„Lietuvos draudimas“ rengia tris scenarijus

Publikuota: 2015-09-27
Atnaujinta 2015-09-28 08:44
Aurelijos Kazlauskienės, AB „Lietuvos draudimas“ Strategijos, klientų ir marketingo departamento direktorė: „Ateities scenarijus kuriamas naudojant mūsų pačių sukurtą matematinį modelį.“ Vladimiro ivanovo (VŽ) nuotr.
Aurelijos Kazlauskienės, AB „Lietuvos draudimas“ Strategijos, klientų ir marketingo departamento direktorė: „Ateities scenarijus kuriamas naudojant mūsų pačių sukurtą matematinį modelį.“ Vladimiro ivanovo (VŽ) nuotr.
 

Ateities scenarijai padeda sukurti pagrindą verslo strategijai. Kuriant ateities scenarijus, vertinami alternatyvūs požiūriai, padedantys įžvelgti rizikas ir galimybes, kurios dažnai pražiūrimos, kai rengiamos įprastos biudžeto korekcijos.

Pasak Aurelijos Kazlauskienės, AB „Lietuvos draudimas“ (LD) Strategijos, klientų ir marketingo departamento direktorės, LD ilgalaikius ateities scenarijus pagal dabartinius planavimo principus formuoja daugiau nei 10 metų, tad šis procesas yra tapęs įmonės kultūros dalimi.

„Kuriant ateities scenarijus, vyksta du procesai, kuriuos galima pavadinti projektais: kuriama ir formuojama bendrovės strategija, o drauge skaičiuojamas operacinis planas — biudžetas. Šios abi dalys sujungiamos ir tai sudaro LD ateities scenarijų“, — kalba p. Kazlauskienė.

Sektoriaus prognozės

Anot jos, kalbant apie operacinį planą, įprastai LD jis kuriamas 3 metams ir šiuo metu kaip tik planuojami 2016–2018 m. Iš jų pirmieji metai planuojami labai išsamiai, o kiti tikslinami tarpiniais etapais.

„Ateities scenarijus kuriamas naudojant mūsų pačių sukurtą matematinį modelį, kuris tikslinamas atsižvelgiant į vartotojų lūkesčius bei matomas svarbias jų pokyčių tendencijas, technologinę bei konkurencinę aplinką, rinkos potencialą ir atsižvelgiant į bendrovės strategiją. Jis atspindi LD kryptis, būsimus įmonės pokyčius, inovacijas, kurios turės vienokią ar kitokią įtaką pajamoms ir sąnaudoms“, — nurodo p. Kazlauskienė.

Pasak jos, matematinis modelis tobulinamas nuolat, remiantis anksčiau buvusiais nesutapimais ir įvedant papildomus kintamuosius, kurie leidžia tikslinti ir vertinti atsirandančius pokyčius rinkoje.

„Vienas iš pagrindinių rodiklių, kurį vertiname, be abejo, yra bendrasis vidaus produktas, vertinami ir kiti pagrindiniai ekonominiai rodikliai, atsižvelgiama į galimus užsienio rinkų pokyčius, kurie gali daryti įtaką draudimo rinkos Lietuvoje plėtrai. Remiantis šiuo matematiniu modeliu, prognozuojamas draudimo rinkos augimas trimis scenarijais: optimistiniu, realistiniu ir pesimistiniu, o papildomai įvertinus istorinius LD duomenis bei planuojamus esminius pokyčius ar naujus pagal strategiją diegiamus produktus, savai bendrovei nustatomi augimo tikslai“, — patirtimi dalijasi p. Kazlauskienė.

Ji nurodo, kad šis operacinis planas paprastai kuriamas apie 2 mėnesius, o jį formuojant bendradarbiauja draudimo rizikos, rinkodaros, pardavimo, žalų specialistai, analitikai ir aktuarai. Per metus matematinis modelis naudojamas dar mažiausiai du kartus, prireikus prognozės tikslinamos ir atitinkamai keičiami tikslai.

„Mums toks ateities scenarijaus kūrimas yra tapęs įmonės kultūros dalimi. Atsirandantys pokyčiai lengvai koreguojami tarpiniais etapais. Pagal operacinį planą dėliojami bendrovės tikslai, formuojamos užduotys darbuotojams, vėliau tai naudojama rezultatams vertinti. Taigi ateities scenarijus kasdienėje veikloje skyla į kasdienius tikslus ir užduotis, o per nuolatinę rezultatų kontrolę žiūrima, kaip sekasi tų tikslų pasiekti“, — pabrėžia p. Kazlauskienė.

Neabejoja nauda

Ateities scenarijus praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje išpopuliarinusi bendrovė „Shell“ rengia juos iki šiol.

„Scenarijai padeda priimti svarbiausius sprendimus neužtikrintoje aplinkoje, kai tenka veikti itin sudėtingomis sąlygomis“, — pasakoja Peteris Voseris, buvęs „Royal Dutch Shell“ generalinis direktorius.

Pasak Jeremy Benthamo, „Shell“ scenarijų, strategijos ir verslo plėtros vadovo, ateities scenarijų tikslas nėra išpranašauti ateitį.

„Mes siekiame suteikti solidų pagrindą, nuo kurio atsispyrę sprendimus priimantys asmenys suformuluotų tikslesnius sprendimus įgyvendinant verslą, nes remdamiesi ateities scenarijais jie geriau suvokia svarbiausius veiksnius ir didžiausias rizikas“, — kalba p. Benthamas.

Verslo valdymo teoretikai neabejoja, kad tinkamai parengti ateities scenarijai verslui suteikia strateginį pranašumą.

Pirmiausia todėl, kad, pasak Rafaelio Ramirezo, Oksfordo universiteto „Said“ verslo mokyklos Scenarijų programos direktoriaus, tinkamai formuluojant ateities scenarijus vertinami ir alternatyvūs požiūriai. Jie padeda įžvelgti tokias rizikas ir galimybes, kurios dažnai pražiūrimos, kai rengiamos įprastos biudžeto korekcijos.

„Įmonės turi atrasti savų scenarijų rengimo būdų. Tačiau šis procesas sėkmingai veikia tik tada, kai jį palaiko organizacijoje autoritetą turintis asmuo, o ateities scenarijams kurti skiriama lėšų. Be to, šis procesas turi derėti su kitais organizacijos procesais ir juos papildyti. Taip pat būtina kompetentinga komanda. „Shell“ scenarijų rengimo praktika buvo tokia sėkminga ir todėl, kad prognozes formuluojančioje komandoje bendradarbiauja ilgamečiai bendrovės darbuotojai ir nepriklausomi analitikai“, — tvirtina p. Ramirezas.

Tiesa, pasiekti, kad ateities scenarijai iš tiesų kurtų vertę verslui, nėra taip lengva. Tarptautinės tyrimų bendrovės „McKinsey“ atliktas tyrimas rodo, kad 40% apklaustų įmonių vadovų nurodė, jog ateities scenarijai jiems buvo mažai naudingi. „McKinsey“ tyrėjų nuomone, ateities scenarijus rengiantys asmenys rizikuoja pernelyg užsižaisti su smulkmenomis, t. y. jie neįvertina, kurie veiksniai iš tiesų yra reikšmingiausi. Kita dažna rizika – parengtus ateities scenarijus netiksliai interpretuoja patys vadovai.

Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“ ir VŽ rubrikoje „Premium“ rugsėjo 16 d.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Kodėl keliaujant į darbą nereiktų klausytis muzikos 

Kuo ilgesnė kelionė į darbo vietą, tuo mažesnis žmonių pasitenkinimas savo darbu. Tačiau tyrėjai nustatė, kad...

Vadyba
2019.03.23
Nustatė ryšį tarp piniginių premijų ir darbuotojų psichologinių problemų  12

JAV ir danų mokslininkai teigia, kad piniginės premijos, mokamos už pasiektus rezultatus, gali būti...

Vadyba
2019.03.22
Susirūpino, kad gerus VVĮ vadovus pervilioja privačios įmonės 12

Valstybės valdomų įmonių (VVĮ) vadovų ir privačių bendrovių vadovų atlygis rinkoje šiuo metu skiriasi nuo...

Vadyba
2019.03.22
Brangiausios privačios mokyklos: kiek kainuos nauji mokslo metai Premium 19

VŽ surikiavo Lietuvos nevalstybinės mokyklas pagal naujų, 2019–2020-ų, mokslo metų įkainius.

Paslaugos
2019.03.22
Privačios mokyklos kelia įkainius – sako, brango viskas, net popierius Premium 5

Naujiems 2019–2020 mokslo metams besirengiančios privačios mokyklos viena per kitą skelbia nuo rugsėjo...

Paslaugos
2019.03.22
Ketinama atleisti Vilniaus šilumos tinklų vadovą  15

Vilniaus šilumos tinklų valdyba penktadienį spręs, ar atleisti daugiau nei trejus metus jai...

Pramonė
2019.03.21
Profsąjungos galės turėti padalinius

Seimas leido nacionaliniu, šakos ar teritoriniu lygiu veikiančioms profesinėms sąjungoms steigti savo...

Vadyba
2019.03.21
Ar gali įmonė skelbti visų darbuotojų atlyginimus? Kodėl gi ne Premium 7

Kuo darbuotojas daugiau žino apie įmonės veiklą ir finansinius rezultatus, tuo adekvatesni jo lūkesčiai. Vis...

Gazelė
2019.03.21
„Telia Lietuvą“ palieka dar vienas vadovų komandos narys 17

Iš pareigų traukiasi „Telia Lietuvos“ Verslo klientų vadovas Mindaugas Ubartas. Tai vienas iš daugelio...

Vadyba
2019.03.21
Pastatų priežiūros inovacija, aktuali ir valdytojams, ir jų nuomininkams Verslo tribūna 1

Pranešimas apie kilusią problemą – paprastas tarsi įrašas socialiniuose tinkluose. Ir tai tik viena iš naudų,...

Vadyba
2019.03.20
Už kokybišką miegą – priedas prie algos 1

Darbdaviai pradeda suprasti, kad naktimis dirbantys darbuotojai naudos verslui atneša nedaug. Netgi...

Vadyba
2019.03.20
Išrinktas Ekstremalių sveikatai situacijų centro direktorius

Konkursą į Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių sveikatai situacijų centro (ESSC) direktoriaus...

Vadyba
2019.03.20
Keičiasi „Citus Construction“ vadovas 2

Statybos UAB „Citus Construction“ direktoriaus pareigas eiti paskirtas Tomas Prokopovičius.

Statyba ir NT
2019.03.20
Lietuvoje biurą steigiantis sveikatingumo startuolis „Urban“ įdarbins 30 žmonių 1

Vilniuje plėtros biurą kuria sveikatingumo paslaugų startuolis „Urban“ , praneša „Investuok Lietuvoje“.

Paslaugos
2019.03.20
Didžiausius atlyginimus šį sausį mokėjusios privačios mokyklos Premium 1

Nevalstybinių mokyklų sektoriuje didžiausią vidutinį atlyginimą šį sausį mokėjo UAB „The British School of...

Paslaugos
2019.03.20
Ką daryti, kad verslo planai virstų realybe Premium

Šiandienos įmonės turi prisitaikyti prie aštrėjančių rinkos sąlygų ir klientų įgeidžių. Strateginis...

Vadyba
2019.03.20
„Boeing“ tragedijos pamokos verslui 3

Dvi tragiškos „Boeing“ lėktuvų nelaimės – gera pamoka kitoms verslo įmonėms, kurios susiduria su panašiomis...

Vadyba
2019.03.19
Lietuvos darbo jėgos brangimas – 4-tas sparčiausias ES 2

Darbo jėgos kainos augimas Lietuvoje paskutinį praėjusių metų ketvirtį, palyginti su tuo pat laiku 2017...

2019.03.19
Pasipildė „Narvesen“ vadovų komanda 

Norvegijos bendrovei „Reitan Convenience“ priklausanti „Narvesen Baltija“ Latvijoje turi naują vadovę Dacę...

Prekyba
2019.03.19
„NT valdas“ paliko M. Nenėnas 1

Valstybės valdomos grupės „Lietuvos energija“ nekilnojamojo turto valdymo įmonės „NT valdos“ direktorius...

Vadyba
2019.03.19

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau