„Tvaraus verslo“ renginyje – diskusijos apie tvarumo pagreitį šalyje bei pasaulyje
Konferenciją „Tvarus verslas“, kuri vainikavo visus metus trukusį to paties pavadinimo projektą, organizavo „Verslo žinios“ kartu su pagrindiniu projekto partneriu LIDL. Renginį, vykusį „Swedbank“ centrinės būstinės erdvėse, gyvai ir nuotoliu stebėjo daugiau nei 900 dalyvių.
„Būdami viena didžiausių įmonių grupių Europoje mes suprantame, kokią įtaką galime daryti. Norintys su mumis dirbti tiekėjai turi neginčijamai laikytis mūsų tikslų, platų tvarumo įsipareigojimų paketą įtraukiame į pasirašomas sutartis. Su savo partneriais glaudžiai dirbame, padedame jiems pasiruošti tvarumo reglamentams, kurie Lietuvoje daugelio įmonių dar tik laukia. Didžiausias pokytis tvarume linkme, manau, ir įvyks tuomet, kai būti žaliam labiau apsimokės nei neapsimokės. Tokie renginiai taip pat prisideda prie tvarumo sklaidos šalyje“, – kalbėjo Ilona Čiužienė, „LIDL Lietuva“ valdybos narė.
„Tvarumo tema tikrai ne nauja, bet joje atsiranda vis naujų kampų ir perspektyvų. Štai globalios technologijų bendrovės, dar neseniai skelbusios apie klimato tikslus, šiandien sprendžia naują iššūkį – kaip sumažinti dirbtinio intelekto pėdsaką. Politologai stebėdami politinius rinkimus mato naujų tendencijų, ne visos jos palankios žaliajam kursui. Vyksta pokyčiai ir JAV tvarumo naratyve. Nepaisant visko, globalaus verslo lyderiai tvirtai laikosi tvarumo kurso. Labai džiaugiuosi, kad ir Lietuvoje turime tokių įmonių“, – pradėdama diskusiją apie tai, kaip į vadovo darbotvarkę įterpti tvarumą, kalbėjo Karolina Semionovaitė, „Swedbank“ Lietuvoje tvarumo vadovė.
Norite pokyčių – keiskite požiūrį
Konferenciją pradėjo svečias Jasper Steinhousen, „Business With IMpact“ įkūrėjas, kurio kasdienė veikla – padėti smulkiam ir vidutiniam verslui tvarumą paversti pelnu. Anot jo, įmonės, išties gebančios integruoti tvarumo sprendimus į verslo procesus, matuoja didėjančius pardavimus, augančių lojalių klientų ratą, mąžtančius kaštus ir kitas finansines naudas.
„Pabandykite pakeisti požiūrio kampą: pradėkite ne nuo to, kur darote didžiausią poveikį, o identifikuokite verslo problemas ir jas spręskite pasitelkdami tvarius sprendimus. Tvarumas bus efektyvus ir ilgalaikis tiek, kiek jis spręs jūsų verslo iššūkius“, – tikina J. Steinhousen.
Kitu kampu pažvelgti į, regis, jau nebenaują temą – klimato kaitą – pažvelgti pakvietė ir Greta Ilekytė, „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė. Pamirškite iliuzijas, kad tai – globalus, tolimas ir mus tiesiogiai retai paveikiantis reiškinys. Už jį susimokame pirkdami net kasdienes prekes, tokias kaip rytinės kavos puodelis ar šokoladas. Lietuva, būdama viena atviriausių pasaulio ekonomikų, ryškiai patiria netiesioginę žalą dėl ekstremalių gamtos reiškinių, vykstančių pasaulyje, ir šis poveikis labiausiai juntamas tiekimo grandinėse.
„Augant vidutinei pasaulio temperatūrai, modeliuoti ateities scenarijus tampa sudėtingiau, atsiranda naujų nežinomųjų. Verslai turėtų nusiteikti, kad klimato kaita darys vis didesnę įtaką kainoms ir ilgainiui mums tai kainuos vis daugiau ir daugiau“, – sako „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė.
Apie pinigus kalbėjo ir Lietuvos Respublikos finansų viceministrė, Vaida Česnulevičiūtė - Markevičienė. Iki 2030 m. žaliajai transformacijai planuojama skirti net 17 mlrd eurų. Verslas, einantis žaliuoju keliu, gali pasinaudoti valstybės pagalba tiek subsidijų, tiek ir paskolų forma – įmonės skatinamos pasidomėti šiuo metu galiojančiais paramos kvietimais, apimančiais įvairias sferas.
embedgallery::https://foto.vz.lt/embed/2701?placement=
Tvarumas lyderių dienotvarkėje
Renginyje kalbėta ir apie socialinius tvarumo aspektus. Ovidija Ferencienė, bendrovės „YARA“ Europos verslo centro“ komunikacijos vadovė pristatė įmonėje įgyvendintą unikalų oraus atlygio projektą.
