Elektroninės prekybos ateitis priklauso tiems, kurie mąsto strategiškai

Reklama publikuota: 2021-04-22
svg svg

„Anksčiau verslininkai pagrindinį dėmesį skyrė tik įmonės plėtrai, tačiau šiais laikais jie mąsto kur kas plačiau. Verslo tvarumas, skaitmenizacija, darbuotojų motyvacija ir jų dalyvavimas įgyvendinant įmonės strateginius planus tampa vis svarbesni verslo dienotvarkėje. Šiuos pokyčius skatina ne tik teisinio reguliavimo sistema, bet ir pakitusi vartotojų elgsena,“ – sako Andra Altoa, SEB Baltijos šalių strategijos ir klientų patirties analizės vadovė. Pasak jos, tvarumas tapo itin svarbus elektroninėje prekyboje, nes, taikant ekologiškus sprendimus, ne tik taupomi įmonės ištekliai, bet ir siunčiama atitinkama žinutė visuomenei.

Kaip užtikrinti įmonės procesų tvarumą, buvo viena pagrindinių temų Estijoje vykusios Baltijos šalių elektroninės prekybos konferencijoje.

Auganti elektroninė prekyba – nauja rizika aplinkosaugai

Jau kurį laiką gyvename naujoje tikrovėje. Elektroninės prekybos apimtis per trumpą laiką padidėjo ne procentais, bet kartais, o ekspertai prognozuoja, kad, pasibaigus pandemijai,  žmonės nebegrįš prie ankstesnių įpročių, todėl ir toliau aktyviai pirks internetu. Kyla klausimas,   kaip užtikrinti, kad elektroninė prekyba ne tik patenkintų pirkėjų lūkesčius apsipirkti patogiai ir greitai, bet ir mažintų aplinkosaugos problemas, kurios atsiranda dėl padidėjusio vartojimo ir ilgesnės logistikos grandinės.   

Internetinės prekybos platforma yra tik viena iš elektroninės prekybos grandžių, nes didžiausia  prekybos dalis vyksta realiame pasaulyje – prieš pasiekdamas galutinį vartotoją, produktas dažnai nukeliauja didelį atstumą, kirsdamas ne vienos šalies sienas. Todėl kiekviena įmonė, nusprendusi dalyvauti viename iš elektroninės prekybos etapų, turėtų sau užduoti rimtą klausimą – kaip aš galiu atlikti savo darbą, mažiausiai kenkdama planetai?

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Kaip užtikrinti tvarų prekių tiekimą

Kaip Baltijos šalių elektroninės prekybos konferencijoje pabrėžė dauguma pranešėjų, vienas didžiausių elektroninės prekybos tvarumo iššūkių – prekių logistika. Augant elektroninei prekybai, būtina didinti transporto priemonių skaičių, o tai savo ruožtu padidina aplinkos taršos riziką, todėl tarptautinė logistikos įmonė „Itella“ išsikėlė griežtą ir labai apgalvotą tikslą iki 2030 metų visose šalyse, kuriose vykdo veiklą, CO2 emisiją sumažinti iki nulio.

„Itella“ buvo pirmoji įmonė Suomijoje, kuri pristatydama prekes pradėjo naudoti elektromobilį, tačiau, jos specialistų nuomone, elektromobilių ir biodujų naudojimas ilgainiui padėtų pasiekti tik pusę užsibrėžto tikslo. Taip gimė veiklos planas tvariai veiklą vystyti visais lygmenimis – nuo energijos vartojimo efektyvinimo priemonių įmonės patalpose iki pakartotinio pakuočių naudojimo punktų įsteigimo.

Kaip konferencijos metu pasakojo Noomi Jägerhorn, „Posti OY“, kuriai priklauso „Itella“, tvarumo veiklos vadovė, pirmiausia buvo sukurta keturių žingsnių schema.  

  • Vengimas. Jeigu galima visiškai išvengti aplinkai žalingos veiklos, įmonė tai atliks. Korekcija. Jei pirmo etapo neįmanoma įgyvendinti iki galo, būtina koreguoti įmonės veiklą, kad žalingą poveikį būtų galima sumažinti iki minimumo.
  • Pakeitimas. Būtina atrasti geresnių  dabartinių procesų, kurie kenkia aplinkai, alternatyvų.
  • Kompensacija. Jei kurios nors žalingos veiklos neįmanoma sumažinti ar pakeisti, įmonė turi kompensuoti ją kitomis tvarumą skatinančiomis priemonėmis.

Kaip pabrėžė N. Jägerhorn, transportavimas yra tik vienas iš elektroninės komercijos įgyvendinimo etapų, tačiau tvarus mąstymas turi būti taikomas visam procesui. Ji atkreipė dėmesį, kad per įprastą marškinėlių gyvavimo ciklą 83 proc. išmetamųjų teršalų susidaro iš marškinėlių gamybos proceso, todėl vien atsakingas jų transportavimas problemos nepadės išspręsti.

Tikslas – tinkamiausia pakuotė ir trumpiausias maršrutas

Kitas etapas, dažnai susijęs su taršos aplinkai rizika, yra prekių pakuotės. Dažnai įmonės pakuoja savo prekes naudodamos aplinkai nekenksmingas medžiagas, tačiau dalies jų vėliau negalima perdirbti, o kartais net maža smulkmena supakuojama į neproporcingai didelę dėžę.

„Skrym“, Švedijos logistikos technologijų įmonė, sukurta sprendžiant pakavimo ir logistikos kanalų problemas, siūlo duomenimis pagrįstą internetinę sistemą, kuri padeda įmonėms automatiškai pakoreguoti tinkamiausią kiekvienos siuntos dydį. Be to, apskaičiuojamas ir ekonomiškiausias prekių pristatymo būdas, taip sumažinant atstumą nuo užsakymo iki pristatymo vietos. Pasak „Skrym“ generalinio direktoriaus Jakobo Nordfeldto, transportuodama mažiau oro dėžėse,  bendrovė ne tik rūpinasi aplinka, bet ir susimažina išlaidas. Importuojant prekes jis rekomenduoja nepasikliauti gamintojų ar tiekėjų suteikiamais duomenimis, bet matuoti dėžes patiems – dažnai net kelių centimetrų skirtumas gali pasirodyti svarbus.

Šios bendrovės sukurta technologija taip pat siūlo tikslius išmetamųjų teršalų skaičiavimus pagal kiekviename etape naudojamo transporto rūšį. „Svarbu, kad įmonė būtų visiškai skaidri klientams ir pasirinktų tvariausią sprendimą“, – sako J. Nordfeldas.

Elektroninė komercija – puiki galimybė ekologinių inovacijų kūrėjams

Žaliasis gyvenimo būdas tapo svarbus daugeliui žmonių, todėl vartotojai vis dažniau ieško įmonių, kurios puoselėtų tokias pat vertybes. Įvairių aplinkosaugos problemų sprendimų paieška atveria dideles galimybes naujų produktų ir paslaugų kūrėjams, tačiau sukurti aplinkai nekenksmingą kasdienių prekių pakuotę vis dar yra vienas didžiausių iššūkių.

Estijoje įsikūrusi įmonė „Münt“ buvo sukurta spręsti dantų pastos pakavimo problemą, nes net pati geriausia aplinkai nekenksminga jos pakuotė iškeliauja į atliekas, o dantų pastos tūtelė taip lengvai neperdirbama.  Štai kodėl „Münt“ savo klientams siūlo alternatyvą – stiklinį indelį su 180 dantų pastos tablečių, kurių pakanka tris mėnesius du kartus per dieną valytis dantis. Kai indelis ištuštėja, galima užsisakyti dantų pastos tablečių papildymą. Be to, bendrovė bendradarbiauja su logistikos įmone, kuri laikosi CO2 neutralumo principo.

Kita tvarių pakuočių idėja, kilusi iš Estijos, yra startuolė bendrovė „Woola“, iš vilnos likučių sukūrusi aplinkai draugišką plastikinės burbulinės plėvelės alternatyvą. Kaip konferencijos metu teigė šios bendrovės atstovė Anna-Liisa Palatu, ateityje naudosime tik daugkartines ir pagamintas iš perdirbamų medžiagų prekių pakuotes. 

Ne vienas pranešėjas konferencijoje pabrėžė, kad ypač svarbu kalbėtis su klientais ir partneriais – kaip jie gali prisijaukinti tvaresnius įpročius savo kasdieniame gyvenime. Viena aišku – įmonėms, siūlančioms prekes internetu, labai svarbu pasirinkti tvariai mąstančius partnerius, kad, patiems skatinant tvarumą, ir kitos tiekimo grandinės įmonės būtų motyvuotos persvarstyti savo įpročius.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Septyniose šalyse gyvenęs ekspertas pristato 3 taisykles inovatyviam verslui Verslo tribūna

Naujosios kartos įmonių inovacijų ir verslumo ekspertas Slavo Tuleya per pastaruosius septynerius metus...

Kodėl vidaus degimo varikliai liks tik prisiminimuose? Verslo tribūna

Praėjusių metų pabaigoje Lietuvoje pasiekėme simbolinį lūžio tašką. Pirmą kartą „Lietuvos metų automobilio“...

Pagaliai vėjo turbinose: kaip paskatinti tvariosios energetikos plėtrą? Verslo tribūna 1

Praėję metai Lietuvos elektros energijos gamybai iš atsinaujinančių šaltinių buvo rekordiniai: neskaičiuojant...

SEB tyrimas: tvarus verslas – jaunųjų verslininkų dėmesio centre Verslo tribūna

Absoliuti dauguma (79 proc.) 18–25 metų šalies jaunuolių mano, kad, planuojant kurti ar jau pradėjus nuosavą...

Tvarumo klausimai, kurių verslas netrukus sulauks vis daugiau ir dažniau Verslo tribūna

Visuomenės, politikų ir įmonių dėmesys tvariai ekonominei veiklai niekada nebuvo toks didelis kaip pastaruoju...

Organizacijų galia: kaip padėti darbuotojams gyventi tvariau? Verslo tribūna

Pradėti gyventi tvariau nėra paprasta – tai reikalauja žinių, motyvacijos ir laiko. Tačiau prisidėti prie...

Įsibėgėjusio ekonomikos traukinio pandemija lengvai nenuvers Verslo tribūna

SEB banko ekonomistai nuo 4,6 iki 4,3 proc. sumažino 2021 metų ir nuo 3,8 iki 3,6 proc. 2022 metų Lietuvos...

Žingsniai po skaitmenizavimo: tvarumo iššūkiai – galimybė bankams Verslo tribūna

Pastaruosius kelerius metus itin daug dėmesio skyrę skaitmenizavimui, šiuo metu bankai imasi vis aktyvesnio...

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku