Skaitmeninio pastato dvynio poreikis – nuo projektavimo iki aptarnavimo

Reklama publikuota: 2022-05-24
Darius Kvedaras, projektavimo, konsultavimo ir statybų procesų valdymo bendrovės „BE LIVE“ vadovas JUDITOS GRIGELYTĖS NUOTR.
svg svg
Darius Kvedaras, projektavimo, konsultavimo ir statybų procesų valdymo bendrovės „BE LIVE“ vadovas JUDITOS GRIGELYTĖS NUOTR.

Skaitmeninių dvynių (angl. Digital Twin) – skaitmenizuotų, duomenimis paremtų realaus objekto virtualių 3D modelių – tema jau nėra nauja, tačiau praktinio jo panaudojimo pamokas verslas dar tik mokosi. Viena didžiausių Lietuvoje projektavimo, konsultavimo ir statybų procesų valdymo bendrovė „BE LIVE“ pabrėžia, kad didžiausios naudos pasiekiamos, kai tokiu dvyniu naudojamasi visais pastato kūrimo etapais, įtraukiant ir jo eksploatavimą. O visiems, savo veikloje siekiantiems efektyvumo ir tvarumo, tos naudos jau tampa būtinybe.

Įmonių, taikančių informacinio modeliavimo BIM (angl. Building Information Modeling) metodologiją, nekilnojamojo turto ir statybų rinkoje tik daugėja, o skaitmeninė statyba jau tampa standartu. Kartu auga ir skaitmeninių dvynių poreikis. Jų naudas vieni pirmųjų pajuto projektavimo specialistai, bet dabar jas atranda ir statybų rangovai bei pastatų savininkai.

„Nuo pat pradžių skaitmeninį dvynį kuriame taip, kad ne tik patys galėtume profesionaliai atlikti savo darbą, bet jis taptų įrankiu ir rangovams, pagalba statybų aikštelėje ar net padėtų savininkui aptarnauti pastatą jį eksploatuojant. Labai smagu, kad rangovai jau mato privalumus. Kai šiuo įrankiu naudojasi visi, pasiekiama geriausia nauda“, – sako Darius Kvedaras, projektavimo, konsultavimo ir statybų procesų valdymo bendrovės „BE LIVE“ (buv. „Baltic Engineers“) vadovas.

Taupo laiką ir pinigus

Skaitmeninis statinio dvynys arba, kitaip tariant, tikslus ir aktyvus pastato 3D modelis, projektavimo stadijoje itin naudingas, nes padeda atrasti ir išvengti galimų būsimų klaidų statybose. Tokiame modelyje matomi visų komunikacijų ar, pavyzdžiui, kolonų ir ortakių susikirtimai, įvertinami mažiausi netikslumai.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

„Dviejų dimensijų projekte kai kurių smulkesnių susikirtimų ar neatitikimų gali ir nepamatyti, o statybose jie virsta labai dideliu galvos skausmu. Tada prasideda diskusijos, ką ir kaip traukti, keisti. Visa tai kainuoja pinigus ir laiką. Skaitmeninis dvynys padeda užbėgti už akių ir spręsti problemas dar projektavimo stadijoje“, – didžiausią naudą projektavimui mato D. Kvedaras.

Jis pažymi, kad toks įrankis itin svarbus tvarumo ir energetinio efektyvumo siekiantiems projektams. Tikslūs duomenys ir skaitmeninio dvynio informacija papildo energetinį modeliavimą ir leidžia jį atlikti tiksliau. 3D modelis praverčia atliekant visus sudėtingus skaičiavimus: balansuojant vėdinimo sistemas, vertinant judančio oro keliamą triukšmą, analizuojant natūralų patalpų apšviestumą ar mikroklimatą, atliekant gyvavimo ciklo analizę, CO2 skaičiavimus ir t. t.

Šie duomenys labai padeda ir statybų rangovams. Nuo 2022 m. kovo 1 d. jau įsigaliojo teisės aktai dėl privalomo BIM taikymo viešuosiuose pirkimuose. O pasinaudojus pastato skaitmeniniu dvyniu, į kurį suvedami tikslūs išmatavimai ir visos būsimo pastato detalės, rangovai gali įvertinti reikiamus medžiagų kiekius ir konkursuose pateikti tikslius pasiūlymus ir sąmatas. Tai, vėlgi, leidžia išvengti būsimų neatitikimų ir atvejų, kai kažkas liko nesuskaičiuota ar neįvertinta.

„Šiandien, kai tiekimo grandinės patiria itin stiprių trikdžių, klaidos sąmatose ir projektuose kainuoja labai daug. Per vėlai atradus neatitikimus, gauti papildomus medžiagų kiekius jau gali būti ne tik brangu, bet, apskritai, sudėtinga“, – priduria „BE LIVE“ vadovas.

Kartu su duomenų sistema

Laiką ir pinigus skaitmeniniai dvyniai jau taupo ir statybų aikštelėje. Turint tokį įrankį, nebereikia galybės pasenusių popierinių planų. Matavimams dažnu atveju užteka išvesties įrenginio – planšetės ar net išmaniojo telefono, kuris statybininkams per pastato modelį parodo, kur tiksliai turi būti praustuvė, maišytuvas, ortakiai ar kitos komunikacijos. Skirtingai nei popieriniai planai, kurių atnaujintos versijos ne visada operatyviai pasiekia darbininkus aikštelėje, skaitmeninio dvynio modelyje esami duomenys visada yra aktualūs, naujausi ir visiems vienodai pasiekiami.

„Kai jau turime pastato 3D modelį, turime ir vieną galutinę duomenų sistemą. Viskas, kas jame padaryta, yra aktualu ir bet kas prisijungęs mato tik naujausius pakeitimus. Taip eliminuojama rizika, kad statybos darbuotojai iškals skylę sienoje pagal pasenusius planus. Maža to, kartu su skaitmeniniu modeliu kuriama ir skaitmeninė duomenų valdymo sistema, kurioje talpinama visa su pastatu susijusi informacija. Tai tarsi duomenų bazė, prie kurios prisijungęs klientas iš bet kur gali peržiūrėti modelį, leidimus, kitus dokumentus, taip pat ir priimti sprendimus: tvirtinti ar atmesti siūlomus atnaujinimus“, – ir patogumo naudą pažymi D. Kvedaras.

Po statybų – įdarbinti duomenis

Į duomenų sistemą taip pat verta suvesti visą informaciją iš statybų proceso ir tai, pasak vadovo, atveria vis daugiau galimybių pastato savininkams. „BE LIVE“ skaitmeninį dvynį kuria, pirmiausia, tam, kad kokybiškai atliktų savo darbą. Bet perduotas savininkams su papildomais statybų metu įvestais duomenimis jis gali tarnauti kaip nepamanomas įrankis pastato aptarnavimui. Tam bendrovė pritaiko skaitmeninio perdavimo (angl. Digital Handover) koncepciją.

„Kas dabar vyksta, jei jau pastatytame, eksploatuojamame gamykliniame pastate, kur nors 14 metrų aukštyje perdega lemputė? Kažkas ateina su kopėčiomis, ją išsuka, įvertina, kokia tai lemputė, ieško informacijos, tada užsako, laukia, vėl lipa, keičia. Turint pilnai veikiantį skaitmeninį modelį, žinutė apie poreikį kažką keisti ar taisyti jau gali ateiti automatiškai, kartu su visa detalia informacija, kokia tai lemputė, koks modelis, ar veikia garantija. Lemputė – labai paprastas pavyzdys. Statiniuose veikia daug labai sudėtingų sistemų, kurių planinį ar netikėto gedimo aptarnavimą skaitmeninis dvynys neįtikėtinai palengvina”, – pažymi D. Kvedaras.

Tiesa, tam svarbu atsižvelgti į du aspektus. Pirmiausia, apie pastato aptarnavimo poreikius reikėtų pagalvoti nuo pat projekto pradžios. Tai leistų numatyti procesą, suprojektuoti ir įdiegti atitinkamus QR kodus, kurie užtikrintų reikiamos įrangos ryšį su skaitmeniniu modeliu ir duomenų perdavimą. Antra, būtina, kad projekto metu duomenys būtų atnaujinami ir tiksliai suvedami, neliktų išbarstyti skirtingose atsakomybių ir aplankų direktorijose.

Jau skaičiuoja naudą

Sėkmingu skaitmeninio dvynio naudojimo eksploatuojant pastatą pavyzdžiu, pasak D. Kvedaro, galima įvardinti „BE LIVE“ projektuotą „Continental“ gamyklos pastatą Kaune. Numačius poreikį ir procesus iš anksto, visų statybos duomenų migracija į pastato valdymo sistemą buvo atlikta per kelias dienas. Pastato valdymo programos modulis projektavimo ir statybų metu sukurtus ir surinktus duomenis pradėjo naudoti ir sekti nuo pat pirmosios dienos. Užsakovo pastato priežiūros komanda jau fiksuoja naudą –  tai leidžia ne tik valdyti pastatą, bet ir prognozuoti išlaidas, pastato elgseną, identifikuoti kritines vietas, suteikti aktualią informaciją visiems projekto dalyviams. Panaudojus QR kodais pagrįstą ženklinimą, buvo sukurtas ryšys tarp realių elementų ir virtualių jų dvynių. Ir tuos duomenis galima ne tik stebėti, bet ir čia o pat vietoje prie konkretaus įrenginio juos papildyti ar pakeisti.

Šis pastatas buvo apdovanota LEED aukso sertifikatu ir tai – aukščiausias LEED įvertinimas gamykliniam pastatui Lietuvoje iki šiol. O šiemet VšĮ „Skaitmeninė statyba“ organizuotame konkurse „Lietuvos BIM projektai 2022“ jis paskelbtas ir geriausiu gamybinio pastato BIM projektu Lietuvoje.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Rašyti komentarą 0
Skaitmeninio pastato dvynio poreikis – nuo projektavimo iki aptarnavimo Verslo tribūna

Skaitmeninių dvynių (angl. Digital Twin) – skaitmenizuotų, duomenimis paremtų realaus objekto virtualių 3D...

Tvarūs sprendimai
2022.05.24
Utenos darykla planuoja vandens naudoti trečdaliu mažiau Verslo tribūna

Aukštaitijos nacionalinio parko pašonėje įsikūrusios Utenos daryklos darbuotojai tvirtina, jog jų komandai...

Tvarūs sprendimai
2022.05.10
Žalioji mada ir energetinis efektyvumas, kuris jau atsiperka Verslo tribūna

Ambicingas Europos žaliasis kursas ir siekis iki 2050 m. tapti pirmuoju pasaulyje savo poveikį klimatui...

Tvarūs sprendimai
2022.04.25
R.Viršilas: mūsų įvykdytas įsipareigojimas planetai – „žalioji“ gamyba Verslo tribūna 1

„Švyturys-Utenos alus“ iki 2030 m. siekia sumažinti į aplinką išmetamą anglies dvideginį iki nulio visoje...

Tvarūs sprendimai
2022.04.25
Tvari švara prasideda su „Lindström“ pramoninėmis šluostėmis bei kilimėliais Verslo tribūna

Įmonės švara toli gražu nėra svarbi vien dėl estetinių tikslų. Verslams, kurie dirba su aplinkai pavojingomis...

Tvarūs sprendimai
2022.03.22
Medvilniniai „Lindström“ rankšluosčiai – įmonės išteklių ir gamtos išsaugojimui Verslo tribūna

Ar kada nors susimąstėte, kokią didelę įtaką aplinkai gali padaryti toks paprastas veiksmas kaip rankų...

Tvarūs sprendimai
2022.02.07
Kovoje su maisto švaistymu „Maisto bankas“ pasitelkė klimatui draugiškesnius degalus Verslo tribūna 3

Pernai suvieniję jėgas prieš maisto švaistymą, automatinių degalinių tinklas bei didžiausia dyzelino iš...

Tvarūs sprendimai
2022.01.27

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku