Paprasčiau nei galvojote: tvaresnei veiklai užtenka tik vieno žingsnio

Reklama publikuota: 2021-05-13
Karolis Proscevičius, „Green Genius“ Pardavimų komandos vadovas: „Vidutinių ir mažesnių įmonių sprendimams didelę svarbą turi asmeninis vadovų požiūris.“ BENDROVĖS NUOTR.
svg svg
Karolis Proscevičius, „Green Genius“ Pardavimų komandos vadovas: „Vidutinių ir mažesnių įmonių sprendimams didelę svarbą turi asmeninis vadovų požiūris.“ BENDROVĖS NUOTR.

Daugiau nei 70% verslo atstovų teigia, kad jiems rūpi neigiamo poveikio aplinkai mažinimas ir kad tai svarbu jų versle. Vis dėlto, kaip rodo tarptautinės atsinaujinančios energetikos „Green Genius“ inicijuota apklausa, savo įmonės poveikį aplinkai nors kartą yra matavę tik 10% apklaustųjų. Didelio atotrūkio tarp noro ir realių veiksmų priežastis gali slypėti pokyčio baimėje. Nors, iš tiesų, inicijuoti aplinkai draugiškus procesus įmonėje  šiandien itin paprasta neįdedant didelių pastangų.  

Apklausa, kurią atliko bendrovė „Norstat“, atskleidžia, kad kol kas tik 21% įmonių Lietuvoje jau turi poveikio aplinkai mažinimo iniciatyvų – rūšiuoja atliekas, renkasi tvarias darbo priemones, naudoja žaliąją energiją ir pan. Toks skaičius – sąlyginai mažas, palyginti su tuo, kad didžioji dauguma vadovų teigia suprantantys aplinkosaugos svarbą ir būtinybę.

Nemaža dalis jų žino ir apie būdus, kurie gali padėti veikti, tvariau. Pavyzdžiui, 86% teigia žinantys, jog elektrą įmonei gali pirkti iš Lietuvoje pastatytų atsinaujinančių energijos šaltinių. Kiti akcentuoja perdirbtų, aplinkai draugiškų priemonių pasirinkimą, atliekų rūšiavimą ir kitus galimus žingsnius.

Skirtingas požiūris

„Yra du klientų segmentai – tie, kuriems žalumas ir aplinkosauga aktualu, ir tie, kuriems tai visiškai nerūpi. Vadovai, kuriems poveikis aplinkai yra svarbus, taip pat gali būti skirstomi į dvi grupes. Yra įmonių, kurios tik žengia pirmuosius žingsnius žalumo link, supranta jo reikšmę, tačiau mažiau dėmesio skiria siūlomų tvarumo sprendimų analizei. Ir yra rinkos lyderiai, kurie ieško tvariausio sprendimo ne tik sau, bet ir šaliai, kurioje vykdo veiklą“, – apie  labai skirtingą Lietuvos verslo požiūrį į tvarumą pasakoja Karolis Proscevičius, „Green Genius“ Pardavimų komandos vadovas.

Pasak K. Proscevičiaus, dar prieš daugiau nei tris metus investuoti į saulės elektrinių nuomos sprendimus/projektus Lietuvoje laisviau rinkdavosi tik Skandinavijos regiono įmonių padaliniai, o pristatant žaliąją energiją didžiąją laiko dalį reikėjo skirti edukacijai. Dabar apie saulės energijos sprendimus ne tik žino, bet ir jais naudojasi dauguma didžiųjų įmonių Lietuvoje.

„Beveik visos didžiosios įmonės jau yra ir pasirinkusios vieną ar kitą būdą, kaip dirbti darant mažesnį poveikį aplinkai. Tikimės, kad tokio suvokimo banga judės likusių verslų link. Verslas jaučia poreikį iš klientų, partnerių ir aplinkos, tačiau kartais dar prisibijo paties pokyčio“, – sako K. Proscevičius.

Užtenka tik vieno žingsnio

Pasak K. Proscevičiaus, pagrindiniai motyvai renkantis saulės energiją verslui šiuo metu yra žalumas, aplinkosauga taip pat lietuviškumas. Jei saulės elektrinė yra tame pačiame regione, kaip ir įmonė, prisidėti prie tokių projektų verslui būna dar svarbiau. Tas faktas, kad saulės energija gali padėti sutaupyti, pasak „Green Genius“ atstovo, yra papildoma nauda, kuri svarbi kiekvienai įmonei. Tačiau, jei nėra didelės būtinybės ar labai akivaizdžiai apčiuopiamos naudos, keistis verslas kartais nemato poreikio.

„Vidutinių ir mažesnių įmonių sprendimams didelę svarbą turi asmeninis vadovų požiūris. Dalis jų kitur mato prioritetus, nenori skirti laiko ir kažką keisti“, – sako K. Proscevičius. Procesą apsunkina ir tai, kad nėra nuoseklios gaminančio vartotojo reguliavimo aplinkos verslams. Atrodo, kad verslo laukia nemažas pokytis – tapimas gaminančiu elektros vartoju,  gaunamos papildomos sąskaitos ir pan.

Nors iš tiesų  nieko papildomai daryti nereikia, viskuo pasirūpina paslaugos tiekėjai.

„Konkrečiai mūsų atveju, „Green Genius“ pastato saulės elektrinę, ją prižiūri ir dar sutvarko visus dokumentus, klientas – pasirašo sutartį ir gauna žalią energiją bei sąskaitas už ją taip pat, kaip iki tol gavo sąskaitas už įprastinę elektrą“, – sako K. Proscevičius.

Naudingos maisto atliekos

Klimato kaita – viena opiausių pasaulinių problemų. Norint tapti klimato kaitai neutralia šalimi, o Lietuva šį tikslą pasiekti yra užsibrėžusi iki 2050 metų, labai svarbus ne tik atsakingas gyventojų požiūris į kasdienius savo pasirinkimus, bet ir pro-aktyvus verslo, organizacijų, įstaigų įsitraukimas.

O imtis tvaraus pokyčio galima ne tik renkantis energiją iš tvarių, atsinaujinančių šaltinių, bet ir atsakingai žvelgiant į vidinius veiklos procesus. Pavyzdžiui, daugumoje įmonių susidaro dideli atliekų srautai. Plastiką, stiklą, popierių jau esame pramokę rūšiuoti, bet įmonės taip pat generuoja didelius biologiškai skaidžių,  pavyzdžiui, maisto atliekų kiekius.

Vienas tvariausių pasirinkimų biologiškai skaidžioms atliekoms tvarkyti yra biodujų gamyba. Šio proceso metu atliekos yra sutvarkomos tvariai, užtikrinant, kad į aplinką nepatektų šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Maisto atliekoms pūvant kur nors miškuose ar sąvartynuose, išsiskiria ne tik CO2, bet ir metano dujos, kurios iki 25 kartų labiau ardo ozono sluoksnį ir tokiu būdu spartina klimato kaitą. Biodujų gamybos metu šioms dujoms neleidžiama patekti į aplinką. Be to, dar yra papildomos naudos: elektra, šiluma ir trąšos – trys naudingi produktai, kuriuos biodujų dėka galima grąžinti į vartojimo gandinę.

nuotrauka::1 left

Kaip atskleidžia apklausa, biodujos Lietuvos verslui dar kiek mažiau pažįstamos nei saulės energija. 63% apklaustųjų žino, kas yra biodujos ir iš ko jos gaminamos ir tik kas antras (52%) supranta, kad biodujų jėgainių naudojimas gali sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išsiskyrimą.

Ieva Punytė, „Green Genius“ plėtros projektų vadovė, atkreipia dėmesį, kad galimybė maisto atliekas panaudoti naudingai itin aktuali ne tik gyventojams, bet ir nemažus tokių atliekų kiekius sugeneruojančiam verslui. Didžiulius kiekius maisto neretai tenka išmesti prekybos, maisto gamybos ir maitinimo ir svetingumo (HORECA) sektoriaus įmonėms.  Tokios atliekos jau šiandien gali būti tvarkomos aplinkai draugišku ir visuomenei naudingu būdu.

Matuoti poveikį

Pasak I. Punytės, kartu su pirmaisiais žingsniais tvarumo link taip pat labai svarbu pradėti matuoti savo poveikį aplinkai, t. y. stebėti pokytį ir detaliai įvertinti visus procesus, veiklos grandinę. Matuojantiems poveikį kur kas lengviau suprasti, kaip valdyti aplinkosauginį tvarumą, ir kokius sprendimus priimti, kad būtų pasiektas geriausias rezultatas.

Kol kas, kaip rodo apklausa, Lietuvoje tokius matavimus nuolat daro tik 7% apklausoje dalyvavusių įmonių atstovų. Toks skaičius rodo, kad į aplinkosauginį tvarumą gilinasi dar labai maža dalis įmonių. Nors spaudimas iš partnerių ir vartotojų auga, dalis verslo tvarumo principus savo veikloje diegia nedrąsiai vien dėl įsivaizduojamo didžiulio pokyčio baimės. Tačiau nesudėtingus ir reikšmingą teigiamą poveikį aplinkai turinčius sprendimus, I. Punytės nuomone, galima padaryti čia ir dabar, nelaukiant būtinybės.

„Be abejo, įsivertinus pagrindines konkrečios įmonės poveikio aplinkai sritis, naudinga pasidomėti, kokie tvarūs sprendimai šiose srityse rinkoje jau egzistuoja. Galiu patikinti, žengiant tvarumo link dviračio išradinėti nereikės, svarbu tik pasirinkti tinkamiausią jau esamą sprendimą. O taip pat labai sveikintina ir akis į akį su šiais sprendimais susipažinti. Pavyzdžiui, kurie mūsų partneriai, kurie jau imasi tvaraus atliekų tvarkymo ir nori naudingiau jas panaudoti, net ir patys atvyksta į biodujų gamyklas susipažinti su procesu ir švariomis technologijomis“, – sako I. Punytė.  Ji priduria, kad toks požiūris – itin brandus ir atsakingas.

Lietuvoje esančiose „Green Genius“ biodujų jėgainėse per metus perdirbama 360 tūkstančių tonų šalutinių gyvūninių produktų, maisto pramonės ir agrokultūros atliekų –  tiek jų užtikrintai nepatenka į miškus, gamtą ar sąvartynus.

Tarptautinė atsinaujinančios energetikos bendrovė „Green Genius“ vysto saulės ir biodujų projektus visoje Europoje.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Paprasčiau nei galvojote: tvaresnei veiklai užtenka tik vieno žingsnio Verslo tribūna

Daugiau nei 70% verslo atstovų teigia, kad jiems rūpi neigiamo poveikio aplinkai mažinimas ir kad tai svarbu...

Tvarus verslas
2021.05.13
Paskelbtas pirmasis konsoliduotas statybos medžiagų pirkimas geležinkeliui „Rail Baltica“ Verslo tribūna

Už projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimą Lietuvoje atsakinga AB „LTG Infra“ įgyvendina naujus sprendimus,...

Tvarus verslas
2021.05.12
Tvarumo siekis jau reformuoja ir investicijų apsaugą Verslo tribūna 2

Didžiųjų investicijų apsaugai skirtą investicinį arbitražą gaubia reformų nuotaikos, o viena iš labai svarbių...

Tvarus verslas
2021.04.29
Naujas „Maxima LT“ žingsnis – atvira darbo užmokesčio politika Verslo tribūna 1

Daugiau nei 13 tūkst. darbuotojų šiuo metu vienijanti „Maxima LT“ nusprendė kas mėnesį skelbti išsamią...

Tvarus verslas
2021.04.29
„Rail Baltica“ didina žaliausio transporto galimybes ir Lietuvoje, ir Europoje Verslo tribūna

Europos Sąjungoje (ES) transportas į aplinką išmeta apie 1/3 visų šiltnamio efektą sukeliančių dujų.

Tvarus verslas
2021.04.29
„Telia“: pakuotė tampa verslo tvarumo veidu Verslo tribūna

Pakuotės yra būtinos užtikrinant prekių higieną, šviežumą ir apsaugą. Tačiau į neperdirbamų atliekų kiekio...

Tvarus verslas
2021.04.28
Statomas „Rail Baltica“ geležinkelis: Europai svarbus infrastruktūrinis objektas Verslo tribūna

Keturiose šalyse – Lenkijoje, Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje – statomas beveik 1.200 km „Rail Baltica“...

Tvarus verslas
2021.04.15
„Swedbank“: tvarių investicijų lyderio vairą laikys Europa Verslo tribūna 1

Nors Europa pagal aplinkos taršą rikiuojasi tik trečioje vietoje po Kinijos ir JAV, būtent Senasis žemynas,...

2021.04.15
„Telia“: tvarumas ateis su 5G ryšiu Verslo tribūna 2

Išmaniosios sistemos ir patikimas ryšys gali užtikrinti ne tik patogesnį ar sveikesnį gyvenimą, bet ir padėti...

Tvarus verslas
2021.03.31
Prieš gamtą ir visuomenę – be pasiteisinimų   Verslo tribūna 1

Pirmajam metų ketvirčiui einant į pabaigą, įmonės įsivertina ne tik bendrus finansinius rezultatus, bet ir...

Tvarus verslas
2021.03.29
„Rail Baltica“ tiesia naujas galimybes laisvosioms ekonominėms zonoms Verslo tribūna 2

Geležinkelis „Rail Baltica“ suteiks naujų galimybių laisvosiose ekonominėse zonose (LEZ) veikiančioms ar dar...

Tvarus verslas
2021.03.24
Tvarus verslas
2021.03.18
5 žingsniai link tvaresnės mokesčių sistemos Verslo tribūna 1

Kad ir kiek daug kalbėtume apie verslo, organizacijų ir visos ekonomikos tvarumą, net ir gražiausius siekius...

Tvarus verslas
2021.03.17
Išskirtiniame akceleratoriuje – sinergijos atradimai ir verslo gigantams Verslo tribūna

Priežasčių, kodėl startuoliai ieško galimybių patekti į verslo akceleratorius, galima suskaičiuotine vieną. O...

Tvarus verslas
2021.03.10
Europinis geležinkelis „Rail Baltica“ – reikšmė Lietuvai ir regionui Verslo tribūna

Istoriškai susiklostė, kad Lietuvoje buvo nutiesta ir naudojama plačioji 1520 mm pločio geležinkelio vėžė.

Tvarus verslas
2021.03.03
Tvarumas plinta lyg banga – keistis jau skatina ir verslas verslą Verslo tribūna

Šio teksto antraštė gali pasirodyti dar per daug optimistinė, išreiškianti labiau viltį ar prognozę, nei...

Tvarus verslas
2021.02.25
„Biržų duonos“ vadovas: kiekvieno indėlis į aplinką yra svarbus Verslo tribūna 1

Andrius Kurganovas, bendrovės „Biržų duona“ vykdomasis direktorius, įsitikinęs, kad tvarią aplinką kuria visa...

Tvarus verslas
2021.02.24
„Švyturys“ tiesia pagalbos ranką medikams: dovanoja gyvybiškai svarbią įrangą Verslo tribūna

Kasdien žūtbūtinėje akistatoje su COVID-19 virusu susiduriantys šalies medikai pagalbos sulaukia ne tik iš...

Tvarus verslas
2021.02.24

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku