Klaipėdos jūrų uosto krova pernai sumenko 4,6%

Papildyta skyreliu „Naujos investicijos“.

Tokius duomenis pateikė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. 

Pristatydamas rezultatus Vaidotas Šileika, LJKKA prezidentas, sakė, kad situaciją visgi vertina gerai.

„Metai buvo nepaprasti ir kupini iššūkių. Didelę įtaką darė pandemija ir geopolitinė situacija. Tad bendrai nebuvo tokie blogi metai. Aplinkiniai uostai anksčiau kraudavo daugiau nei Klaipėdos uostas. O dabar vis tiek lyderiaujame“, – nurodė V. Šileika. 

Anot jo, pernai buvo priimti tam tikri valstybės sprendimai, kurie mažino Klaipėdos uosto konkurencingumą. Pavyzdžiui, Susisiekimo ministerija padidino žemės ūkio mokestį: krovos įmonėms vidutiniškai padidino apie 20%, o ne krovos įmonėms – 240%. 

„Taip pat turime didelę problemą, kad daug krovinių dabar nukreipiami į Latvijos uostus. Daugiausia tai žemės produktai, kurie nukreipiami dėl palankesnių sąlygų Latvijoje. Taip pat nukreipiami kroviniai ir dėl pablogėjusių santykių su Kinija, siekiant išvengti rizikos, kad krovinys kažkur neužstrigtų ar nevėluotų“, – pabrėžia V. Šileika. 

Taip pat su nerimu žiūrima ir į vasario 1 d., kuomet turėtų sustoti baltarusiškų trąšų tranzitas.

„Tai signalizuoja mums dideles netektis. Gali būti net 30–40% kritimas“, – signalizuoja V. Šileika.

Naujos investicijos

Algis Latakas, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius, taip pat krovos rezultatus vertina gerai. 

„Didžiausia netektis buvo naftos produktų, nes metų pradžioje Baltarusija apie 2 mln. tonų naftos krovinių nukreipė per Rusiją“, – nurodo A. Latakas.

Dėl prarandamų sankcionuotų baltarusiškų trąšų krovinių Klaipėdos uosto direkcija 2022 m. tikisi dar didesnio krovos kritimo. Dėl to uosto direkcija galėtų prarasti apie 17-20 mln. eurų. Tačiau planuoja iki 2025 m. vėl pasiekti esamą padėtį ir užsitvirtinti krovos augimą. 

„Tikimės, kad iki tol išsispręs dabartinė politinė situacija. Taip pat planuojame krovą vėl kompensuoti ro-ro ir konteineriniais kroviniais“, – pasakoja A. Latakas.

VŽ paklaustas, ar krovos kritimas paveiks darbuotojų skaičių arba užmokesčio dydį, A. Latakas nurodė, kad daugiau darbuotojų mažinti, nei kad jau buvo sumažinta, neketinama. VŽ rašė, kad besirengdamas „Belaruskalij“ trąšų tranzito stabdymui Klaipėdos jūrų uostas atleido 20 darbuotojų.

„Mūsų žmonių skaičius priklausyo nuo to, kiek yra tęstinių projektų, kiek darbų vykdoma ir kiek nenutraukiama investicijų į uostą ir jo veiklą. Tokiu atveju žmonių skaičių daugiau apspręstų šitie dalykai. Jeigu būtų sustabdytos investicijos, jeigu kažkas nuspręstų uosto daugiau nebevystyti, tai čia būtų esminis pokytis pačioje uosto darbuotojų struktūroje ir jų kiekyje“, – nurodo A. Latakas.

Laikotarpiui iki 2025 m. yra suplanuotos 350 mln. Eur naujos investicijos, iš kurių 155,5 mln. Eur – ES lėšos. Daugiausia šių investicijų, tai yra 50,2%, numatoma skirti akvatorijos gilinimo ir gilinimo prie jos darbams, 40,6% – krantinių statybai ir rekonstrukcijai. Svarbiausiu planu A. Latakas įvardina uostų vartų rekonstrukciją.

„Jei sustosime ir neinvestuosime, kaimynai turės galimybes mus aplenkti“, – pabrėžia Klaipėdos uosto vadovas.

Klaipėdos uosto direkcijos pateiktais duomenimis, Gdansko uostas yra numatęs 2,8 mlrd. Eur investicijas iki 2029 m. Planuojama padidinti Rusijos uostų Baltijos pakrantės pralaidumą apie 50 mln. tonų iki 2024 m. 

Estijos uostų investicijos siekia 33 mln. Eur iki 2023 m. O Latvijos investicijos pasiskirsto taip: Rygos 250 mln. Eur iki 2028 m., Ventspilio – 49 mln. Eur iki 2022 m. ir Liepojos – 52 mln. Eur iki 2022 m.

[infogram id="1c08ab77-684a-43ee-895c-016f647bfc36" prefix="e0S" format="interactive" title="Transportas: Klaipėdos uosto krova 2020-2021"]

Krova segmentais

Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos duomenimis, 2021 m. 10% krova augo generalinių krovinių segmente. Jam priskiriami kroviniai konteineriuose, mediena ir miškininkystės produktai, geležies ir plieno gaminiai bei metalo konstrukcijos, šaldyti, ro-ro ir kiti kroviniai. Jų pernai buvo pakrauta 16,2 mln. tonų.

Birių krovinių segmente, kurį sudaro natūralios ir cheminės trąšos, cukraus žaliava, durpės ir kiti birūs kroviniai, krova krito 6,8%. Šių produktų krova sudarė 22,3 mln. tonų.

Tuo metu skystų krovinių, t. y. naftos produktų, natūralių ir cheminių trąšų, aliejų, suskystintų gamtinių dujų ir kitų krovinių, per vienuolika šių metų mėnesių krauta beveik 23,2% mažiau nei pernai. Jų krova siekė 7 mln. tonų. 

VŽ rašė, kad Rygos jūrų uoste krova pernai sumažėjo 9,3%  ir siekė 21,499 mln. tonų krovinių. O Talino uostuose pernai užfiksuotas 5% krovos augimas – per praėjusius metus Talino uostuose perkrauta 22,397 mln. tonų krovinių. Tuo metu Lenkijos jūrų uostuose užfiksuota rekordinė krova – jos apimtis išaugo 9% ir pasiekė 113,1 mln. tonų kiekį.