Tvarumo žingsniai: reikia ir veikti, ir apie tai pasakoti
Po daugiau nei pusantrų pandemijos metų pasaulyje vėl daugiau ar mažiau atsiveriantys verslai susiduria su kintančiomis vartotojų nuotaikomis. Kartu su pandemija, viso pasaulio vartotojų dėmesys aplinkosaugos ir tvarumo klausimams gerokai išaugo, o kartu auga ir reikalavimai bei lūkesčiai prekių ženklams. Tačiau pasaulio apklausų rezultatai atskleidžia, kad didelė dalis įmonių net įprastuose procesuose vis dar nesiima tvarumo žingsnių. O jei ir imasi – per menkai apie tai informuoja.
Tyrimas, kurį „BBC Global News“ atliko Australijoje ir kitose Azijos — Ramiojo vandenyno regiono šalyse, parodė, kad vartotojų lūkesčiai verslo tvarumui šiandien labai dideli. 81% iš apklaustų trijų verslo sektorių – automobilių, technologijų ir finansų – vartotojų teigia, kad tvarumo praktika ir įsipareigojimai aplinkosaugai prekės ženklams suteikia papildomos vertės. 79% apklaustųjų tai yra svarbus veiksnys apsisprendžiant pirkti prekę ar paslaugą. 68% mielai netgi sumokėtų daugiau už prekės ženklus, taikančius tvirtą tvarumo ir ekologiškumo praktiką. Maža to, daugiau nei pusė (57%) mano, kad nustotų pirkti produktą ar paslaugą, kuriai anksčiau buvo ištikimi, jei sužinotų, kad verslas visai nėra tvarus.
Vis dėlto, maždaug pusė visų vartotojų pastebi nežinantys apie jokią apklausoje minimų sektorių prekės ženklų tvarumo praktiką. Finansų sektoriaus įmonėse šis skaičius didžiausias, net 63% teigia negirdėję apie jų šalių finansinių organizacijų daromus tvarumo veiksmus.
Be alternatyvos
Kiek arčiau Lietuvos, Jungtinėje Karalystėje (JK), „Parcel Lab“ šiemet atliktas tyrimas, taip pat parodė, kad 6 iš 10 apklaustų vartotojų sutiktų keisti pirkimo įpročius, jei tai padėtų sumažinti neigiamą poveikį aplinkai.
Šis tyrimas gilinosi į kiek kitą verslo tvarumo veiksmų kryptį ir analizavo tiesiai su vartotojais dirbančių mažmeninės prekybos bei mados verslų prekių pristatymo praktiką. Vartotojų vertinimu, būtent pakuotė labai daug pasako apie tai, kiek tvariai veikia prekę siunčiantis verslas. Tačiau, „Parcel Lab“ atskleidė, kad kas penktas iš 50 didžiausių JK mažmenininkų siuntiniams vis dar naudoja tik plastiką, 30% į siuntinius prideda dar ir papildomos plastiko pakuotės, o daugiau nei pusė (52%) prie siuntinių prideda ir reklaminių bukletų, kurie, anot tyrėjų, vartotojų dažniausiai tiesiog išmetami.
Tik 6% iš didžiausių prekės ženklų vartotojams siūlo kokią nors alternatyvą ar galimybę pasirinkti pristatymą su mažesniu pakuotės kiekiu. Be to, tyrimo duomenimis, net du trečdaliai (68%) ant pakuotės nepateikia jokios su tvarumu susijusios informacijos ar žinutės, net jei ir siūlo nors šiek tiek tvaresnę pakuotę.
Dėmesys darbuotojams
Lietuvoje verslas, įvairių apklausų duomenimis, kol kas tvarumo sampratą labiausiai sieja su dėmesiu darbuotojams. Štai, pernai pavasarį vykdytos „Eurobarometro“ apklausos duomenimis, dauguma Lietuvos verslų iš vykdomų tvarumo veiksmų nurodė pastangas gerinti sąlygas darbuotojams (53%) ir užtikrinti įvairovę darbo vietoje (27%). Tik maždaug kas penkta (18%) apklausta organizacija nurodė, kad taupo gamtinius išteklius ar energiją arba stengiasi daryti jiems mažesnį poveikį. Tik 16% teigė naudojantys perdirbtas arba pakartotinai panaudotas medžiagas. Palyginimui, 27-iose Europos Sąjungos šalyse perdirbtas ar pakartotinai panaudotas medžiagas versle naudoja vidutiniškai 61% apklaustų verslų.
Socialinis tvarumo aspektas ir dėmesys darbuotojams – itin aktualus, tačiau aplinkosaugos ir dėmesio klimato kaitos problemoms verslas neturėtų palikti nuošalyje, nes ne tik vartotojų, bet ir darbuotojų pasirinkimui jie taip pat daro vis didesnę įtaką.
Lietuvos bankų asociacijos iniciatyva bendrovės „Spinter“ atlikta apklausa parodė, kad 6 iš 10 Lietuvos gyventojų renkantis naują darbovietę būtų svarbu, kad sektorius, kuriame veikia įmonė, būtų draugiškas aplinkai ir, užuot teršęs gamtą, prisidėtų prie aplinkosaugos problemų sprendimo. 7 iš 10 apklaustųjų įvardijo, kad renkantis naują darbovietę svarbu, jog įmonei, kurioje galimai dirbs, yra svarbios „žaliosios“ vertybės, t. y. ar ji rūpinasi ekologija, skatina įvairias žaliąsias iniciatyvas.
