„Lietuvos draudimas“ rengia tris scenarijus

Pasak Aurelijos Kazlauskienės, AB „Lietuvos draudimas“ (LD) Strategijos, klientų ir marketingo departamento direktorės, LD ilgalaikius ateities scenarijus pagal dabartinius planavimo principus formuoja daugiau nei 10 metų, tad šis procesas yra tapęs įmonės kultūros dalimi.

„Kuriant ateities scenarijus, vyksta du procesai, kuriuos galima pavadinti projektais: kuriama ir formuojama bendrovės strategija, o drauge skaičiuojamas operacinis planas — biudžetas. Šios abi dalys sujungiamos ir tai sudaro LD ateities scenarijų“, — kalba p. Kazlauskienė.

Sektoriaus prognozės

Anot jos, kalbant apie operacinį planą, įprastai LD jis kuriamas 3 metams ir šiuo metu kaip tik planuojami 2016–2018 m. Iš jų pirmieji metai planuojami labai išsamiai, o kiti tikslinami tarpiniais etapais.

„Ateities scenarijus kuriamas naudojant mūsų pačių sukurtą matematinį modelį, kuris tikslinamas atsižvelgiant į vartotojų lūkesčius bei matomas svarbias jų pokyčių tendencijas, technologinę bei konkurencinę aplinką, rinkos potencialą ir atsižvelgiant į bendrovės strategiją. Jis atspindi LD kryptis, būsimus įmonės pokyčius, inovacijas, kurios turės vienokią ar kitokią įtaką pajamoms ir sąnaudoms“, — nurodo p. Kazlauskienė.

Pasak jos, matematinis modelis tobulinamas nuolat, remiantis anksčiau buvusiais nesutapimais ir įvedant papildomus kintamuosius, kurie leidžia tikslinti ir vertinti atsirandančius pokyčius rinkoje.

„Vienas iš pagrindinių rodiklių, kurį vertiname, be abejo, yra bendrasis vidaus produktas, vertinami ir kiti pagrindiniai ekonominiai rodikliai, atsižvelgiama į galimus užsienio rinkų pokyčius, kurie gali daryti įtaką draudimo rinkos Lietuvoje plėtrai. Remiantis šiuo matematiniu modeliu, prognozuojamas draudimo rinkos augimas trimis scenarijais: optimistiniu, realistiniu ir pesimistiniu, o papildomai įvertinus istorinius LD duomenis bei planuojamus esminius pokyčius ar naujus pagal strategiją diegiamus produktus, savai bendrovei nustatomi augimo tikslai“, — patirtimi dalijasi p. Kazlauskienė.

Ji nurodo, kad šis operacinis planas paprastai kuriamas apie 2 mėnesius, o jį formuojant bendradarbiauja draudimo rizikos, rinkodaros, pardavimo, žalų specialistai, analitikai ir aktuarai. Per metus matematinis modelis naudojamas dar mažiausiai du kartus, prireikus prognozės tikslinamos ir atitinkamai keičiami tikslai.

„Mums toks ateities scenarijaus kūrimas yra tapęs įmonės kultūros dalimi. Atsirandantys pokyčiai lengvai koreguojami tarpiniais etapais. Pagal operacinį planą dėliojami bendrovės tikslai, formuojamos užduotys darbuotojams, vėliau tai naudojama rezultatams vertinti. Taigi ateities scenarijus kasdienėje veikloje skyla į kasdienius tikslus ir užduotis, o per nuolatinę rezultatų kontrolę žiūrima, kaip sekasi tų tikslų pasiekti“, — pabrėžia p. Kazlauskienė.

Neabejoja nauda

Ateities scenarijus praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje išpopuliarinusi bendrovė „Shell“ rengia juos iki šiol.

„Scenarijai padeda priimti svarbiausius sprendimus neužtikrintoje aplinkoje, kai tenka veikti itin sudėtingomis sąlygomis“, — pasakoja Peteris Voseris, buvęs „Royal Dutch Shell“ generalinis direktorius.

Pasak Jeremy Benthamo, „Shell“ scenarijų, strategijos ir verslo plėtros vadovo, ateities scenarijų tikslas nėra išpranašauti ateitį.

„Mes siekiame suteikti solidų pagrindą, nuo kurio atsispyrę sprendimus priimantys asmenys suformuluotų tikslesnius sprendimus įgyvendinant verslą, nes remdamiesi ateities scenarijais jie geriau suvokia svarbiausius veiksnius ir didžiausias rizikas“, — kalba p. Benthamas.

Verslo valdymo teoretikai neabejoja, kad tinkamai parengti ateities scenarijai verslui suteikia strateginį pranašumą.

Pirmiausia todėl, kad, pasak Rafaelio Ramirezo, Oksfordo universiteto „Said“ verslo mokyklos Scenarijų programos direktoriaus, tinkamai formuluojant ateities scenarijus vertinami ir alternatyvūs požiūriai. Jie padeda įžvelgti tokias rizikas ir galimybes, kurios dažnai pražiūrimos, kai rengiamos įprastos biudžeto korekcijos.

„Įmonės turi atrasti savų scenarijų rengimo būdų. Tačiau šis procesas sėkmingai veikia tik tada, kai jį palaiko organizacijoje autoritetą turintis asmuo, o ateities scenarijams kurti skiriama lėšų. Be to, šis procesas turi derėti su kitais organizacijos procesais ir juos papildyti. Taip pat būtina kompetentinga komanda. „Shell“ scenarijų rengimo praktika buvo tokia sėkminga ir todėl, kad prognozes formuluojančioje komandoje bendradarbiauja ilgamečiai bendrovės darbuotojai ir nepriklausomi analitikai“, — tvirtina p. Ramirezas.

Tiesa, pasiekti, kad ateities scenarijai iš tiesų kurtų vertę verslui, nėra taip lengva. Tarptautinės tyrimų bendrovės „McKinsey“ atliktas tyrimas rodo, kad 40% apklaustų įmonių vadovų nurodė, jog ateities scenarijai jiems buvo mažai naudingi. „McKinsey“ tyrėjų nuomone, ateities scenarijus rengiantys asmenys rizikuoja pernelyg užsižaisti su smulkmenomis, t. y. jie neįvertina, kurie veiksniai iš tiesų yra reikšmingiausi. Kita dažna rizika – parengtus ateities scenarijus netiksliai interpretuoja patys vadovai.

Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“ ir VŽ rubrikoje „Premium“ rugsėjo 16 d.