Šiandienos situacija stipriai panašėja į 1980-ųjų krizę: kokias pamokas turime prisiminti

2008-ieji ar 1980-ieji? 

Ko gero kiekvienas dar puikiai pamena 2008–2009 m. ekonominę krizę, į kurią vis dažniau žvalgomasi ir dabar, kai infliacija Lietuvoje pasiekė rekordines per du dešimtmečius aukštumas. Visgi renginyje „Telia VIP Gyvai“ kalbėjęs ekonomistas M. Dubnikovas panašumų siūlė ieškoti žvelgiant daugiau nei keturiasdešimt metų atgal – į 1980-uosius. 

„1980-aisiais pasaulis gerokai komplikavo savo padėtį – atsisakius aukso standarto priliejo pinigų, manydami, kad reikia išspręsti nedarbo problemą laikė aukštą infliaciją ir galiausiai tai baigėsi 1981–1982 m. krize. Ją suvaldyti pavyko tik drakoniškų centrinio banko veiksmų dėka, o pasaulis po šios krizės stipriai pasikeitė. Šis laikotarpis pareikalavo ir labai daug lyderystės, technologinių pokyčių, o energetikos kaina, kaip ir dabar, buvo ypač aukšta“, – pasakojo M. Dubnikovas. 

Rekordinė infliacija, aukštos energetikos kainos, agresyvūs centrinių bankų veiksmai didinant palūkanas ir galimai po truputį pradedantis didėti nedarbas – šie požymiai vienija dabartinę situaciją ir po 1980 m. sekusią krizę. Tad kokias jos pamokas turėtume prisiminti? 

Balansavimo ir lyderystės poreikis 

Šiandien žvelgiant į didžiausias pasaulio ekonomikas, nedarbo požymių dar nėra matyti. Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) nedarbas tesiekia vos 3,5 proc., Euro zonoje – 6,6 proc. Ką tai reiškia? 

„Tai reiškia, kad savo įmonėse privalėsime rodyti lyderystę. Aukštos energijos kainos spaus mūsų kaštus į viršus, tad bet kokiu atveju reikės priimti kompromisus ir subalansuoti situaciją. Lygiagrečiai susiduriame ir su rizika prarasti darbuotojus. Darbo rankų kol kas trūksta visame pasaulyje, tad balansuodami tarp veiklos pristabdymo ir tęstinumo, labai daug dėmesio turime skirti darbuotojų išlaikymui. Kitu atveju jie labai greitai gali nukeliauti į Euro zoną, pavyzdžiui Vokietiją, kurioje nedarbas siekia vos 5,5 proc., ir ten rasti savo ateitį“, – sakė M. Dubnikovas. 

O kas laukia rekordiškai augančios infliacijos? Čia taip pat galima įžvelgti daug panašumų su prieš keturiasdešimt metų susidariusia situacija. Infliacija šiuo metu auga lygiai taip pat kaip 1980 m., kai jai pakilus iki 20 proc. centrinis bankas buvo priverstas palūkanų normą taip pat kelti iki 20 proc., siekiant sustabdyti įsisiūbavusį procesą. 

„Prieš kelias savaites JAV centrinis bankas pareiškė, kad šios infliacijos mes netoleruosime, nelauksime scenarijaus, kurį kažkada jau stebėjome, ir palūkanos bus didinamos tol, kol infliacija bus perlaužta aukojant ekonominį augimą. Tad toliau stebėsime stipriai didėjančias palūkanas, kurios judės link infliacijos lygio ir aukojant jau prilėtėjusį ekonominį augimą situacija bus suvaldyta“, – aiškino ekonomistas. 

embedgallery::https://foto.vz.lt/embed/1668?placement=

Optimizmo blyksnis 

Žvelgdamas į 1980-ųjų pamokas M. Dubnikovas turėjo ir gerų žinių. Pasak jo, dalis infliacijos jau yra „suvalgyta“ ir pasiektas jos pikas, o to priežastis – pradėjusios mažėti energijos kainos. 

„Pasirodo, kad centrinio banko pažadas stabdyti infliaciją aukšta pinigų kaina veikia net ir energetiką. Aukojant augimą, kuris reikalauja energetikos, jos automatiškai nebereikės tiek daug, tad kaina stabilizuojasi. Matome, kad finansinės priemonės iš tiesų padeda mažinti rusų ekonominio karo prieš Europos Sąjungą pasekmes, tad šiek tiek optimizmo šioje vietoje yra“, – kalbėjo ekonomistas. 

Jis taip pat pastebėjo, kad žvelgiant į artėjantį laikotarpį reikia pasiruošti greitiems ir koncentruotiems veiksmas, nes panašu, kad krizė ir jos pasekmės labai ilgai užsibūti neturėtų. 

„1980 m. padiktuota recesija JAV trūko pusę metų, o ekonomika į prieš tai buvusį lygį sugrįžo per pusantrų metų. Tai reiškia, kad ir kokia situacija bebūtų iš esmės greičiausiai kalbame apie trumpą periodą, per kurį turėsime parodyti labai didelę lyderystę – subalansuoti didėjančius kaštus ir išlaikyti darbuotojus, nes jų reikės ir reikės ganėtinai greitai“, – renginio metu aiškino M. Dubnikovas. 

Reziumuodamas dabartinės situacijos ir prieš daugiau nei keturiasdešimt metų patirto ekonominio šoko panašumus, M. Dubnikovas rekomendavo atsigręžti atgal ir istorijoje ieškoti gerųjų praktikų, padėjusių ekonomikai atsistatyti ir pradėti dešimtmetį trūkusį naują augimo ciklą. 

„Nesižvalgykime į 2008 m. ir neieškokime ten nekilnojamojo turto krizės ar kažkokių kainų svyravimų. Turėtume žiūrėti keturiasdešimt metų atgal, skaityti istorijas, kas tuo metu buvo. Įvairių verslo sričių atstovai tuo metu elgėsi labai skirtingai, tad vertėtų savo sektorių pasistatyti į tą istorinę situaciją ir paieškoti sprendimų. Ateinanti žiema ir visas artimiausias pusmetis neabejotinai reikalaus iš verslo atstovų ryžtingumo priimant spendimus ir kompromisus tarp kaštų ir tolimesnės plėtros ar verslo išlaikymo“, – kalbėjo ekonomistas M. Dubnikovas.