Šalies oro uostuose keleivių per ketvirtį mažėjo 16,4%, per kovą – 56%

„Tokius rezultatus didžiąja dalimi lėmė pasaulinė pandemija ir dėl jos susiklosčiusi situacija. Virusas palietė daugybę verslų ir skirtingų sektorių sričių, tačiau aviacijai buvo suduotas ypatingai skaudus smūgis – keleiviniai skrydžiai palaipsniui ėmė mažėti, kol kovo mėnesį jų praktiškai nebeliko“, – konstatuoja Aurimas Stikliūnas, Lietuvos oro uostų Aviacinių paslaugų skyriaus vadovas.

Skrydžių mažėjimas fiksuojamas visuose trijuose šalies oro uostuose. Pirmąją ketvirtį aktyviausiai veikė Vilniaus oro uostas – čia atvyko ir išvyko 830.000 keleivių, tačiau tai yra 17,6% mažiau nei pernai tuo pačiu metu. Kauno oro uoste sausio-kovo mėnesiais aptarnauti 211.000 keleivių (13,7%  mažiau), Palangos – beveik 63.000 keleivių, arba 8,1%, mažiau nei praėjusių metų pirmąjį ketvirtį.

Didžiausias kritimas fiksuotas būtent kovą – jo viduryje paskelbtas karantinas sujaukė įprastą skrydžių tempą ir smarkiai pakoregavo keleivių srautus. Iš viso kovo mėnesį Lietuvos oro uostai aptarnavo 202.000 keleivių, tai yra net 56% mažiau nei tuo pačiu metu 2019 m., be to, surengta 34,3% mažiau skrydžių – vos 3.018.