„Linava“: į užsienį per metus išsikraustė 115 transporto įmonių
Zenonas Buivydas, „Linavos“ generalinis sekretorius, pranešime teigia, kad vežėjų kraustymąsi į užsienį lemia trys veiksniai — Mobilumo pakete numatytos priemonės, pernai prasidėjusi pandemija ir pradėtos taikyti naujos mokestinės priemonės, kurios padidino naštą vežėjams ir pablogino konkurencijos sąlygas.
Naujausiais asociacijos duomenimis, pernai Lietuvoje registruota 3.100 vilkikų, arba 43% mažiau, palyginti su 2019 m. Skaičiuojama, kad vien Lenkijoje mūsų vežėjai per metus įregistravo apie 1.200 vilkikų.
„Vežėjai tiesiog nebeinvestuoja į naujas transporto priemones. Tai negalutiniai duomenys, nes ne visi vežėjai priklauso asociacijai ir ne visi veiklą svetur perkelia padedami tarpininkų, kiti tai daro savarankiškai“, – sako Z. Buivydas.
Romo Austinsko, „Linavos“ prezidento, teigimu, tai didžiulį nerimą keliančios tendencijos, nes yra ir daugiau įmonių, kurioms per sudėtinga veiklą vykdyti Lietuvoje, o vykdant ją toliau – gresia finansiniai sunkumai, verslų žlugimai.
„Deja, tai – ne pabaiga. Veiklą tęsti svetur planuoja ir daugiau transporto įmonių, kurios ieško išeičių, kaip išgyventi kuo mažesnėmis sąnaudomis. Mūsų verslai konkuruoja su Lenkijos, Bulgarijos, Rumunijos vežėjais, kur gerokai palankesnės sąlygos verslui augti. Daugelyje šalių netaikomi jokie koeficientai, priešingai nei pas mus – nuo 2020 m. minimalios algos koeficientas vairuotojams didėjo iki 1,65. Didėjo ir bazinė minimali alga Lietuvoje“, — pažymi R. Austinskas.
VŽ rašė, kad transporto įmonių investicijos Lietuvoje traukiasi, tačiau pagreitį įgauna plėtra užsienio šalyse, pirmiausia – Lenkijoje. Šiemet išryškėjusi tendencija dar didesnį mastą įgaus ateinančiais metais, kai verslas imsis sprendimų, susijusių su privalomu periodiniu vilkikų grąžinimu į registracijos valstybes. Vežėjai skaičiuoja, kad kelti bent dalį veiklos į šalį kaimynę apsimokėtų net ir santykinai nedidelėms bendrovėms.
