ESTT sprendimas dėl Mobilumo paketo: pasekmės transporto sektoriaus įmonėms
Ginčo argumentai
Paminėtos šalys nepritarė šioms nuostatoms, teigdamos, kad jos nesąžiningai nukreiptos į transporto įmones iš Vidurio ir Rytų Europos. Ieškovai tvirtino, kad šios nuostatos neproporcingai paveikė jų nacionalinius vežėjus, sukuria ekonominius skirtumus ir gali pakenkti laisvei teikti paslaugas ES bendrojoje rinkoje.
Naujosios taisyklės, ypač reikalavimas transporto priemonėms grįžti į savo šalį kas 8 (aštuonias) savaites, verčia patirti papildomų išlaidų šiuose regionuose įsikūrusioms įmonėms, kurios jau dabar dirba su mažesnėmis pelno maržomis, palyginti su Vakarų Europos kolegomis.
Nors Mobilumo paketu siekiama pagerinti vairuotojų darbo sąlygas, ginčo šalys tvirtino, kad nuostatos trukdys konkurencijai. Jos nurodė, kad taisyklės, tokios kaip privalomas poilsio laikas ne transporto priemonėje ir kompensacija už kelionę namo, yra pernelyg griežtos ir padidina veiklos sąnaudas, todėl jų įmonėms bus sunkiau konkuruoti su didesnėmis Vakarų Europos įmonėmis.
Taip pat buvo akcentuojama tokių nuostatų suderinamumas su aplinkosauginiais reikalavimais, ypač dėl anglies dvideginio (CO?) išmetimo padidėjimo. Šalys tvirtino, kad transporto priemonės grąžinimo taisyklė baigsis tuščiomis kelionėmis, o vilkikus privers važiuoti didelius atstumus atgal į savo bazę nevežant jokio krovinio. Tai padidintų kelionių Europos keliais skaičių, o tai prieštarautų platesniam ES tikslui sumažinti anglies pėdsaką. Kritikai pabrėžė, kad, įpareigojus taip dažnai grąžinti transporto priemones, padidėtų kelių spūstys ir eismo intensyvumas, dėl to padidėtų degalų sąnaudos ir su tuo susijęs išmetamųjų teršalų kiekis. Šalys nurodė, kad ši Mobilumo paketo nuostata nesuderinama su ES klimato tikslais sumažinti anglies dvideginio išmetimą, todėl kilo klausimų dėl pusiausvyros tarp rinkos reguliavimo ir aplinkos tvarumo.
Įmonėms iš tolimų šalių, tokių kaip Bulgarija ar Rumunija, aplinkosaugos išlaidos, susijusios su reguliariu transporto priemonių grįžimu namo, buvo vertinamos kaip neproporcingai didelės.
Šie argumentai buvo teisinio ginčo pagrindas, juos galiausiai ir vertino ESTT.
ESTT sprendimas
ESTT sprendime nurodė, kad turi būti naikinamas Mobilumo paketo įpareigojimas vilkikus kas 8 savaites grąžinti į jų registracijos šalį. ESTT nurodė, kad nustatydamas tokią taisyklę Europos Sąjungos teisės aktų leidėjas neįrodė, kad jis turėjo pakankamai informacijos, leidžiančios įvertinti šios priemonės proporcingumą.
Kitos ginčytinos nuostatos
ESTT pasisakė už kitų nuostatų galiojimą, teigdamas, kad jos yra būtinos siekiant sąžiningos konkurencijos, geresnių vairuotojų darbo sąlygų ir didesnio eismo saugumo tikslų. Sprendime pabrėžiama, kad šios taisyklės, nors ir griežtesnės, yra proporcingos ir pagrįstos poreikiu suderinti vidaus rinką.
ESTT taip pat konstatavo, kad Mobilumo paketu ES teisės aktų leidėjas siekė rasti pusiausvyrą tarp įvairių susijusių interesų, būtent vairuotojų interesų dirbti geresnėmis darbo sąlygomis ir darbdavių intereso plėtoti verslą. Atsižvelgiant į šią būtiną pusiausvyrą, padidinus vairuotojų socialinę apsaugą gali padidėti tam tikrų transporto įmonių patiriamos išlaidos. Šiuo tikslu priimtos taisyklės yra proporcingos siekiamam tikslui. Be to, šios taisyklės vienodai taikomos visoje Europos Sąjungoje ir nediskriminuoja transporto įmonių, įsteigtų valstybėse narėse, kurios tariamai yra „Sąjungos pakraštyje“. Tos taisyklės daro didesnį poveikį tam tikroms įmonėms todėl, kad įmonės pasirinko ekonominį veiklos modelį, pagal kurį daugumą savo paslaugų (jei ne visas) teikia gavėjams, įsisteigusiems toli nuo jų įsisteigimo valstybės narės. Šis priemonių paketas nedraudžia transporto įmonėms naudotis įsisteigimo laisve steigti dukterines įmones valstybėse narėse, kuriose jos ketina teikti transporto paslaugas, ir taip labiau prisitaikyti prie faktinės savo teikiamų paslaugų paklausos.
Taigi, ESTT neįžvelgė konkurencijos ribojimo ir diskriminavimo regiono pagrindu.
Įtaka transporto sektoriui
Lietuvoje ir visoje Rytų Europoje veikiančioms transporto įmonėms šis sprendimas yra nemažas laimėjimas, nes panaikina bent vieną iš reikalavimų grąžinti vilkiką į vieną iš veiklos centrų ne vėliau kaip per 8 savaites, tačiau kiti reikalavimai dėl darbuotojų grąžinimo ir dėl komandiravimo taisyklių išlieka.
Vienas iš svarbiausių iššūkių yra veiklos sąnaudų suvaldymas. Daugelis įmonių susiduria su našta grąžinti vairuotojus, kai nėra verslo būtinybės, o tai turi papildomų išlaidų, todėl, matyt, dar laikas parodys, kaip tiksliai šis sprendimas paveiks verslą, ypač iš tolimesnių ES šalių.
Įmonės, atsižvelgdamos į sprendimą, turės pakoreguoti savo logistikos strategijas, taip pat šis sprendimas turės įtakos būsimoms investicijoms į transporto sektorių. Įmonės turės apsvarstyti galimybę didinti investicijas į transporto parko valdymo technologijas, kad optimizuotų logistiką pagal liekančias galioti nuostatas. Be to, greičiausiai bus daugiau dėmesio skiriama operacijų diversifikavimui, kad būtų išvengta per didelio pasitikėjimo tarpvalstybine logistika, kuriai didelę įtaką daro Mobilumo paketo apribojimai.
Kitas verslas taip pat gali pamatyti galimybes investuoti. Patobulintų patalpų, vairuotojų darbo valandų stebėjimo technologijų ir veiksmingesnių transporto parko valdymo sistemų poreikis galėtų paskatinti naujoves ir investicijas į logistikos pramonę.
Parengė advokatų kontoros „Glimstedt“ vyresnioji teisininkė Brigida Bacienė.
