Publikuota: 2015-10-04
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Verslas ir aukštosios mokyklos imasi konkrečių žingsnių siekdamos aktyviau bendradarbiauti ir taip didinti Lietuvos ūkio konkurencingumą. Didžiausia skylė, kurią šiuo metu reikia lopyti, yra žinių vadyba.

„Manau, reikalai po truputį gerėja. Didžiulio momentinio proveržio dar nematyti, bet procesas vyksta“, – sako Algimantas Markauskas, „Thermo Fisher Scientific Baltic“ vadovas ir 2015 m. „Verslo žinių“ „Metų CEO“.

2014 m. vasarį KTU buvo įkurtas Nacionalinis inovacijų ir verslo centras, koordinuojantis Kaune įkurtų mokslo slėnių veiklą. Jis rengiamas kaip atvirosios prieigos institucija, atvira visiems studentams, mokslininkams ir verslininkams.

„Veiklą organizuojame vieno langelio principu, kad verslininkams nereikėtų rūpintis, kuri universiteto dalis kaip veikia“, – VŽ aiškina Edmundas Šalna, KTU Nacionalinio inovacijų ir verslo centro direktorius.

Tiek Lietuvoje veikiančios užsienio bendrovės, tiek lietuviškos įmonės („Barclay‘s“, „Western Union“, „Siemens“, „Samsung“, „Thermo Fisher Scientific Baltics“, „Kauno grūdai“, „Volfas Engelman“ ir kitos) ėmėsi vienaip ar kitaip bendradarbiauti su Lietuvos aukštosiomis mokyklomis.

Šios taip pat nestovi vietoje – ilgai laukę universitetai giriasi pagimdę verslų, o didžiosios pasaulio bendrovės perka juose sukurtas technologijas. Ryškiausias pastarojo meto pavyzdys: JAV augalų genetikos bendrovė „DuPoint Pioneer“ liepą įsigijo technologijos, leidžiančios paprasčiau keisti organizmų DNR, patentines paraiškas. Ši technologija gimė Vilniaus universiteto Biotechnologijos institute.

Gerinamas studijų procesas

„Pasaulio praktikoje universitetai ir verslininkai bendradarbiauja dviejose pagrindinėse srityse, t. y. specialistų rengimo tobulinant mokymo programas ir inovacijų kūrimo“, – aiškina Viktoras Gurgždys, JAV rinkoje dirbančios IT bendrovės „Devbridge Group“ vadovas Lietuvoje.

Aukštojo mokslo bendradarbiavimas su verslu Lietuvoje rengiant specialistus yra pažengęs labiausiai. Šioje srityje verslininkai aukštosioms mokykloms padeda tiek patys ateidami dėstyti, tiek suteikdami galimybių studentams stažuotis bendrovėse.

„Kai kada į įmonę ateina ir aukštųjų mokyklų dėstytojai – jie siekia sužinoti, kokių įgūdžių reikia jų studentams, kaip pagerinti dėstomus dalykus“, – konkrečių aukštųjų mokyklų neįvardydama tikina Živilė Valeišienė, „Western Union Processing Lithuania“ Žmogiškųjų išteklių departamento vadovė.

Padėti ugdyti specialistus siekia tiek didieji paslaugų centrai, tiek IT bendrovės, taip pat aukštųjų technologijų pramonės atstovai. Bendrovės dalyvauja studijų procese, įdarbina universiteto studentus ir absolventus, įgyvendinami bendri mokslo ir mokslo populiarinimo projektai ir t. t.

„Bendradarbiaujame su didžiąja dalimi Lietuvos aukštųjų mokyklų, tiek su universitetais, tiek su kolegijomis, – sako p. Valeišienė, – Dalyvaujame studijų mugėse, kviečiame studentus atvykti pas mus į svečius. Kolegos dėsto praktinius dalykus, bendradarbiaujame kuriant mokymo programų turinį.“

Verslui reikia tikrų inovacijų

Universitetų atstovai atkreipia dėmesį, kad verslui reikia nebe tik smulkių praktinių sprendimų. Įmonės ieško ir tokių sprendimų, kuriems reikia inovacijų.

„Dvi trečiosios verslo pageidavimų jau yra susiję su kokia nors konkrečia inovacija, o tik trečdalis – smulkesnių sprendimų paieška“, – tikina p. Šalna.

Universitetai pabrėžia, kad su verslu bendradarbiauja „ne dekoratyviai“, o realiai dirbdami. Plačiai nuskambėjo pirmojo Lietuvos kosmoso palydovo „Lituanica SAT-1“ istorija: šis palydovas buvo surinktas KTU esančiame vadinamajame „švariajame kambaryje“. Kauniečiai bendradarbiauja ir su lietuviškomis, ir su užsienio bendrovėmis – „Kauno grūdais“, „Volfas Engelmann“, „Samsung“ ir t. t.

„Vilniaus universiteto mokslininkai bendradarbiavo su UAB „Sprana“ kuriant ir tobulinant pirmąjį pasaulyje spektrometrinį analizatorių, skirtą mineralinėms trąšoms analizuoti“, – vieną iš daugelio Vilniaus universiteto (VU) bendradarbiavimo su verslu pavyzdžių pateikia Dalia Lukšienė, VU Mokslo ir inovacijų direkcijos Intelektinės nuosavybės valdymo ir komercinimo skyriaus specialistė.

