Kaip „Maxima“ veikia namų rinkoje? Pasakoja, kaip supaprastino bendravimo su vietos tiekėjais procesus
„Net ekonominių sukrėtimų metu, kai vartotojų pasirinkimą pirmiausia ima lemti kaina, reikšminga pirkėjų dalis vis tiek labiau pasitiki vietos gamintojų produkcija. Ypač kai kalbame apie šviežią maistą – pieno produktus, mėsą, kai kurias daržoves bei vaisius. Mūsų atveju, daugiau nei pusė tiekimo grandinės yra įsišaknijusi Lietuvoje ir čia svarbu suprasti mastą: tai yra beveik 600 vietinių įmonių ir ūkių, arti 9 tūkst. įvairiausių lietuviškų prekių. Visi mes, veikiantys namų rinkoje, esame glaudžiai susiję, todėl „Maxima“ pastaraisiais metais skyrė itin daug dėmesio efektyvesniam bendradarbiavimui“, – kalba Marius Tilmantas, „Maxima LT“ Pirkimų departamento direktorius.
Panaikinus baudas, laimėjo visi
„Maxima“ prieš porą metų nusprendė atsisakyti finansinių baudų tiekėjams už prekių pristatymo vėlavimus ir dabar gali drąsiai konstatuoti, kad šis sprendimas naudos atnešė visiems: su nesklandumais susidūrusius tiekėjus apsaugo nuo dar didesnių išlaidų, o „Maximai“ leido labiau susitelkti į prekių srauto bei asortimento planavimą.
„Baudos verčia per ilgai užsibūti praeityje, o tai nėra efektyvu. Didžioji dalis Lietuvos tiekėjų yra ilgamečiai „Maximos“ partneriai, abi šalys šį bendradarbiavimą brangina ir neturi kėslų vieni kitiems kenkti. Todėl ištikus tiekimo trikdžiams, kalbamės su tiekėjais, ieškome sprendimo kelių ir laiką skiriame planavimui. Tai žymiai efektyvesnis požiūris dėl kurio laimi visi“, – teigia M. Tilmantas.
Vienas langelis – kitoks požiūris į derybas
Šių metų „Maximos“ įvesta naujovė bendraujant su tiekėjais – vieno langelio principas priimant sprendimus dėl naujų partnerysčių, naujų produktų įvedimo į prekybos tinklo asortimentą bei derybas dėl mažesnių įprastinių prekių kainų. Pasak M. Tilmanto, mažiau grandžių sprendimų priėmimo procese leidžia veikti greičiau ir lanksčiau. Be to, sudedamoji šio pokyčio dalis yra ir kitoks prekybos tinklo požiūris į derybų tikslą, „Maximai“ svarbu aiškumas ir abipusė pagarba dirbant su tiekėjais.
„Mes juk žinome, kiek kainuoja pagaminti vieną ar kitą produktą – turime nuosavą prekės ženklą, patys rūpinamės gamyba. Taip pat puikiai suprantame, kad mūsų tiekėjai turi uždirbti, investuoti į gamybą, išlaikyti darbuotojus. Žinoma, būna atvejų, kai tiekėjų siūloma kaina būna pernelyg aukšta – jeigu jaučiame, kad tokia kaina nebus sąžininga mūsų pirkėjams, jos nepriimame“, – teigia „Maxima LT“ Pirkimų departamento vadovas M. Tilmantas.
Jis pastebi, kad daugelis lietuvių gamintojų ir toliau išlieka susitelkę į stipriausius ir paklausiausius savo gaminius. Tiesa, žvelgiant porą metų atgal ir lyginant su pandemijos metais, naujų gaminių įvedimas į rinką šiuo metu tapo dažnesnis, tačiau labai gerai apgalvotas.
Lietuviškų prekių dalis nuosekliai auga
„Tai išsigryninimo laikotarpis tiek prekybos tinklams, tiek gamintojams. Viena vertus, tai yra natūralus ciklas, kita vertus, keletą metų visi susidūrė su sudėtingomis aplinkybėmis – pirma dėl COVID-19 pandemijos, paskui dėl Rusijos pradėto karo Ukrainoje, infliacijos šoko. Mūsų veiklos išsigryninimo kelias veda per parduotuvių formatų suvienodinimą ir geros patirties vartotojams kūrimą, asortimento perplanavimą ypač daug dėmesio skiriant šviežiam maistui.
Santykių tvarumas su vietos gamintojais šiame kontekste mums yra vienas kertinių dalykų – siekiame, kad jie būtų kuo mažiau biurokratiški, kad visi galėtumėm susitelkti į ateities planus“, – sako „Maxima LT“ Pirkimų departamento vadovas M. Tilmantas. Jis pabrėžia, kad lietuviškų prekių dalis asortimente nuosekliai auga visame tinkle, o mažiausio naujo formato parduotuvėse, kuriose reikšmingai išplėsta šviežio maisto pasiūla, būtent vietos gamintojų ir ūkių produkcija sudaro du trečdalius viso šviežio maisto asortimento.