„Šia iniciatyva atsigręžėme į tuos, kurie uždirba mažiausiai. Pažadame, kad net minimalią algą gaunantis mūsų darbuotojas galės nuomotis būstą, gamintis sveiką maistą namuose ir važinėti viešuoju transportu, naudotis mobiliojo ryšio paslaugomis, internetu, pirkti rūbus, pramogauti“, – dėstė O. Ferencienė. „YARA“ Europos verslo centro darbuotojų minimalus atlygis yra 1850 Eur, jis kasmet perskaičiuojamas iš naujo.
Apie tai, kad žaidimo taisyklės keičiasi ir biuruose, diskutavo Gintarė Žemaitė, „Realco“ komercinio NT vystymo vadovė. Anot jos, nekilnojamo turto vystytojo sprendimai gali kurti teigiamus pavyzdžius.
„Mes vystome pastatus, kuriuose įdiegtą tvarumo kultūrą gali tęsti ir plėtoti jau nuomininkų bendruomenė, o pastatų techninės ir funkcinės galimybės leidžia jiems augti kartu su rinkos ir technologijų tendencijomis“, – kalbėjo „Realco“ atstovė. Bendrovė šiuo metu Vilniuje plėtoja vieną didžiausių nekilnojamo turto projektų Lietuvoje, kuriam savo iniciatyva ketina gauti sveikųjų pastatų, užtikrinančių gerovę žmogui, sertifikatą – pirmąjį Baltijos šalyse.
„Tvarumas įmonėms gali reikšti reikšmingas išlaidas, būtinybę pertvarkyti verslo procesus. Jis gali lemti trumpalaikį pelno sumažėjimą, bet vardan ilgalaikės grąžos. Kur pirmiausia investuoti, o kas gali palaukti, kokią plėtros ar kitą verslui svarbią galimybę gali atverti tvarumo sprendimai – visa tai įmonės vadovo, ne specialisto kompetencija“, – argumentus, kodėl tvarumas turi atsidurti ant CEO stalo, vardijo Elvyra Mikšytė, bendrovės „Vesta Consulting“ organizacijų tvarumo skyriaus vadovė.
Daugiau žalumos
Tvarumas neatsiejamas nuo žaliųjų tikslų, aplinkosaugos, iškastinio kuro vartojimo mažinimo. Apie tai renginyje kalbėjo ne vienas pranešėjas.
„Svarbu ne tai, kurią kuro rūšį rinksimės, bet kaip globaliu mastu sugebėsime išgauti iš kiekvienos jų didžiausią naudą ir rasti balansą“, – tikino konferencijos pranešėja Katri Taskinen, kompanijos NESTE viceprezidentė. Po antrojo pasaulinio karo įkurta bendrovė turėjo užduotį aprūpinti Suomiją nafta, o šiandien yra didžiausia žaliojo kuro gamintoja pasaulyje, kurios pagrindinė misija – padėti klientams, nuo kelių transporto iki aviacijos sektoriaus – eiti žaliuoju CO2 emisijų mažinimo keliu.
Valdas Kaubrė, Valstybinių miškų urėdijos generalinis direktorius, paaiškino, kaip miškai padeda mažinti į aplinką patenkantį CO2 ir kokį vaidmenį šiame procese vaidina kirtavietės. „Mūsų pagrindinė užduotis – tvarus ir subalansuotas miškų valdymas: balansavimas tarp CO2 absorbcijos didinimo, kuo didesnės grąžos pramonei, ir rekreacijos funkcijos užtikrinimo žmonėms“, – kalbėjo Valstybinių miškų urėdijos vadovas.
Apie žaliųjų zonų didinimą mieste, kaip vieną iš tvaresnės rytdienos svajonių, dėl kurios daug stengiasi jau šiandien, kalbėjo ir Diana Lubė, „Ecoservice“ teritorijų priežiūros verslo direktorė. „Pastatai su žaliais stogais ir vertikaliu apželdinimu, išmaniųjų technologijų, padedančių prižiūrėti miesto žaliąsias erdves, įdarbinimas, žalieji transporto koridoriai su vandeniui pralaidžia danga, kurių dėka reikės mažiau kanalizacijos ir laistymo sistemų – tai tik dalis mūsų ateities vizijos, kuri padėtų kurti tvaresnį, žalesnį, patogesnį miesto rytojų“, – vardijo „Ecoservice“ atstovė.
VERSLO TRIBŪNA
Valstybinių miškų urėdijos (VMU) miškininkai šiuo metu aktyviai vykdo vieną iš svarbiausių rudens darbų – renka sėklinę medžiagą – sėklas Lietuvos sėklinės miško bazės objektuose, kurie įkurti siekiant išsaugoti šalies genetinius miško išteklius. Šiuose objektuose auga atrinkti, geriausiomis savybėmis ir aukšta genetine kokybe pasižymintys medžiai. Sėklinės bazės objektai padeda išlaikyti vietinių medžių rūšių genetinę įvairovę, užtikrinti nenutrūkstamą rūšies populiacijų prisitaikymą prie besikeičiančios aplinkos sąlygų keičiantis kartoms. Iš genetiniu požiūriu vertingų sėklų išauga tvirtesni, atsparesni, sveikesni ir kokybiški miško sodmenys, kuriuos miškininkai naudoja valstybinių miškų įveisimui ir atkūrimui bei privačių miškų savininkų realizacijai.
Rugsėjo 1 d. duris atvėrusio verslo centro „Hero“ plėtotojai vakar paskelbė septintosios obligacijų emisijos dalies rezervacijos pradžią. Investuotojų paraiškos bus priimamos iki spalio 3 d., o oficiali obligacijų emisijos dalies išleidimo data – spalio 7 d. Per ankstesnes šešias emisijos dalis rinkoje iš viso jau pasiskolinta daugiau nei 50 mln. eurų, o šio etapo metu tikimasi pritraukti dar iki 6 mln. eurų.
Jau rugsėjo 20-ąją į Neringą, Juodkrantę, grįžta jubiliejinis, dešimtasis festivalis „Sveika, Neringa“. Viena svarbiausių jo dalių – akcija „Tvarkomės prie jūros“, kuri kasmet suburia šimtus savanorių rūpintis Pilkosiomis kopomis, vadinamomis Kuršių nerijos perlu. Šiemet prie šios misijos jungiasi ir didžiausia šalies bendrovė „Švyturys-Utenos alus“ – įmonė tapo festivalio rėmėja ir sako, kad tokios iniciatyvos labai svarbios, nes jos sutelkia bendruomenę, skatina savanorystę ir leidžia tvarumo pažadus paversti realiais darbais.
Valymo prekių ir priemonių etiketės mirga pažadais: nuo magiškos švaros, stebuklingų sprendimų iki madingų užrašų „natūralu“ ar „tvaru“. Dažnai po šiomis sąvokomis slypi daugiau rinkodaros nei tikros atsakomybės už poveikį aplinkai. Švaros priemonių ekspertai pabrėžia – valymo priemonėse nėra jokios magijos, tik chemija ir fizika. O tvarumo atsakomybė gula ne tik ant gamintojo, bet ir ant vartotojo pečių.
Tvarūs sprendimai gali ne tik prisidėti prie CO2 emisijų mažinimo, bet ir prie įmonės finansinės gerovės. Vienas tokių pavyzdžių – elektros energijos kaupikliai (baterijos), leidžiantys kaupti elektros energiją, kai ji pigi, ir ją panaudoti vėliau – savo reikmėms arba pardavimui. Turėdamas juos, verslas gali dalyvauti ir balansavimo rinkoje bei gauti papildomų pajamų.
„Skaičiuojame, kad turint 500 KWh galios kaupiklį vien iš biržos kainų skirtumo per metus būtų galima sutaupyti apie 22 000 Eur. Kaupiklį įsirengti nesudėtinga, įmonei pačiai jo nereikia valdyti, tai daro išmanio sistemos. O nauda – didelė“, – kalbėjo Valdemar Fiodorovič, „Enefit“ rizikų valdymo padalinio vadovas.
Nepamiršti komunikacijos
Juozas Baranauskas, „PinProof”, „Packlarity” tvarių pakuočių vystymo ekspertas, gamintojų ir importuotojų asociacijos „Gamtos ateitis“ įsteigto „Ateities pakuotės klubo“ konsultantas, išdėstė dažniausias klaidas, kurias daro verslai kurdami tvarią pakuotę savo produktams. „Sėkmingi pakuočių projektai yra tuomet, kai jie tarpdiscipliniai. Įtraukite į procesą rinkodaros komandą, dizainerius, konsultantus, gamintojus, perdirbėjus, vartotojus – tutrėkite kuo daugiau įžvalgų iš skirtingų su produktu susijusių šalių“, – patarė jis.
Diskutuota ir apie greenwashing‘ą – žaliąjį smegenų plovimą, ir tai, kad verslai kartais renkasi geriau patylėti nei rizikuoti būti apkaltinti melu. „Lietuvoje nebuvo itin ženklių ir ryškių greenwashingo atvejų, kai kažkas netyčia, juolab tyčia kalbėjo netiesą apie savo įmonės tvarumą. Manau, kad mes tikrai ir toliau komunikuosime apie tai, galbūt suklysime, išmoksime pamokas, o po dviejų metų jau niekam nebereikės diskutuoti, kad yra tas greenwashing‘as“, – įsitikinęs Antanas Bubnelis, „LIDL Lietuva“ korporatyvinių reikalų ir komunikacijos vadovas.
Renginyje taip pat buvo apdovanotos 5 didžiausią tvarumo indeksą portale rekvizitai.lt turinčios bendrovės: „Coca–Cola HBC Lietuva“ (tvarumo indeksas 10), „RIMI Lietuva“ (tvarumo indeksas 10), UAB „Ernst & Young Baltic“ (tvarumo indeksas 9,8), AB „KN Energies“ (tvarumo indeksas 9,8) bei AB „Telia Lietuva“ (tvarumo indeksas 9,7).
