„Lietuvos geležinkelių“ valdyba susitarė su M. Bartuška dėl jo atsistatydinimo

Taip buvo nuspręsta posėdyje, kuris buvo surengtas susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio prašymu.

„Noriu pabrėžti, kad sprendimas buvo priimtas abipusiu susitarimu, siekiant deeskaluoti susidariusią situaciją“, – antradienio vakare surengtoje konferencijoje sakė Kęstutis Šliužas, „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) valdybos pirmininkas. Jis tvirtino, kad šiam sprendimui net nereikėjo balsuoti – jis buvo priimtas bendru sutarimu.

Valdybos pirmininkas gyrė per pastaruosius metus dabartinės LTG vadovybės atliktą darbą, o pastaruoju metu M. Bartuškos veiklą vertino kaip orientuotą į įmonės finansinių rizikų mažinimą.

„Įmonės vadovo prioritetas buvo finansinių rizikų minimizavimas šiame kontekste, nes bet kurios sutarties nevykdymas bet kuriame kontekste, padarius neatsargius žingsnius, gali turėti labai rimtas finansines pasekmes, – sakė jis. – Reikėjo galvoti apie įmonės gerovę, kas, kaip šiandien matome, sukėlė visą eilę reputacinių pasekmių.“

K. Šliužas patikslino, kad M. Bartuška iš savo posto pasitrauks po neivardijamos trukmės pereinamo laikotarpio, per kurį paruoš „skaidrų ir efektyvų“ esamos situacijos suvaldymo planą. Jis tvirtino, kad šiuo metu svarbiausia atrasti tvarius teisinius situacijos sprendimus, jų ieškoma kartu su akcininku.

Rastas geriausias sprendimas

„Manau, kad radome geriausią sprendimą iš esamos situacijos“, – BNS vėlų antradienio vakarą sakė penkerius metus geležinkeliams vadovaujantis M. Bartuška.

Jis sakė, kad dėl pereinamojo laikotarpio trukmės kol kas nėra sutarta.

„Šiandien pasiekėme principinį sutarimą, kad įgyvendinsime pokytį (vadovų – BNS), dėl detalių kol kas anksti komentuoti. Reikia užbaigti pokalbius. Bet ką svarbu pažymėti, kad šiandien turime bendrą abipusį sutarimą, kad tą pokyti įgyvendinsime“, – kalbėjo M. Bartuška. 

Geležinkelių vadovas konkrečiai neatsakė, ar likęs jo darbo laikas susijęs su sutarties su „Belaruskalij“ nutraukimu.

„Tai susiję su situacija, kai reikia pabaigti tą susitarimą konkretizuojant detales, kurį priėmėm siekdami geriausių interesų tiek „Lietuvos geležinkeliams“, tiek Lietuvos valstybei, siekiant deeskaluoti situaciją, stabilizuoti situaciją ir užtikrinti tolimesnę stabilią „Lietuvos geležinkelių“ veiklą ir įgyvendinti strategiją“, – aiškino M. Bartuška. 

Jis taip pat neatsakė į klausimą, ar antradienį įteikė valdybai atsistatydinimo pareiškimą. Kas laikinai perims vadovavimą įmonei, anot M. Bartuškos, valdyboje nekalbėta. 

Komentuodamas, kaip, jo nuomone, turi išsispręsti trąšų tranzito per Lietuvą problema, įmonės generlainis direktorius aiškino, jog vertinami visi scenarijai.

„Teisinis geriausias scenarijus, jeigu ES sankcijos būtų įvestos. Kitas scenarijus, jeigu Lietuva nacionaliniu lygiu įvestų, kas yra inicijuota, ir čia „Lietuvos geležinkeliai“ labai aktyviai padeda tokį teisinį režimą įgyvendinti. Arba kiti scenarijai, jeigu nieko neįvyksta, yra – vistiek įtaka tai logistikos grandinei bus“, – kalbėjo M. Bartuška.       

„Kada sustos trąšų vežimas, priklausys, ar valstybė iki tol laiko priims teisinius sprendimus. Tikslas toks yra – kad nuo sausio nevažiuotų“, – teigė jis.

Buvęs naftos ir SkGD krovos bendrovės „Klaipėdos nafta“ generalinis direktorius M. Bartuška  „Lietuvos geležinkeliams“ vadovauja nuo 2016 metų gruodžio 16 dienos.

Teisinis atotrūkis

„Lietuvos geležinkelių“ valdyba atkreipė dėmesį į neatitikimą tarp politinės valios ir teisinių instrumentų. Valdyba taip pat laikosi pozicijos, kad bendrovės „Belaruskalij“ krovinių srautas per Lietuvos teritoriją gali būti sustabdytas tik turint tam tvirtą teisinį pagrindą. Šiuo metu, remiantis Lietuvos ir JAV teisininkų išvadomis, šis pagrindas nėra pakankamas. Galime užtikrinti, kad krovinių srautas bus sustabdytas iškart, kai tam reikalingas teisinis pagrindas bus sukurtas“, - sakė LTG valdybos pirmininkas. Jis tvirtino, kad geriausias instrumentas, sumažinantis atotrūkį tarp politinės valios ir teisinių instrumentų, būtų Europos Sąjungos sankcijos.

