Elektromobilių pramonės kliūtis: akumuliatorių stygiui slopinti – milijardai eurų ir nauji projektai

Europos institucijų rengiamos naujos taršos normos nulems, kad jau artimiausiais metais automobilių rinkoje prasidės elektromobilių proveržis. Kadangi bendrą automobilių parko skleidžiamą anglies dioksido taršą iki 2030 m. ketinama mažinti 35–40%, prognozuojama, kad būsimuosius taršos standartus pavyks įgyvendinti tik tada, kai elektromobiliai sudarys bent 30% naujų automobilių parko. Vien dėl šios priežasties Europos automobilių gamintojai jau investuoja milijardus eurų ir karštligiškai transformuoja gamyklas, tai yra jas pritaiko elektromobilių gamybai.

Trūksta gamyklų

Tačiau tai – tik namų darbai, nes tikrieji iššūkiai laukia pradėjus ieškoti akumuliatorių tiekėjų. Realybė tokia, kad Europoje nėra pakankamo pajėgumo didelės apimties akumuliatorių gamybai. Todėl čionykščiai gamintojai tiekėjų ieško Tolimuosiuose Rytuose. Ir ne tik jie: šiuo metu masinei gamybai pakankamą akumuliatorių gamybą yra užsitikrinusi nebent kartu su koncernu „Panasonic“ pastatytą „Tesla Gigafactory“ valdanti „Tesla“ ir su Pietų Korėjos gigantu „LG Chem“ bendradarbiaujantis „Renault-Nissan-Mitsubishi“ aljansas. Tačiau nemažai elektromobilių gamintojų tuo pasigirti negali ir jų akumuliatorių tiekimo problemos riboja visą gamybos pajėgumą. Pavyzdžiui, Lietuvoje „Jaguar I-Pace“, „Hyundai Ionic Electric“, „Kia e-Niro“ gali reikėti laukti maždaug metus ar net nenurodomą terminą, o „Nissan Leaf“ pirkėjui pateikiamas per 2–3 mėnesius.