Pakuočių konteinerių realybė: kodėl perdirbimą pasiekia mažiau nei pusė rūšiuojamų pakuotės atliekų

Marina Curko – Notkuvienė, UAB „Ekobazė“ Komercijos vadovė: „Visos suinteresuotos pusės turi kalbėti viena kalba. Kai kalbame apie perdirbamą pakuotę, reiškia ji turi būti perdirbama ne Kanadoje, o Lietuvoje ar bent Europos Sąjungoje.

Ieškant geriausio sprendimo prekės ar produkto pakuotei, būtina iš karto galvoti ne tik apie jos kelią nuo gamybos iki vartotojo, bet ir tolimesnį tokių pakuočių atliekų likimą. Antrinių žaliavų tvarkymo bendrovės „Ekobazė“ duomenimis, kol kas dar labai daug pastangų ir resursų, skirtų surinkti, išrūšiuoti ir perdirbti tokias pakuotes, nueina niekais, nors bent keli susitarimai ar sprendimai padėtį galėtų gerokai pagerinti.

Skaičiuojama, kad iš visų į rūšiavimo konteinerius patenkančių atliekų tik mažiau nei pusė iš tiesų galiausiai pasiekia perdirbimo gamyklas Lietuvoje ar Europoje. Likusi dalis tokių konteinerių turinio, pasak UAB „Ekobazė“ atstovų, būna užteršta maisto, statybinėmis ar kitomis buitinėmis atliekomis arba pačios pakuotės yra pagamintos iš kombinuotų, neatskiriamų ir neatpažįstamų medžiagų, o tai reiškia, kad yra tinkamos tik deginimui.

Ženklinimo svarba

„Labai didelis iššūkis mums yra tai, kad ne visada suprantame, iš ko ta pakuotė yra pagaminta. Ypač jei tai kombinuota pakuotė ir nėra jokio aiškaus ženklinimo, tada nei įranga, nei žmonės negali identifikuoti jos sudėties. Būna net atvejų, kai įranga identifikuoja perdirbamą plastiką, tačiau perdirbėjai viską grąžina, nes jame randa priemaišų, kurios nėra perdirbamos. Daug problemų kyla ir su popieriaus pakuote, kuri dažnai padengiama blizgiu laku ar tam tikromis plėvelėmis ir dėl to tinka tik deginimui“, – apie realybę rūšiuojamų pakuotės atliekų konteineriuose pasakoja Marina Curko – Notkuvienė, „Ekobazės“ Komercijos vadovė.

Nesvarbu dėl kokių priežasčių gamintojai ir importuotojai renkasi tokius sudėtingus pakuočių sprendimus – dėl paties produkto apsaugos ar rinkodaros efekto – rezultatai vis tiek yra ne labai džiuginantys. Tik apie 40-50% vartotojų neva jau išrūšiuotų pakuočių būna tinkamos perdirbimui.

„Pastaraisiais metais pakuočių reikalavimai griežtėja, didinami mokesčiai, įvestas perdirbamų ir neperdirbamų pakuočių diferencijavimas. Kol kas to rezultatų nematome, tam dar reikės laiko. Bet labai linkime, kad pakuotė būtų kuo paprastesnė ir lengvai perdirbama ne bet kur pasaulyje, o Lietuvoje ar Europoje. Tada visi – ir mes, ir organizacijos – pasiektume keliamus tikslus“, – sako M. Curko – Notkuvienė.

Sutarti dėl komunikacijos

Vartotojų sąmoningumas taip pat yra labai svarbi šio proceso dalis. Tai, kad daugelis net ir gerai išrūšiuotų atliekų būna sugadintos ir užterštos maisto, statybinėmis ar kitomis medžiagomis, rodo, kad vartotojus dar būtina edukuoti, jiems reikia paaiškinti procesus ir įskiepyti supratimą, kad tinkamas atliekų išrūšiavimas turi būti ir jų atsakomybė. Kita vertus, pasak M. Curko – Notkuvienės, labai daug priklauso ir nuo savivaldybių ar regioninių atliekų tvarkymo centrų darbo organizavimo ar vykdomos komunikacijos.

„Komunikacija nėra labai vieninga. Organizacijos sako, kad rūšiuojami konteineriai turi būti skirti tik pakuočių atliekoms. Tačiau savivaldybės ar regioniniai atliekų tvarkymo centrai kartais komunikuoja savaip. Pavyzdžiui, esame matę informacijos, kad į stiklo konteinerius galima mesti langų stiklo atliekas, bet toks stiklas nėra pakuotė. Kitos savivaldybės labai nori statyti rūšiavimo konteinerius prie kapinių. To rezultatas – plastiko konteineriai pilni neperdirbamų dirbtinių gėlių, kurios pagamintos iš neaiškaus plastiko ir kombinuotų medžiagų, o stiklo konteineriai pilni žvakių su vaško ar parafino likučiais. Tokios žvakės taip pat nėra pakuotės atlieka, o vaško likučiai apsunkina stiklo identifikavimą ir perdirbimą“, – pavyzdžių pateikia M. Curko – Notkuvienė.

Priklauso nuo regiono

„Ekobazė“ turi 8 atliekų rūšiavimo bazes ir pakuočių atliekas rūšiuoja 5 šalies regionuose. Iš viso per metus bendrovė išrūšiuoja apie 30 000 tonų atliekų. Didžioji dalis plastiko ir metalo atliekų perdirbama čia pat Lietuvoje, nemažai popieriaus atliekų keliauja į Vokietijos ar Austrijos perdirbimo gamyklas, o stiklo ir kombinuotų medžiagų, tokių kaip tetrapakai, atliekomis pasirūpina stiprūs perdirbėjai Lenkijoje.

Pastebima, kad didžiuosiuose Lietuvos miestuose, kur pragyvenimo lygis yra aukštesnis, ir atliekų rūšiavimo konteineriuose yra daugiau perdirbamo stiklo, popieriaus pakuotės atliekų. O štai regionuose dažniau tenka susidurti su žaliosiomis atliekomis užterštais konteineriais. Pavyzdžiui, rudenį dažnas reginys konteineriuose – supuvę obuoliai.

„Daug kas priklauso nuo regiono, jame įvestos atliekų tvarkymo ar priežiūros tvarkos, kiek savivaldybė ar atliekų tvarkymo centrai investuoja į atliekų tvarkymo kontrolę“, – sako „Ekobazės“ Komercijos vadovė. Bet didelį postūmį, pasak jos, turėtų padaryti ir visuotinis atskiras maisto atliekų rūšiavimas. Maisto atliekos ne tik užteršia kitas atliekas, ypač greitai jos sugadina popierių, bet jos labai apsunkina visą perrinkimo ir išrūšiavimo darbą.

„Nors stengiamės procesus automatizuoti, tačiau be žmonių rankų darbo taip pat neišsiverstume. Ir mūsų darbuotojams geriau dirbti, kai nėra maisto atliekų, jų kvapų. Laukiame, kada maisto atliekos bus rūšiuojamos visoje Lietuvoje, tada ir pakuočių perdirbimo rezultatai turėtų pagerėti“, – įsitikinusi M. Curko – Notkuvienė.

Straipsnis parengtas pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos „Gamtos ateities“ įsteigto „Ateities pakuotės“ klubo iniciatyva. „Ateities pakuotės“ klubas šiuo metu vienija 46 Lietuvos įmones ir skatina Lietuvos gamintojus ir importuotojus naudoti ekologiškesnes pakuotes, dalytis gerosiomis praktikomis šioje srityje ir stiprinti ekologinių iniciatyvų sklaidą Lietuvos versle ir visuomenėje.

Gamintojų ir importuotojų asociacija „Gamtos ateitis“ – licencijuota pakuočių atliekų tvarkymo organizacija, koordinuojanti Lietuvos gamintojų ir importuotojų prekinių pakuočių atliekų tvarkymą. Asociacijos tikslas – atstovaujant Lietuvos gamintojams ir importuotojams, vystyti tvarią ir efektyvią pakuočių atliekų tvarkymo veiklą, taip pat – įvairiomis priemonėmis vykdyti visuomenės švietimą ir edukaciją, siekiant didinti gyventojų, savivaldos, verslo atsakomybę ir sąmoningumą aplinkos taršos pakuočių atliekomis bei jų rūšiavimo klausimais.

Komentarai