Kas tai? Veiklos sukaktis

15 „Vikingo“ metų: sėkminga kelionė tęsiasi

Publikuota: 2018-03-07

2003 m. iš Iljičiovsko uosto Ukrainos pietuose pajudėjo keliasdešimties vagonų sąstatas. „Vikingo“ vardu pavadintas prekinis traukinys vyko į pirmąją kelionę, kurios galutinė stotelė – Klaipėda. 

Šaudyklinis traukinys – bendras Ukrainos, Baltarusijos ir Lietuvos projektas, sujungęs ne tik Baltijos ir Juodąją jūras, bet ir tris valstybes. Jo vagonuose konteineriai ir autotraukiniai gabenami į Klaipėdos, Iljičiovsko (dabar – Černomorskas) ir Odesos jūrų uostus bei traukinio maršrute numatytas geležinkelių stotis. Taip prieš 15 metų buvo sukurtas efektyvus ir ekologiškas transporto koridorius, kurio reikšmė bėgant laikui tik didėjo.

Šiandien „Vikingas“ pagal nuvažiuotų kilometrų skaičių jau kone 100 kartų apsukęs aplink žemę, laikomas išties sėkmingu: juo pervežama vis daugiau krovinių, auga ir pajamos, o prie projekto jungiasi kitų šalių partneriai. 1734 km atstumą per 52 valandas įveikiantis traukinys siūlo ne tik specialius tarifus, bet ir sklandžias pasienio procedūras.

„Didžiausia „Vikingo“ stiprybė – efektyvus sienos kirtimas, kurio iki šiol neturi nei viena ES valstybė“, – įsitikinęs Arvydas Vaitkus, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas, prieš 15 metų buvęs vienu šio projekto pradininkų Lietuvoje.

„Vikingas“ – projektas, kuriame reikėjo ne tik skirtingų institucijų (uostų, geležinkelių, uostų kompanijų), bet ir valstybinių interesų bei veiksmų derinimo. Koks buvo Jūsų indėlis į tai, kad traukinys sėkmingai startavo ir tebegyvuoja šiandien?

Iš tiesų šis didingas projektas prasidėjo nuo nuotykio. Tuometinio Susisiekimo ministro Zigmanto Balčyčio kvietimu buvau ką tik pradėjęs dirbti jo komandoje, vadovavau tarpvyriausybinei Lietuvos – Ukrainos transporto grupei. Su Lietuvos delegacija viešėjome Ukrainoje, dienotvarkėje buvo numatyta daug klausimų, bet net minties apie jokį tarpvalstybinį traukinį neturėjome.

„Vikingo“ idėjos autorius yra šviesaus atminimo Ukrainos Transporto ministras Georgijus Kirpa. Diskusijų metu jis netikėtai atsisuko į mane ir paklausė, ką aš galvočiau apie traukinį, kuris sujungtų Baltijos ir Juodąsias jūras. Atsakiau jam ne iš karto – juk buvau spėjęs ministerijoje vos kojas apšilti, juolab neturėjau jokių oficialių įgaliojimų. Per pertraukėlę susisiekiau su ministru, jis man davė visišką sprendimo laisvę.

Tą patį vakarą ilgai diskutavome su G. Kirpa, kaip galėtų atrodyti toks traukinys. Nusprendžiau rizikuoti, matyt, pastūmėjo sukaupta patirtis versle ir vidinis jausmas apie tolimą perspektyvą. Be to, visada mylėjau savo gimtąją Klaipėdą ir išsyk supratau, kad tai puiki galimybė sujungti dviejų jūrų logistiką. Tad galiausiai po tarpvalstybinio projekto iniciatyva atsirado ir mano parašas.

Pirmasis traukinys į reisą išvažiavo 2003 m. vasarį – praėjus vos keleriems mėnesiams nuo susitarimo. Kaip pavyko per tokį trumpą laiką atlikti visus parengiamuosius darbus? 