Inovacijos versle diegiamos ne tik verslininkų, o ir mokslininkų iniciatyva. Universitetų mokslininkai patys kuria įmones, kurios į rinką pateikia naujų produktų ir paslaugų. VU mokslininkai per pastaruosius kelerius metus įsteigė 15 bendrovių, KTU teigia įkūręs 44 pradedančiąsias įmones.

Universitetai naudingi smulkiajam verslui

„Iš verslo pusės į universitetus žiūrėčiau kaip į didelius tyrimų centrus. Universitetuose galima atlikti tyrimus, kuriems paprastai verslai neskiria arba neturi resursų“, – teigia p. Gurgždys.

Ponas Šalna antrina, kad universitetų teikiamos paslaugos ypač gali padėti smulkiajam verslui, kuris neturi tiek išteklių, kad pats galėtų atlikti tyrimus. Tiesa, jis taip pat pripažįsta, kad kol kas šių paslaugų teikimo procesas tik įsibėgėja.

„Kol kas žengiami pirmieji žingsniai. Naudojantis ES parama supirkta įranga, dabar viešinamos jos panaudojimo galimybės“, – sako p. Šalna.

Už ES fondus įsteigtame centre verslininkai gali užsakyti tyrimus, naudotis ten sukaupta įranga (nuo 3D spausdintuvo iki dangos atsparumo nusidėvėjimui matuoklių, spektrometrų, karštųjų kambarių, langų kampų tvirtumo matavimo prietaisų ir kt.) ar konsultuotis inovacijų klausimais.

Reikalingi mokslininkai bendrovėse

Kai kurių verslininkų nuomone, šie pirmieji žingsniai galėtų būti spartesni.

„Pasidomėjus, kas šiandien kuriama ir tiriama universitetuose, galima rasti begalę įdomių ir inovatyvių dalykų, tačiau šiai informacijai viešinti skiriama per mažai dėmesio. Galbūt verslai jau šiandien galėtų geriau išnaudoti universiteto atliekamus tyrimus, tačiau jie apie tai turi per mažai informacijos“, – sako p. Gurgždys.

Be to, VŽ pašnekovai pabrėžia, kad verslui ir mokslui dažnai pritrūksta susikalbėjimo. Ponas Markauskas sako, kad mokslo atstovams neretai ne tik nesuprantami verslo lūkesčiai, bet ir verslininkai nesupranta mokslininkų ir reikalauja per greito rezultato.

„Verslas kalba viena, mokslas – kita, todėl jiems reikia vertėjo“, – sako p. Šalna.

„Thermo Fisher Scientific Baltics“ vadovas pabrėžia, kad ne tik universitetai turi stengtis suprasti verslą, bet ir verslas – mokslą. Šiam tikslui bendrovėse tyrimus turėtų atlikti mokslininkai.

„Pirma, jei bendrovėje nėra mokslininkų, nėra kam kalbėtis su mokslininkais iš įmonės pusės, antras dalykas – negali būti užtikrintas žinių perdavimo procesas, kuris yra labai specifinis, – įsitikinęs vadovas. – Apskritai didžiausia skylė, kurią šiuo metu reikia lopyti, yra žinių vadyba tiek iš universitetų pusės, tiek iš verslo.“

Vėluosiantiems bus sunku

„Ateities universitetai vis labiau vertins neformalųjį ugdymą bei tiesiai iš verslo ateinančias žinias. To pagrindu bus tobulinamos akademinės programos. Studentai jau dabar vertina tokias žinias. Toks ugdymo procesas jiems suteikia galimybę mokytis tai, kas iš tikrųjų aktualu“, – perspektyvą brėžia „Devbridge“ vadovas.

Šiais laikais verslininkai, nedalyvaujantys inovacijų procese, rizikuoja labiau nei anksčiau, teigia p. Markauskas.

„Jau ir anksčiau pramonės šakos keisdavosi radikaliai. Pavyzdys gali būti skaitmeninė fotografija ir fotojuostų gamintojai, kai buvo pražiopsota, nepasirengta, nepersijungta. Tačiau tai įvyko per dešimtmetį. Dabar atsirandančios naujos skaitmeninės platformos gali viską pakeisti per kelis mėnesius. Tai bloga žinia tiems, kurie negalvoja apie inovacijas, – vieną dieną atsikėlus rinkos gali paprasčiausiai nebebūti“, – sako p. Markauskas.

Straipsnis publikuotas VŽ rubrikoje „Premium“ rugsėjo 21 d.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą TECHNOLOGIJŲ savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Po 2 metų pertraukos prasidės centro „Mosta“ vadovo paieškos

Vyriausybės kanceliarijai pavaldus Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras („Mosta“) jau antrus...

Vadyba
2018.11.12
Daugiausia abiturientų vėl pasirinko valstybinį anglų kalbos egzaminą

Kitąmet laikyti brandos egzaminus registravosi 30.072 jaunuoliai, tai yra 1.568 kandidatais mažiau negu šiais...

Mokslas
2018.11.06
Į profesines mokyklas bus galima stoti dukart per metus 2

Į profesines mokyklas bus galima stoti dukart per metus – šiemet į šias švietimo įstaigas pirmąkart bus...

Mokslas
2018.10.25

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau