Raktas į žaliąją statybų transformaciją – inžinerinė mediena

Pastatai generuoja net 40 proc. šiltnamio dujų, o nemaža dalimi prie to prisideda naudojamos tradicinės statybinės medžiagos, pavyzdžiui, betonas. Pastarasis sudaro pusę visos dirbtinės (žmogaus sukurtos) masės planetoje, kuri savo svoriu jau 2020 m. viršijo gyvąją mūsų Žemės biomasę. Tad nereikia stebėtis, kad Europos Sąjungos valstybės narės viena po kitos griežtina statybų reikalavimus: skaičiuoti CO2 emisijas tampa privaloma, o jų ribos traukiasi.

„Daug kas galvoja, kad žaliąją transformaciją įvykdys atsinaujinanti energetika, bet jos tikrai neužteks. Pirmiausia dėl milžiniškų investicijų į energijos pasaugojimo pajėgumus, kurie užtikrintų elektros energijos tiekimą dienomis, kai nėra saulės ir vėjo. Pavyzdžiui, Vokietijoje skaičiuojama, kad industrinio lygio energijos talpoms reikėtų išleisti beveik vieno Vokietijos BVP dydžio sumą. Taigi išvada paprasta: turime smarkiai mažinti energijos vartojimą, o kartu ir CO2 išmetimą į aplinką. Statybų industrijai tai pirmiausia reiškia prioritetą ne naujai statybai, o išsaugojimui to, ką turime – renovacijai. O ten, kur nauja statyba neišvengiama, būtina rinktis tvaresnes statybines medžiagas ir statybos surenkamais automatizuotai gaminamais elementais sprendimus“, – apie rinkos tendencijas kalba Paulius Milčius, VMG grupės tvarios statybos ekspertas.

Statybos 4.0 pagrindas

Daugiausia CO2 emisijų generuoja pastato konstrukcijos bei fasadas, nes jų gyvavimo ciklas skaičiuojamas dešimtmečiais ir net šimtmečiais. Taigi, kad statinį būtų galima pavadinti tvariu, vien šilumos siurblio ar medžiais apsodinto fasado neužtenka, būtina jį statant naudoti tvaresnes žaliavas. Vis daugiau ekspertų pripažįsta, kad raktas į žaliąją transformaciją yra medinė industrializuota statyba. Tai – lengviausias būdas atmosferoje cirkuliuojantį anglies dvideginį  „užrakinti“ pastatuose bent šimtui metų. Serijinės gamybos medinėmis konstrukcijomis renovuojami ir statomi miestai turi istorinę galimybę tapti patikimais pasaulio CO2 bankais, įsitikinęs P. Milčius.

„Mediena pasižymi ne tik geromis medžiaginėmis savybėmis, pavyzdžiui, aukšta šilumos izoliacija. Statybos industrijai dar svarbiau yra tai, jog labai efektyvi yra ir medienos gamyba. Tai palanki žaliava statybai industrializuoti:  medis yra tvirta ir lengva medžiaga – gelžbetoninio modulio ir medinio karkaso svoris skiriasi net kelis kartus. Todėl mediena yra lengviau pritaikoma robotizuotai pastato elementų gamybai, o darbas fabrikuose vyksta 20–50 proc. greičiau“, – apie medienos privalumus kalba P. Milčius.

Mitas, kad medis tinkamas tik kalnų trobelėms, seniai nugrimzdęs nebūtin. Šiandien pasaulyje jau kyla dangoraižiai,  kurių konstrukcijos – pilnai arba iš dalies (medienos–betono kompozitas) medinės. Iš Skandinavijos šalių plinta tendencija daugiabučius statyti iš serijiniu būdu gaminamų medienos modulių. Nuo 1996 m. iš tokių tūrinių (3D) modulių „BoKlok“, bendra IKEA ir Skanska įmonė pastatė jau 15.000 butų Švedijoje, Norvegijoje, Suomijoje ir Jungtinėje Karalystėje. Neseniai ji pristatė tvaraus prieinamo būsto konceptą „Grönhult“:  serijiniu būdu iš lengvo medinio karkaso modulių konstrukcijos gaminami daugiabučiai, ne tik pilnai apsirūpinantys energija ir šiluma, bet ir tiekiantys elektrą į skirstymo tinklus.

Prieš metus apgyvendintas ir pilotinis bendrovės „Gropyus“ projektas Vokietijoje  – daugiabutis iš surenkamų medienos bei hibridinių konstrukcijų. Prie projekto prisijungus didžiausiai Europoje nuomojamo būsto vystytojai ir savininkei Vokietijos grupei „Vonovia“, planuojama iš tokių standartizuotų 2D skydų konstrukcijų per metus serijiniu būdu pagaminti ir surinkti 10 000 butų. „Gropyus“ daugiabučiai ypatingi pilnai išbaigtu ne tik tvaraus ir energiškai pozityvaus, bet ir išmanaus būsto sprendimu, apimančiu elektroninius naujos kartos pastatų administravimo ir inžinerinių buto sistemų valdymo sprendimus.

Inžinerinė mediena leidžia ir efektyviausiai išnaudoti miško biomasę, o geriausiomis savybėmis pasižymi naujos kartos statybinės plokštės iš medžio drožlių, kurios gali ilgainiui pakeisti orientuotų skiedrantų (OSB) plokštes. Kalbant apie didesnės išeigos inžinerinės medienos produktus – kryžmai sluoksniuotą medieną (CLT) ar sluoksninę lukštų medieną (LVL), – įdomu pažvelgti į jų žaliavos išteklių statistiką. O ji Lietuvoje tokia: butas iš LVL mūsų šalyje užauga per 15 minučių, iš CLT – per pusvalandį.

„Industrializuota mediena neabejotinai yra ne tik tvari žaliava, bet ir efektyvesnė už surenkamą betoną, – teigia VMG grupės ekspertas. – Ji turi tiek ateities statybai reikalingų savybių, kad naujos kartos statyba 4.0 be medienos sunkiai įsivaizduojama.“

Renovacijos plėtra ir jos galimybės

Statyba, naudojant inžinerinės medienos surenkamus skydus ar modulius, leidžia mažinti CO2, eliminuoti atliekas, optimizuoti medžiagų kiekius. Tačiau tvarumą užtikrina ne tik didesnis efektyvumas ar išmanumas, bet ir statybos apimčių mažinimas. Tvariausia statyba – jokios statybos, įsitikinęs P. Milčius.

„Kas statyboje būtų tvariausia? Nieko nestatyti ir stengtis išsaugoti tai, ką jau turime. Tad pirmasis žingsnis statybos industrijos kelyje į žaliąją transformaciją turėtų būti renovacijos plėtra. Ir vis labiau Europoje plintantis sprendimas – renovacija iš serijiniu būdu surenkamų inžinerinės medienos skydų“, – kalba P. Milčius.

Serijinės skydinės renovacijos pilotinių projektų jau yra ne tik Vokietijoje, bet ir Estijoje, o serijinius sprendimus vystančios bendrovės ima bendradarbiauti su būstus statančiais plėtotojais. Anot VMG grupės eksperto, tai – ryškus ženklas, kad renovacija tampa ne tik estiška, suomiška ar lietuviška, bet ir europinė. Tai, savo, ruožtu, atveria neregėtas masinių užsakymų galimybes industrijos žaidėjams.  Pavyzdžiui, vien Vokietijoje žemesnės nei E klasės daugiabučių renovacijos rinka yra vertinama maždaug 700 mlrd. eurų.

Skaičiuojama, kad Lietuvos miškų ir statybų sektoriaus potencialas yra maždaug 1,2 mlrd. eurų apyvartos. Tačiau jis gali būti realizuotas tik tuo atveju, jei bus plėtojama GreenConTech („žaliosios išmaniosios statybos“ – angl.) inovacijų ekosistema, o į statybos ir renovacijos sektorius bus imta žiūrėti ir kaip į eksportuotojus. Dar vieną žinutę P. Milčius siunčia gausiam ratui industrijos įmonių: ateina naujų partnerysčių ir inovatyvių segmentų era.

„Labai svarbu, kad konkurenciją senuose segmentuose keistų kooperacija ir plėtra naujuose segmentuose. Tik nuo mūsų, įvairaus profilio statybų sektoriaus įmonių, bendradarbiavimo priklausys, ar sėkmingai pasikinkysime naujų galimybių bangą ir atvesime statybų bei renovacijos sektorių į kokybiškai naują ir tvarumo tikslus atitinkantį lygmenį“, – pabrėžia VMG grupės tvarios statybos ekspertas.