„Jei tokie sprendimai būtų Europos Sąjungos lygmenyje, tai jokio atotrūkio tarp politinės valios ir teisinių instrumentų nebūtų ir toks sprendimas geriausiai atitiktų įmonės interesus“, – sakė K. Šliužas. 

Pasak LTG valdybos pirmininko, situaciją spręsti padėtų ir Lietuvos teisė bei sprendimai valstybės mastu.

Jis taip pat minėjo, kad klausimas dėl valdybos pirmininko atsakomybės posėdyje nebuvo svarstomas. Pasak K. Šliužo, tokį klausimą gali svarstyti įmonės akcininkė Susisiekimo ministerija.

„Lietuvos geležinkelių“ valdybą sudaro septyni nariai – penki iš jų yra nepriklausomi (Kęstutis Šliužas, Eugenijus Preikša, Aurimas Vilkelis, Bernard Guillelmon, Dalia Andrulionienė), du (Romas Švedas ir Agnė Amelija Mikalonė) yra deleguoti Susisiekimo ministerijos.

Tranzitas galimas iki balandžio

K. Šliužas konferencijos metu minėjo, kad pagal šiuo metu galiojančią teisinę aplinką, „Belaruskalij“ trąšos į Lietuvą neturėtų patekti nuo kitų metų balandžio 1 dienos.

„Iš to teisinio režimo, kuris galioja šiandieną, galima teigti, kad Jungtinių Valstijų sankcijos, kurios buvo priimtos gruodžio 1-2 dieną, ir įsigalioja po 120 dienų, balandžio 1-ąją, mūsų turimu teisiniu vertinimu, ko gero, tai yra ta data, po kurios būtų itin sunku, bet kokiam kitam žaidėjui nevykdyti vežimo. Nes nepamirškime, kad vežimo paslaugą gali teikti ne tik „Lietuvos geležinkeliai“, – antradienį sakė K. Šlužas.

„Tai galiu pasakyti, kad labiausiai tikėtina pagal dabar galiojančias sankcijas ir įstatymus balandžio pirma, labiausiai tikėtinas scenarijus“, – pridūrė jis.

Balandžio 1 d. įsigalioja gruodžio pradžioje paskelbtos JAV sankcijos „Belaruskalij“ produkcijos eksportuotojai „Belaruskaja kalijnaja kompanija“ (BKK).

Pasak K. Šliužo, jei atsirastų naujos sankcijos ar Lietuvoje būtų priimtas įstatymas, kurį inicijavo Susisiekimo ministerija, tuomet tranzito nutrūkimo data būtų „gerokai ankstesnė“.

Klausimai dėl avanso

Dar penktadienį M. Skuodis pareiškė abejojantis, ar „Lietuvos geležinkelių“ vadovas toliau gali eiti pareigas, ir paprašė įmonės valdybos įvertinti M. Bartuškos veiksmus. 

Diskusija apie tai, ar M. Bartuška gali likti LTG vadovu, kilo po to, kai gruodžio 8 dieną įsigaliojus JAV sankcijoms „Belaruskalij“, jų tranzitas per Lietuvą nesustojo. „Belaruskalij“ dar lapkritį atliko avansinį mokėjimą geležinkeliams už paslaugas, dėl kurio lėšų gali pakakti pervežimams gruodį, sausį ir vasarį. Tačiau „Lietuvos geležinkeliai“ teigia ieškantys būdų, kaip grąžinti pinigus už sausį ir vasarį – apie 10 mln. Eur.  

Praėjusį penktadienį paviešintoje informacijoje apie valdybos svarstymus dėl JAV sankcijų  „Belaruskalij“ poveikio rašoma, kad rugsėjo 28 dieną valdybos nariai teiravosi M. Bartuškos, ar bendrovė bendravo su „Belaruskalij“ dėl galimybės atsiskaityti avansu. M. Bartuška tuomet teigė, kad su Baltarusijos įmone spalį bus tariamasi dėl ateities atsiskaitymo galimybių.

M. Bartuška, be to, informavo, kad bendrovė bendrauja su įvairiais bankais dėl atsiskaitymų galimybės, kai įsigalios JAV sankcijos.

Lapkričio 16 dieną M. Bartuška informavo valdybą, jog bendrovė pasirašė sutarties su „Belaruskalij“  pakeitimą dėl avansinių mokėjimo sąlygų. Pasak jo, iki tol „Belaruskalij“ sumokėjo avansinius mokėjimus už visą lapkritį, gruodį ir pusę sausio mėnesio.

Be to, geležinkelių vadovas pranešė, kad bendrovė išsiuntė raštus Lietuvos bankui, Lietuvos bankų asociacijai, Užsienio reikalų ministerijai ir pagrindiniams komerciniams bankams dėl JAV sankcijų paaiškinimo ir pasiūlė dalyvauti susitikime su bendrovės atstovais. M. Bartuška taip pat pranešė, kad bendrovė palaiko ryšius su įvairiomis fintech įmonėmis ir neobankais, ieškodama sprendimo, kaip gauti „Belaruskalij“ mokėjimus po gruodžio 8 dienos.