G. Kirpa sugebėjo uždegti šia idėja aplinkinius. Apskritai šio projekto metu svarbų vaidmenį ne kartą vaidino geri santykiai tarp Lietuvos ir Ukrainos geležinkelių, o kai kada ir asmeniniai. Pirmiausia reikėjo susitarti su tarp Lietuvos ir Ukrainos įsiterpusia Baltarusija dėl palankių tarifų – čia savo darbą operatyviai nuveikė trijų šalių geležinkelių kompanijos.

nuotrauka::1 right nocrop

Džiaugiuosi, kad kartu su mumis prie šio projekto ištakų stovėjo „Lietuvos geležinkelių“ vadovas Jonas Biržiškis –  iškili asmenybė, kurios valia ir ryšiai su Ukrainos valdininkais ir geležinkelininkais ne kartą padėjo išlaikyti „Vikingo“ gyvybingumą.

Didžiausias iššūkis buvo pasienio kontrolės operacijų suderinimas, kad sienos kirtimas būtų greitas ir sklandus. Visos trys valstybės dirbo skirtingose teisinėse erdvėse, Lietuva jau ruošėsi stoti į ES. Turėjome veikti itin atsakingai, kad nieko nepažeistume ir nepakenktume šiam siekiui.

Įtampos buvo tikrai daug, bet didelį ir nuoširdų įdirbį padarė Lietuvos Muitinė. Jai tuo metu vadovavęs Valerijonas Valickas traukinio idėją suprato ir labai palaikė, o jo kolega Jonas Miškinis (beje, tebedirbantis Muitinės departamente) surado ministerijos taisykles analogiškiems projektams ir pasiūlė laikinai jas taikyti, kol trys valstybės suderins naujas. Visa tai leido pajudėti iš pradinio taško. 

Ar žvelgiant iš šių dienų perspektyvos „Vikingo“ vizija, kurią išgirdote tą 2002 m. rudenį, pasiteisino? 

„Vikingo“ idėja buvo greitis, palankūs gabenimo tarifai ir saugumas – kad ši vizija būtų tvari, teko įdėti daug pastangų visų šalių ministerijoms, muitinės pareigūnams, pasienio tarnyboms, geležinkelių atstovams.  Apskritai toks projektas buvo visiška naujovė, iki tol nieko panašaus neturėjome, todėl nebuvo iš kur perimti gerosios praktikos. Tačiau jau antraisiais metais pilną „Vikingo“ sąstatą suformuodavome kasdien, kartais – net po du.

Lietuvai šis traukinys pirmiausia reiškė patogią Klaipėdos uosto ir Minsko jungtį, kuri visuomet buvo labai svarbi. Nuo 2003 m. krovinių, iš Minsko gabenamų į Klaipėdą, kiekis išaugo nuo 3,5 mln. iki 13,5 mln. tonų dabar per metus. Viena tona krovinio į valstybės biudžetą atneša maždaug 18 eurų, tad nesunku paskaičiuoti ir finansinę „Vikingo“ naudą mūsų valstybei.

Projektas greitai tapo pelningu, kita vertus, visada raginau žvelgti plačiau – atsiradusi galimybė nebrangiai gabenti krovinius skatina gamintojus daugiau investuoti į savo produkcijos kūrimą, technologijas, o tai, savo ruožtu, atneša valstybei daugiau naudos, nei pelno maržos vaikymasis trumpuoju periodu. Šis projektas sukūrė transporto koridorių iš vakarų Europos ir Skandinavijos į Klaipėdos uostą ir iš jo plukdomiems kroviniams.

Projektas sulaukė ir tarptautinio pripažinimo – pelnė net du apdovanojimus. 

2009 m. „Vikingas“ pelnė Europos intermodalinio transporto asociacijos apdovanojimą kaip ilgalaikis ir sėkmingai rinkoje veikiantis projektas. Manau, kad šio apdovanojimo nusipelnė ir visų šalių, o ypač Lietuvos, Muitinės už išties didelius nuopelnus realizuojant projektą.

O 2014 m. suteiktas geriausias Žaliosios logistikos ir įvairiarūšių vežimų projekto titulas patvirtina pirminę G. Kirpos idėją. Jis neslėpė, kad nori tapti kovos su esama ekologine situacija pradininku. „Vikingo“ dėka mūsų gatvėmis ir keliais nepravažiavo kone pusė milijono sunkvežimių, tad Kirpos idėja turėti ekologišką transportą gyvuoja iki šios dienos. 

VĮ „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija“ informacija

AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinis direktorius Mantas Bartuška - apie projektą:

Džiaugiamės, kad prieš 15 metų startavęs konteinerinis traukinys „Viking train“ įgauna vis didesnį augimo tempą. Iš viso nuvažiuota kone 4 milijonai kilometrų, pervežta 500 tūkst. TEU. Augimo tempai tikrai įspūdingi – 2017 m., palyginti su 2016 m., krovinių vežta 37 proc. daugiau – iš viso beveik 46,5 tūkst. konteinerių (TEU), pajamos augo 34 proc.

Pradžioje „Viking Train“ jungė tik 3 šalis – Lietuvą, Baltarusiją ir Ukrainą, tačiau dabar prie jo yra prisijungę ir Moldovos, Gruzijos, Azerbaidžano, Rumunijos, Bulgarijos geležinkeliai. Tai rodo jo strateginę reikšmę ir potencialias plėtros galimybes. Prie projekto jungiasi ne tik geležinkelių bendrovės, tačiau ir logistikos kompanijos bei jūrų linijos, tokios kaip „Containerships“, „Ukrferry“.

Klientams, vežantiems krovinius traukiniu „Viking train“, galime užtikrinti greitį, konkurencingas kainas, operatyvias sienos kirtimo procedūras, patikimas paslaugas, per daugelį metų užaugintą profesionalumą.  Puikiai vertiname bendradarbiavimą su Klaipėdos uostu – mūsų patikimu partneriu, kur kroviniai operatyviai perkraunami ir keliauja toliau į galutinį tašką. 

Tolimesnes „Viking train" perspektyvas siejame su augančiais konteinerinių pervežimų srautais. Konteineriniais traukiniais klientų krovinį galime nuvežti  į/iš Kinijos, Kazachstano, Rusijos taip pat Vakarų Europos valstybes  – Italiją, Lenkią, Beneliukso šalis. Ieškome perspektyvų išeiti į Skandinavijos rinką.  Drąsiai žiūrime į ateitį – jau šiais metais pasiūlysime naują paslaugą – puspriekabių vežimą. Tam planuojame įsigyti du pilnus sąstatus specialių vagonų.  Naudojant juos, automobilio puspriekabė bus pervežama be automobilio. Tikimės, kad mūsų klientai puikiai įvertins šią paslaugą, kuri leis sutaupyti laiko ir operatyviai planuoti krovinių srautus.

Sekite pirmuosius automobilių testavimo įspūdžius, naujienas, dalinkitės savo nuomone ir patirtimi „Facebook“ puslapyje „VŽ Transportas“

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą TRANSPORTO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Naujo standarto įvedimas paskatino nuo 2015 m. neregėtą rinkos nuopuolį

Nuo rugsėjo įsigalioję nauji naujų automobilių atitikties procedūrų pokyčiai pirmą kartą šiais metais...

Transportas
2018.10.01
Paskelbtas Rusnės estakados prieigos statytojo konkursas

Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) pirmadienį paskelbė dar vieną – 1,3 mln. Eur vertės estakados...

Statyba ir NT
2018.10.01
„Rail Baltica“ ruožo Kaunas–Palemonas statybas prižiūrės Vokietijos EPG 1

Europinės vėžės „Rail Baltica“ ruožo nuo Kauno iki Palemono statybas prižiūrės Vokietijos geležinkelių...

Transportas
2018.10.01
FNTT: „Etransport“ atlygino daugiau kaip trečdalį milijono nesumokėtų mokesčių

Atliekant ikiteisminį tyrimą dėl taksi ir pavėžėjimo paslaugų tiekėjo „Etransport“ galbūt neapskaitytų lėšų,...

Finansai
2018.10.01
Trakų aplinkkeliui žemę išpirko už 281.000 Eur 3

Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) užbaigė procedūras, skirtas paimti žemę visuomenės poreikiams – Trakų...

Statyba ir NT
2018.10.01
„Rail Baltica“, regis, rūpi tik Briuseliui 14

„Rail Balticos“ projektą visiškai pagrįstai galime vadinti amžiaus projektu – sprendimui tiesti geležinkelio...

Transportas
2018.10.01
VŽ bando: atnaujintas mažylis „Hyundai i20“

Kuklumas netrukdo sėkmei – taip galima apibūdinti vieną iš geriausiai Lietuvoje perkamų „Hyundai“ modelių i20.

Transportas
2018.09.30
„Volvo“ JAV rinkoje pasiūlys elektrinius sunkvežimius 7

Antras pagal dydį sunkvežimių gamintojas pasaulyje planuoja iki 2020 m. JAV rinkoje pradėti elektra varomų...

Transportas
2018.09.29
Primirštas, tačiau veiksmingas ir nemokamas „Solvit“

Lietuvos „Solvit“, kurios tikslas padėti ES piliečiams ir įmonėms išspręsti su vidaus rinka susijusias...

Pramonė
2018.09.29
„Lietuvos energija“ atnaujina „Transporto valdymo“ pardavimą

UAB „Lietuvos energija“ atnaujina savo antrinės įmonės „Transporto valdymas“ pardavimą, tikėdamasi, kad...

Transportas
2018.09.28
„Modus grupės“ pelnas šiemet augo keturiskart, iki 8,9 mln. Eur 3

Automobilių prekybos, nekilnojamojo turto plėtros ir energetikos įmones vienijanti „Modus grupė“ pirmąjį šių...

Transportas
2018.09.28
Pasieniečiams perduoti 37 nauji „Renault Trafic“ mikroautobusai 3

Už 846.190 Eur ES lėšų Valstybės sienos apsaugos tarnybos įsigijo 37 naujus mikroautobusus „Renault Trafic“.

Transportas
2018.09.28
„Keturių sostinių“ traukinys šeštadienį pravažiuos Lietuvą

Kijevą, Minską, Vilnių ir Rygą nuo rugsėjo 28 d. sujungia „keturių sostinių“ traukinys.

Transportas
2018.09.28
Šventosios uostas perduotas Palangos savivaldybei

Penktadienį Šventosios uosto valdymą VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija oficialiai perdavė...

Transportas
2018.09.28
„Transtira“ užsakė 200 naujųjų „Mercedes“ vilkikų Premium 6

Didesnį nei 850 vilkikų parką valdanti bendrovė už 20 mln. Eur užsakė ką tik Vokietijoje pristatytų 5 kartos...

Transportas
2018.09.28
„Ryanair“ šiandien atšaukė dar du skrydžius iš Lietuvos 4

Šią savaitę paskelbusi apie penktadienį, rugsėjo 28 d., dėl profsąjungų streiko visoje Europoje atšaukianti...

Transportas
2018.09.28
Subraškėjo „Teslos“ vadovo Musko kėdė 5

Ketvirtadienį JAV Vertybinių popierių ir biržos komisija (SEC) padavė į teismą Eloną Muską už tai, kad jis...

Vadyba
2018.09.28
Verslas jau dėlioja, kaip elgsis kietojo „Brexit“ atveju Premium 4

Kritusio svaro kurso ir įvestų prekių muitų derinys būtų toksiškas ir taptų rimtu išbandymu į Jungtinę...

Pramonė
2018.09.28
Rokas Masiulis: Baltarusijai neapsimoka krovinius nukreipti į Latviją 14

Baltarusijai neapsimoka nukreipti savo krovinius į Liepoją, o ne į Klaipėdą, sako susisiekimo...

Transportas
2018.09.27
„Rail Baltica“ vadovė: projektui gali nepavykti įsisavinti ES finansavimo 2

Iš pareigų pasitraukusi Baiba Rubesa „Rail Baltica“ projektą įgyvendinančios bendrovės duris užtrenkė su...

Transportas
2018.09.27

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau