Estijoje „DB Shenker“ bando 25 m ilgio autotraukinius
Estijos transporto departamentas ir Vokietijos logistikos įmonė „DB Schenker“ išbandė autotraukinio, kurio ilgis didesnis nei 25 metrai, o svoris – 60 tonų, panaudojimo galimybes. Eksperimento iniciatoriai tikina, kad tokio dydžio krovinių transportavimas būtų kur kas ekologiškesnis ir efektyvesnis.
Tris dienas kelyje tarp Talino ir Tartu „Schenker“ vykdė bandymus, kuriems buvo naudojamos trys pilnai pakrauti automobiliniai sąstatai, sudaryti iš 16,2 m ilgio puspriekabę tempiančio 10 m ilgio furgono. Pranešama, kad Estijos transporto departamentas analizuos rezultatus, iš kurių paaiškės, ar ilgesni autotraukiniai yra efektyvesni ir kaip jų naudojimas veikia aplinką bei kelius.
Pranešime cituojamas Audrius Sungaila, „Schenker“ vadovas Lietuvoje, tvirtina kad Estijoje atlikti bandymai suteiks svarbios informacijos, kuri bus naudinga ir Lietuvai.
Šiuo metu Lietuvoje didžiausias leistinas autotraukinio ilgis yra 18,75 m.
„Ilgesnių sunkvežimių naudojimas gali tapti nauju Lietuvos standartu, kurio Estija siekia atlikdama šiuos bandymus ir kuris jau galioja Šiaurės šalyse“, – tvirtina A.Sungaila.
Sunkvežimiais, kurių ilgis 25,25 m, vienu reisu galima pervežti 13 tonų krovinių daugiau nei dabar, todėl juos naudojant tarpmiestinis krovinių transportas taptų pastebimai efektyvesnis.
Ilgieji autotraukiniai, oficialiai įvardijami „EuroCombi“ pavadinimu, arba 3-osios klasės junginiais, naudojami ne vienoje Europos šalyje – Danijoje, Švedijoje, Norvegijoje, Ispanijoje ir t.t. Tačiau kiekviena valstybė turi galimybes papildomai reglamentuoti tokių transporto priemonių naudojimą, nurodant konkrečius kelius, reikalaujant papildomų leidimų ir t.t.
Šiaurės šalių patirtis ir turimi duomenys rodo, kad naudojant ilgesnes transporto priemones, trečdaliu sumažėja degalų sąnaudos ir eismo srautai, be to, kroviniams gabenti reikia mažiau darbo jėgos. Ilgesni sunkvežimiai reiškia, kad per metus nuvažiuojama mažiau milijonų kilometrų. Sumažinus kelionių skaičių, pagerėja kelių eismo saugumas ir sumažėja išmetamo CO2 emisijos.
Jų trūkumai – mažesnis manevringumas ir didesni gabaritai reikalauja įvertinti kelių ir stovėjimo aikštelių specifiką, klausimų kelia ir tiltams bei keliams tenkančios apkrovos.
