Tvari pakuotė skinasi kelią link standarto

Publikuota: 2021-01-28
Karolis Šiaudkulis, pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos „Gamtos ateitis“ vadovas.
svg svg
Karolis Šiaudkulis, pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos „Gamtos ateitis“ vadovas.

Tvaraus vartojimo tendencija kasmet suburia vis didesnį sekėjų ratą. Rimtą žvilgsnį į plastiko atliekų augimą verčia atkreipti ne tik aplinkosaugininkai, bet ir plastiko taršos poveikį vandenyno gyviams iliustruojantys vaizdai internete. Nors šiandien ne tik neigiamų charakteristikų turintis plastikas prisideda prie kovos su pandemija, pasaulis minties apie švaresnį rytojų nepaleidžia. Daugeliui verslų tvarios pakuotės – vis dar keblus finansinis ar produkto logistikos, laikymo sąlygų neatliepiantis sprendimas, tačiau jų populiarumą rinkoje ir toliau skatins ne tik sparčiai didėjanti „tvariųjų“ populiacija, bet ir teisiniai reguliavimai.

Yra iš ko pasimokyti

Kalbant apie tvarias pakuotes, aiškaus verdikto nėra – ne visos jos gali atliepti verslo poreikius dėl specifinių produktų laikymo sąlygų ar atlaikyti prekių logistikos iššūkius. Plastiko demonizavimą prigesino ir šiandieninės realijos, tačiau tvaraus pakavimo sprendimų rinkoje daugėja ir pasimokyti yra iš ko.

„Fast Company“ savo tinklalapyje dalinasi papuošalų ir aprangos prekių ženklo „Eliou“ praktika – pirkėjams pastarasis siūlo galimybę siuntą gauti daugkartinio naudojimo pakuotėje. Gavęs taip supakuotą užsakymą, „Eliou“ pirkėjas gali išsiimti prekes, sulankstyti tuščią pakuotę ir, užklijavęs pridėtą grąžinimo etiketę, išsiųsti ją atgal pakuočių tiekėjui, kuris pakavimo priemonę paruošia pakartotiniam naudojimui. Kūrybišku žingsniu produktų pakavimo klausimu taip pat gali pasigirti ir milžinė „Samsung“, pristačiusi aplinkai draugišką pakuotę, skirtą supakuoti kai kuriuos jos televizorius – šių pirkėjai prietaiso dėžę gali paversti tokiais namų apyvokos daiktais kaip kačių namai, žurnalų ar knygų laikikliai, informuoja dizaino, technologijų, mokslo ir mokslinės fantastikos svetainė „Gizmodo“.

Pasaulio ekonomikos forumas supažindina su kita neeiline inovacija tvarumo srityje – 23 metų britė Lucy Hughes iš šalutinių žuvininkystės pramonės produktų paruošė kompostuojamą mišinį, ateityje galintį pakeisti daugelį vienkartinių plastikų. Britės sukurtas produktas „MarinaTex“ – savaime suyrantis bioplastikas, neišskiriantis į gamtą jokių toksinų, o iš jo pagamintas maišelis netgi stipresnis nei įprastas vienkartinis plastikinis maišelis. Šią inovaciją, anot L. Hughes, paskatino siekis išspręsti žuvų atliekų, kurių kasmet globaliu mastu susidaro apie 50 mln. tonų, problemą.

Rinkoje taip pat galima sutikti ir lengvai sulankstomų dėžių, kurias patogu išmesti rūšiavimui, o kai kuriose prekybos vietose vartotojams taip pat suteikiama galimybė įsigyti tam tikrų birių, skystų produktų ar higienos priemonių naudojant savo pakuotes. Tikriausiai ne vienam kavinėse jau teko matyti ir „Kaffeeform“ daugkartinio naudojimo puodelį iš perdirbtų kavos tirščių, laimėjusį „Red Dot“ dizaino apdovanojimą. Visa ši pažanga rodo, kad galimybės inovacijoms tvarių pakuočių srityje – dar neišsemtos, o tai – signalas verslui persvarstyti savo naudojamų pakuočių kiekius ir jų tvarumą bei ieškoti kūrybiškų sprendimų kurti ar pritaikyti veikloje perdirbamas ar jau perdirbtas pakuotes bei kitus aplinkai draugiškus pakavimo variantus. Tokius verslo žingsnius paskatinti turėtų net tik jų pačių socialinė atsakomybė, bet ir teisiniai pokyčiai Europoje bei Lietuvoje.

Nusibrėžė tikslus

Dar 2020 m. kovą Europos Komisija pristatė žiedinės ekonomikos veiksmų planą – vieną iš pagrindinių naujos Europos tvaraus augimo darbotvarkės „Europos žaliasis kursas“ priemonių. Juo siekiama užtikrinti, kad tvarūs gaminiai ES taptų norma, suteikti daugiau galių vartotojams (pvz. teisę į remontą), mažinti atliekų kiekį, plane didelis dėmesys skirtas daug išteklių reikalaujantiems sektoriams, veikiantiems transporto priemonių, elektronikos, plastiko ir tekstilės gaminių, pakuočių gamybos, statybos ir maisto pramonės srityse.

Žiedinės ekonomikos formulė gana aiški – orientuojantis į darnų vartojimą ir tvaraus verslo kūrimą, kiek įmanoma sumažinti atliekų kiekį ir išteklių naudojimą. Europos Parlamentas žiedinės ekonomikos svarbą argumentuoja kartu su gyventojų skaičiumi pasaulyje augančia žaliavų, kurių tiekimas – ribotas, paklausa, o taip pat ir dideliu neigiamu jų gavybos ir naudojimo poveikiu aplinkai, vertinant energijos suvartojimą ir išmetamą anglies dvideginio kiekį. Tikima, kad valstybių perėjimas prie žiedinės ekonomikos sušvelnins neigiamą poveikį aplinkai, padidins žaliavų tiekimo saugumą, konkurencingumą, o taip pat paskatins inovacijas bei naujų darbo vietų kūrimą. Taip būtų suteikta galimybė ir vartotojams įsigyti daug daugiau patvarių, pažangių produktų, galinčių pagerinti jų gyvenimo kokybę bei sutaupyti jiems pinigų.

Pernai Briuselyje 14 Europos valstybių, tarp kurių – ir Lietuva, taip pat pasirašė ir savanorišką Europos plastiko paktą, skirtą kovai su vienkartinio plastiko pakuočių ir gaminių vartojimo keliamomis problemomis. Šalys pasiryžo skatinti plastiko naudojimo mažinimą, produktų iš jo pakartotinį naudojimą ar perdirbimą, taip pat siekti, kad iki 2025 m. vienkartinių plastiko gaminių ir pakuočių iš žaliavinio plastiko naudojimas Europoje būtų mažinamas bent 20 proc., perdirbama bent 25 proc. daugiau vienkartinių plastiko gaminių ir pakuočių, o naujuose gaminiuose ir pakuotėse būtų bent 30 proc. perdirbto plastiko. Taip vienkartinio plastiko ir kitų jo gaminių vartojimo mažinimas, tvaraus vartojimo skatinimas ir visuomenės sąmoningumo didinimas tapo ir vienais pagrindinių Lietuvos atliekų tvarkymo strategijos tikslų, galinčių padėti lengviau įvykdyti ir kitus ES žiedinės ekonomikos teisės aktų numatytus tikslus.

Verta priminti, kad Europos Parlamento nutarimu, dar šiais metais prekybos vietose bus draudžiama prekiauti vienkartiniais plastikiniais daiktais, kuriems galima rasti alternatyvų. Kai kuriuose prekybos tinkluose šių jau beveik nebėra. Pernai prekybos tinklas „Lidl“ taip pat pareiškė atsisakantis vienkartinių pirkinių maišelių iš plastiko bei toliau sieksiantis sumažinti plastikinių pakuočių kiekį. Savo privačių prekės ženklų gaminių plastiko pakuotes „Lidl“ iki 2025 m. pabaigos žada pakeisti pilnai perdirbimui tinkamomis plastikinėmis pakuotėmis, rašė „Verslo žinios“.

Turėtų imtis veiksmų

Siekiant greičiau įvykdyti Briuselyje duotus pažadus, Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerija jau pateikė Atliekų tvarkymo ir Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymų pakeitimų siūlymus. Viliamasi, kad juos patvirtinus ir įgalinus, bus lengviau pasiektas tikslas, kad 2030-aisiais Lietuvos komunalinių atliekų sąvartyne būtų šalinama ne daugiau kaip 5 proc. visų Lietuvoje susidarančių komunalinių atliekų (2019 m. šalinta 24,73 proc.). Pasak aplinkos ministro Simono Gentvilo, Lietuva vis dar gyvena ne žiedinėje, bet linijinėje ekonomikoje, gaminant naujus produktus panaudodama tik 4 proc. antrinių žaliavų, kai tuo tarpu šis rodiklis ES vidutiniškai siekia apie 12 proc.


„Verslo žiniose“ jau rašyta, kad nuo 2021 m. verslui teks susidurti ir su naujais aplinkosauginiais reikalavimais, kurie sąlygos didesnius mokesčius tiek už pakuotes, tiek oro ar vandens taršą. Nuo 2022 m. laukia ir mažesni mokesčiai pakartotiniam naudojimui tinkamoms ar perdirbamoms pakuotėms, tuo tarpu didinant tarifus toms, kurios, atitarnavusios savo, keliauja į sąvartynus arba deginamos. Tad, anot ekspertų, šiems pokyčiams verslas turėtų pradėti ruoštis dar šiemet – pagalvoti apie aplinkai draugiškesnių pakuočių naudojimą, o gal net ženkliai sumažinti jų kiekius, ieškant ekologiškesnių prekių pateikimo ir pristatymo sprendimų.

Karolis Šiaudkulis, pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos „Gamtos ateitis“ vadovas pabrėžia, kad pakuočių atliekų statistika nėra gailestinga – pastaraisiais metais šalyje susidarančių plastiko atliekų kiekis tik auga. Jo duomenimis, 2017 m. buvo surinkta ir kitų atliekų pirminio apdorojimo metu susidarė 93,3 tūkst. tonų, o 2018 m. – per 100,5 tūkst. tonų plastiko atliekų, didžiąją dalį jų – 61 proc. – sudarė plastiko pakuočių atliekos. Tokie rezultatai aiškiai įspėja, kad produktų pakuotės turi keistis, o verslai – ieškoti tvaresnių sprendimų, renkantis inovatyvesnes pakavimo medžiagas, taip paspartinant perėjimą prie žiedinės ekonomikos pramonės sektoriuje principų, kai atliekos virsta ištekliais ir grįžta atgal į ekonomiką, pačiam kiekiui mažėjant iki minimumo.

„Tvarumas versle tampa savotišku sinonimu pažangai, šiuolaikiškumui ir atsakomybei. O ieškoti tvaresnių sprendimų savo produkcijos pakuotėms verslą įpareigoja ne tik augantis visuomenės sąmoningumas, reiklumas prekių ženklams bei didėjantis socialinių grupių spaudimas, bet ir politiniai sprendimai – tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu mastu, – kalba vadovas. – Šiandien atsiranda vis daugiau aplinkai neabejingų vartotojų, sutinkančių už produktą, supakuotą į tvarią pakuotę, mokėti daugiau. Vis tik gamintojai, kurie orientuojasi į daugumos perkamąją galią, susidurs su ganėtinai sunkiais iššūkiais – kaip neišauginant produkto kainos ir taip nesumažinant savo pardavimo apimčių pakuotę paversti tvaresne, savo funkcionalumu nesiskiriančia nuo gaminamos daugelį metų.“

Pašnekovas prisideda prie raginimų verslui namų darbų pakuočių klausimu imtis jau dabar, o ne atidėti rytojui – priešingu atveju su naujų technologijų vystymu ir pokyčiais produktų pakavimo ir tiekimo grandinėse vėluojančio verslo lauks ir didesni mokesčiai.

VšĮ „Gamtos ateitis“ – licencijuota, viena didžiausių pakuočių atliekų tvarkymo organizacijų Lietuvoje, koordinuojanti gamintojų ir importuotojų tiekiamų į Lietuvos Respublikos vidaus rinką pakuočių atliekų tvarkymą. Organizacijos tikslas – atstovaujant Lietuvos gamintojams ir importuotojams, vystyti tvarią ir efektyvią pakuočių atliekų tvarkymo veiklą bei įgyvendinti visuomenės švietimo, edukacijos priemones, siekiant didinti gyventojų, savivaldos, verslo atsakomybę ir sąmoningumą aplinkos taršos pakuočių atliekomis bei jų rūšiavimo klausimais.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
„Švyturys“ Vyriausybės pagalbos nelaukia: patys amortizuoja COVID-19 grėsmes ir testuoja darbuotojus Verslo tribūna

Kone metus koronaviruso keliami iššūkiai ne tik stabdo verslo veiklos procesus, bet ir kelia pavojų...

Tvarus verslas
2021.01.29
Tvari pakuotė skinasi kelią link standarto Verslo tribūna 1

Tvaraus vartojimo tendencija kasmet suburia vis didesnį sekėjų ratą. Rimtą žvilgsnį į plastiko atliekų augimą...

Tvarus verslas
2021.01.28
„Telia“: pokytį lemia mokslu pagrįsti aplinkosaugos tikslai Verslo tribūna 1

Jau nuo 2020 m. gruodžio visų Baltijos ir Šiaurės šalyse veikiančių „Telia“ grupės įmonių veikla tapo...

Tvarus verslas
2021.01.27
JAV grįžta prie klimato klausimų: žinia visam pasauliui, taip pat ir Lietuvai Verslo tribūna

46-ojo JAV prezidento Joe Bideno pažadas po rinkimų sugrąžinti šalį į Paryžiaus klimato kaitos susitarimą...

Tvarus verslas
2021.01.26
Sporto rėmimas duoda geruosius dividendus – „Švyturys-Utenos alus“ visuomenės pripažįstamas didžiausiu sporto rėmėju Verslo tribūna

Pandemijos akivaizdoje atšauktos svarbios rungtynės ir be minios sirgalių vykstančios varžybos sporto klubams...

Tvarus verslas
2021.01.22
Klimato kaitos stabdymui vien deklaracijų ir sertifikatų neužteks Verslo tribūna

Apie klimato kaitos sukeltas pasekmes garsiai kalbama visame pasaulyje, tačiau net ir išskirtiniai didžiųjų...

Tvarus verslas
2021.01.21
Įmonių perėjimui prie atsinaujinančios energijos – nauji projektai ir palankesnis finansavimas Verslo tribūna

Visos Europos ir Lietuvos užsibrėžti tikslai mažinant klimato kaitą skamba ne tik ambicingai, bet ir išties...

Tvarus verslas
2021.01.07
Sumažinti kuro sąnaudas „Kelių priežiūrai“ padės ekovairavimas Verslo tribūna 4

Bendrovėje „Kelių priežiūra“ pradedamas įgyvendinti naujas vidinis ekovairavimo projektas. Planuojama, kad...

Tvarus verslas
2020.12.09
„Maxima“ ir toliau investuoja į darbuotojų saugumą Verslo tribūna

Ne viena verslo teorija teigia, kad geriausi įmonės ambasadoriai yra jos darbuotojai, todėl į jų gerovę...

Tvarus verslas
2020.12.03
„Swedbank“ finansų vadovas: įmonių tvarumo ambicijas skatins investuotojų sentimentas ir nauji bankų reikalavimai Verslo tribūna 1

Investuotojų simpatijos vis dažniau krypsta į verslus, siekiančius minimizuoti savo veiklos neigiamą poveikį...

Tvarus verslas
2020.12.02
„Vilniaus vandenys“ sprendžia lietuvišką nuotekų galvosūkį Verslo tribūna 11

Šiais metais oficialiai pradėti didžiausios šalyje Vilniaus miesto nuotekų valyklos rekonstrukcijos darbai.

Tvarus verslas
2020.11.26
„Telia“: tvarumą kuria kolektyvai, o ne pavieniai žmonės Verslo tribūna

Tvarumas – kaip trikojė kėdė, kuri stabiliai stovi tik tuomet, kai tvirtos yra visos trys jos kojos –...

Tvarus verslas
2020.11.25
Vilniaus šilumos tinklų planuose – centralizuotas vėsinimas ir nepanaudotos šilumos surinkimas iš pastatų ir nuotekų Verslo tribūna 1

Didžiausia Lietuvoje centralizuotos šilumos tiekimo bendrovė Vilniaus šilumos tinklai investuoja į 4-tos...

Tvarus verslas
2020.11.23
Darbuotojų ir klientų saugumas išlieka svarbiausiu „Maximos“ prioritetu Verslo tribūna 1

Grėsmingai į viršų kylanti užsikrėtimų koronavirusu kreivė vėl koreguoja gyvenimo, vartojimo ir verslo...

Tvarus verslas
2020.11.05
„Neptūnas“: tvarumas padeda išvengti krizių ir joms ruoštis Verslo tribūna

„Pandemija akivaizdžiai išryškina, ar pakankamai daug dėmesio skiriame verslo tvarumo stiprinimui...

Tvarus verslas
2020.11.05
Iki Kalėdų „Telia“ taps klimatui neutralia bendrove Verslo tribūna 1

„Telia“ grupės įmonių veikla Baltijos ir Šiaurės šalyse iki šių metų pabaigos taps klimatui neutralia. Dalį...

Paslaugos
2020.10.29
„Telia“ komunikacija pandemijos metu – kalbėti atvirai ir nepalikti vietos gandams Verslo tribūna 3

Kai organizacija yra skaidri ir atvira, problemos sprendžiamos kur kas greičiau. Kalbėdama apie įmonės...

Tvarus verslas
2020.10.28
Nauja „Kelių priežiūros“ vadybos sistema augins ir darbų kokybę, ir saugumą Verslo tribūna 3

Veiklos efektyvinimą įvardinusi kaip strateginę bendrovės kryptį, AB „Kelių priežiūra“ šįmet pradėjo...

Tvarus verslas
2020.10.27
 „Vilniaus vandenys“: žalia šviesa žaliajai energijai Verslo tribūna 7

Aplinką tausojančią veiklą įvardinę kaip strateginę bendrovės kryptį, „Vilniaus vandenys“ vienu metu vysto...

Tvarus verslas
2020.10.22
AB „Kelių priežiūra“ vadovas R. Rutėnas: norime būti kilometru priekyje Verslo tribūna 6

Praėjusiais metais bendrovei „Kelių priežiūra“ atėjęs vadovauti Rolandas Rutėnas sako, kad metai buvo tokie...

Tvarus verslas
2020.10.14

Verslo žinių pasiūlymai

Å ioje svetainėje naudojame slapukus (angl. ā€žcookiesā€œ). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydÄÆ ir narÅ”ymo ÄÆpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji bÅ«tų jums patogesnė.
Sutinku Valdyti slapukus