Lėktuvo užgrobimas jau kainuoja ir Baltarusijai, ir skrydžių bendrovėms

Karolio Kavolelio „(Scanpix Baltics“) nuotr.

Baltarusija iki šiol buvo svarbi erdvė skrydžių bendrovėms. Daug ilgųjų maršrutų iš Europos į Aziją driekėsi per Baltarusiją, nes skrydžių bendrovės vengia ar bent iš dalies vengia naudotis Ukrainos oro erdve po 2014 m., kai iš Rusijos remiamų separatistų kontroliuojamos teritorijos paleista raketa buvo numuštas „Malaysia Airlines“ lėktuvas.

„Eurocontrol“, atsakingos už Europos oro erdvės valdymą, duomenimis, Baltarusijos oro erdve įprastai per dieną skrenda apie 400 lėktuvų, o maždaug 300 skrydžių buvo tranzitiniai – lėktuvai praskrisdavo virš Baltarusijos nenusileidę. Kaip turėjo praskristi ir sekmadienį Baltarusijos diktatoriaus Aliaksandro Lukašenkos nurodymu prievarta Minske nutupdytas „Ryanair“ lėktuvas, skridęs iš Atėnų į Vilnių. Šio lėktuvo užgrobimas, kurio tikslas buvo suimti žurnalistą Ramaną Pratasevičių ir kartu su juo keliavusią Rusijos pilietę Sofią Sapiegą, privertė daugelį skrydžių bendrovių koreguoti maršrutus, kad būtų vengiama nesaugios oro erdvės.

„Bloomberg“ rašo, kad antradienį vietoj tradicinio maršruto virš Baltarusijos – dabar jau virš Latvijos pradėjo skristi „Air France-KLM“, „Deutsche Lufthansa AG“ ir „British Airways“ tolimųjų skrydžių lėktuvai. Tai pailgina skrydžių atstumą ir laiką.

Dauguma vežėjų, skridusių per Baltarusiją, dabar nukreipiami per Baltijos šalis, pranešė „Eurocontrol“.

Praras tranzito mokesčius

Baltarusijai skrydžių bendrovės moka 245 Eur už „Airbus SE A320“ reaktyvinį lėktuvą iki 770 Eur už didžiuosius lėktuvus, tokius kaip „Airbus A380“. „Eurocontrol“ Baltarusijai 2019 m. surinko 85 mln. Eur oro navigacijos mokesčių.

Europos skrydžių bendrovėms nutarus aplenkti nesaugią oro erdvę – Baltarusija gali netekti maždaug pusės oro tranzito mokesčių, teigia Oleksandras Laneckis iš aviacijos konsultacinių paslaugų „Friendly Avia Support“.

Valstybinė skrydžių kompanija „Belavia“ gali netekti maždaug pusės savo metinių pajamų, nes kai kurios šalys jau sustabdė šio vežėjo veiklos licenciją ir uždraudė jai atskristi. 2020 m. „Belavia“ pajamos sudarė apie 210 mln. USD, teigė O. Laneckis.

„Belavia“ jau atšaukė kai kuriuos skrydžius. Pasak aviacijos konsultacijų „Cirium“, ji paprastai kas dieną vykdo 20 maršrutų į 17 ES šalių, įskaitant keturis oro uostus Vokietijoje.

Draudžiamos skrydžių zonos įprastos

Neilgų nuotolių oro vežėjai, tokie kaip „Wizzair“ ir „Ryanair“, taip pat pradėjo aplenkti Baltarusiją, rašoma lėktuvų stebėjimo svetainėje „FlightRadar24“.

„JLS Consulting“ konsultantas Johnas Stricklandas mano, kad Baltarusijos oro erdvės vengimas didesnę įtaką padarys būtent trumpojo nuotolio kelionėms. Nes tolimųjų skrydžių bendrovės gali lanksčiau keisti maršrutus, atsižvelgdamos į naujas neskraidymo zonas.

„Bloomberg“ pastebi, kad komercinė aviacija įpratusi prie neskraidymo zonų – dėl išsiveržusių ugnikalnių Islandijoje ar Indonezijoje, dėl ginkluotų konfliktų, kurie gali kelti grėsmę orlaivių skrydžių saugumui, ar dėl politinių draudimų.

Tačiau papildomos sąnaudos, aplenkiant Baltarusijos oro erdvę, prisideda prie neigiamų aplinkybių oro susiekimo versle, išgyvenančiame koronaviruso pandemijos poveikį.

Komentarai