Vežėjai valdžios planuose regi bankrotus ir kraustynes į Lenkiją

Vežėjų atstovai tvirtina, kad nauji reikalavimai dėl vairuotojams mokamų atlyginimų ne tik neadekvačiai didintų jų išlaidas, bet ir mažintų konkurencingumą kovoje dėl vairuotojų su kitų šalių vežėjais.

Vežėjus piktina Finansų ministerijos siūlymas keisti Vyriausybės nutarimą „Dėl komandiruočių į užsienį sąnaudų atskaitymo“. Dabar galiojantis šio nutarimo variantas vežėjų įmonėms leidžia vairuotojams mokėti 1,3 MMA dydžio atlyginimą ir dienpinigius, kurie neapmokestinami socialinio draudimo mokesčiais. Ministerija siūlo MMA koeficientą didinti iki 1,5 MMA.

Sigitas Žilius, Lietuvos vežėjų sąjungos generalinis sekretorius ir UAB „Krautoma“ vadovas, Finansų ministerijai skirtame rašte skaičiuoja, kad priėmus šiuos pakeitimus vairuotojo darbo vieta įmonei pabrangtų daugiau kaip ketvirtadaliu.

„Šiuo metu minimali vienos vairuotojo darbo vietos kaina (su darbdavio mokesčiais, bet be dienpinigių) sudaro 734,78 Eur per mėnesį. Įvertinus minimalios mėnesinės algos didėjimą kitais metais iki 607 Eur bei siūlomą 1,5 MMA koeficientą, vairuotojo darbo vietos kaina padidėtų iki 926,62 Eur. Vežėjams vieno vairuotojo darbo vieta per mėnesį pabrangtų 191,84 Eur, arba 26,1%“, – dėsto S. Žilius.

Anot jo, Lietuvos vežėjų sąjungos narių apklausos rezultatai parodė, kad dėl tokio atlyginimų augimo daugumos mažų ir vidutinių vežėjų rezultatai taptų neigiami.

„Situaciją dar pablogins išaugusios degalų kainos dėl pateikto siūlymo didinti akcizo tarifą. Krovinių vežimo įkainiai rinkoje šiuo metu netgi šiek tiek mažėja dėl nuolat augančios konkurencijos. Siūlymas pakelti algas vairuotojams iš karto 26% yra visiškai neadekvatus“, – teigia S. Žilius.

Jo teigimu, padidinus MMA koeficientą vežėjai bus priversti mažinti komandiruojamiems darbuotojams skiriamus dienpinigius, o tai menkintų jų patrauklumą darbo rinkoje, nes bendra vairuotojams išmokama suma sumažėtų.

Vežėjų sąjungos atliktos Lietuvoje dirbančių vairuotojų (Lietuvos ir trečiųjų valstybių piliečių) apklausos (dalyvavo apie 600 vairuotojų) duomenimis, tokiu atveju daugiau kaip pusė vairuotojų paliktų Lietuvos transporto įmones ir išvyktų dirbti į kitas valstybes.

„Vairuotojų apklausoje apie 49,6% respondentų Lietuvos piliečių nurodė, jog mieliau rinktųsi didesnes pajamas nei išaugusią minimalią algą. Trečiųjų šalių piliečių atveju šis rodiklis ženkliai didesnis – 75% jų pageidauja didesnių pajamų, o ne socialinių garantijų“, – sako S. Žilius.

Vežėjų atstovai tvirtina, kad vairuotojų trūkumas Europoje ir taip sudaro apie 20%, todėl Lietuvos įmonių darbuotojai greitai rastų darbą kitose šalyse, tačiau mūsų bendrovėms taip būtų suduotas didelis smūgis.

Pasak S. Žiliaus, valdžios planuojami pokyčiai Lietuvos vežėjų įmones vers keltis į užsienį, pirmiausia – Lenkiją. Vežėjų sąjunga skaičiuoja, kad pernai mūsų vežėjai kaimyninėje šalyje įsteigė 14 bendrovių, šiemet jų turėtų būti įsteigta per 30.

Vežėjų asociacijos „Linava“ atstovai tvirtina, kad numatomi pokyčiai gali baigtis nemažos dalies įmonių bankrotais.

„Tarptautinius pervežimus atliekančių įmonių grynasis pelningumas svyruoja apie 3%. Palyginti su kitomis ekonominės veiklos rūšimis, 2017 m. krovininio transporto pelningumo vidurkis buvo 40% mažesnis ir pats mažiausias iš visų transporto ir saugojimo sektoriaus įmonių, nemaža dalis įmonių tiesiog neatlaikys naujos mokestinės naštos“, – sako Tomas Garuolis, „Linavos“ sekretorius transporto politikai.

„Linava“ taip pažymi, kad „Sodros“ duomenimis, sunkiasvorių sunkvežimių ir krovininių transporto priemonių vairuotojai sudaro didžiausią šalies dirbančiųjų dalį. Asociacija skaičiuoja, kad sunkvežimių vairuotojais Lietuvoje dirba 79.500 žmonių.