Šiandienos situacija stipriai panašėja į 1980-ųjų krizę: kokias pamokas turime prisiminti

Reklama publikuota: 2022-09-26
Ekonomistas Marius Dubnikovas.
svg svg
Ekonomistas Marius Dubnikovas.

XX ir XXI a. žymi ne vieną finansinę krizę, kuri reikšmingai pakeitė pasaulio ekonomiką, visuomenes ir daugelį svarbių gyvenimo sričių. Šiandien, beveik neabejojant, kad ateinanti žiema ir 2023-ieji bus lydimi recesijos ir sudėtingų iššūkių verslui bei namų ūkiams, vis dažniau žvalgomasi į praeitį, ieškant vertingų krizių valdymo pamokų. Kuri pasaulio ekonomiką supurčiusi krizė panašiausia į tai, ką stebime dabar, ir kokių veiksmų reikėtų imtis nedelsiant – apie visa tai renginyje „Telia VIP Gyvai“ kalbėjo ekonomistas Marius Dubnikovas.

2008-ieji ar 1980-ieji? 

Ko gero kiekvienas dar puikiai pamena 2008–2009 m. ekonominę krizę, į kurią vis dažniau žvalgomasi ir dabar, kai infliacija Lietuvoje pasiekė rekordines per du dešimtmečius aukštumas. Visgi renginyje „Telia VIP Gyvai“ kalbėjęs ekonomistas M. Dubnikovas panašumų siūlė ieškoti žvelgiant daugiau nei keturiasdešimt metų atgal – į 1980-uosius. 

„1980-aisiais pasaulis gerokai komplikavo savo padėtį – atsisakius aukso standarto priliejo pinigų, manydami, kad reikia išspręsti nedarbo problemą laikė aukštą infliaciją ir galiausiai tai baigėsi 1981–1982 m. krize. Ją suvaldyti pavyko tik drakoniškų centrinio banko veiksmų dėka, o pasaulis po šios krizės stipriai pasikeitė. Šis laikotarpis pareikalavo ir labai daug lyderystės, technologinių pokyčių, o energetikos kaina, kaip ir dabar, buvo ypač aukšta“, – pasakojo M. Dubnikovas. 

Rekordinė infliacija, aukštos energetikos kainos, agresyvūs centrinių bankų veiksmai didinant palūkanas ir galimai po truputį pradedantis didėti nedarbas – šie požymiai vienija dabartinę situaciją ir po 1980 m. sekusią krizę. Tad kokias jos pamokas turėtume prisiminti? 

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Balansavimo ir lyderystės poreikis 

Šiandien žvelgiant į didžiausias pasaulio ekonomikas, nedarbo požymių dar nėra matyti. Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) nedarbas tesiekia vos 3,5 proc., Euro zonoje – 6,6 proc. Ką tai reiškia? 

„Tai reiškia, kad savo įmonėse privalėsime rodyti lyderystę. Aukštos energijos kainos spaus mūsų kaštus į viršus, tad bet kokiu atveju reikės priimti kompromisus ir subalansuoti situaciją. Lygiagrečiai susiduriame ir su rizika prarasti darbuotojus. Darbo rankų kol kas trūksta visame pasaulyje, tad balansuodami tarp veiklos pristabdymo ir tęstinumo, labai daug dėmesio turime skirti darbuotojų išlaikymui. Kitu atveju jie labai greitai gali nukeliauti į Euro zoną, pavyzdžiui Vokietiją, kurioje nedarbas siekia vos 5,5 proc., ir ten rasti savo ateitį“, – sakė M. Dubnikovas. 

O kas laukia rekordiškai augančios infliacijos? Čia taip pat galima įžvelgti daug panašumų su prieš keturiasdešimt metų susidariusia situacija. Infliacija šiuo metu auga lygiai taip pat kaip 1980 m., kai jai pakilus iki 20 proc. centrinis bankas buvo priverstas palūkanų normą taip pat kelti iki 20 proc., siekiant sustabdyti įsisiūbavusį procesą. 

„Prieš kelias savaites JAV centrinis bankas pareiškė, kad šios infliacijos mes netoleruosime, nelauksime scenarijaus, kurį kažkada jau stebėjome, ir palūkanos bus didinamos tol, kol infliacija bus perlaužta aukojant ekonominį augimą. Tad toliau stebėsime stipriai didėjančias palūkanas, kurios judės link infliacijos lygio ir aukojant jau prilėtėjusį ekonominį augimą situacija bus suvaldyta“, – aiškino ekonomistas. 

embedgallery::https://foto.vz.lt/embed/1668?placement=

Optimizmo blyksnis 

Žvelgdamas į 1980-ųjų pamokas M. Dubnikovas turėjo ir gerų žinių. Pasak jo, dalis infliacijos jau yra „suvalgyta“ ir pasiektas jos pikas, o to priežastis – pradėjusios mažėti energijos kainos. 

„Pasirodo, kad centrinio banko pažadas stabdyti infliaciją aukšta pinigų kaina veikia net ir energetiką. Aukojant augimą, kuris reikalauja energetikos, jos automatiškai nebereikės tiek daug, tad kaina stabilizuojasi. Matome, kad finansinės priemonės iš tiesų padeda mažinti rusų ekonominio karo prieš Europos Sąjungą pasekmes, tad šiek tiek optimizmo šioje vietoje yra“, – kalbėjo ekonomistas. 

Jis taip pat pastebėjo, kad žvelgiant į artėjantį laikotarpį reikia pasiruošti greitiems ir koncentruotiems veiksmas, nes panašu, kad krizė ir jos pasekmės labai ilgai užsibūti neturėtų. 

„1980 m. padiktuota recesija JAV trūko pusę metų, o ekonomika į prieš tai buvusį lygį sugrįžo per pusantrų metų. Tai reiškia, kad ir kokia situacija bebūtų iš esmės greičiausiai kalbame apie trumpą periodą, per kurį turėsime parodyti labai didelę lyderystę – subalansuoti didėjančius kaštus ir išlaikyti darbuotojus, nes jų reikės ir reikės ganėtinai greitai“, – renginio metu aiškino M. Dubnikovas. 

Reziumuodamas dabartinės situacijos ir prieš daugiau nei keturiasdešimt metų patirto ekonominio šoko panašumus, M. Dubnikovas rekomendavo atsigręžti atgal ir istorijoje ieškoti gerųjų praktikų, padėjusių ekonomikai atsistatyti ir pradėti dešimtmetį trūkusį naują augimo ciklą. 

„Nesižvalgykime į 2008 m. ir neieškokime ten nekilnojamojo turto krizės ar kažkokių kainų svyravimų. Turėtume žiūrėti keturiasdešimt metų atgal, skaityti istorijas, kas tuo metu buvo. Įvairių verslo sričių atstovai tuo metu elgėsi labai skirtingai, tad vertėtų savo sektorių pasistatyti į tą istorinę situaciją ir paieškoti sprendimų. Ateinanti žiema ir visas artimiausias pusmetis neabejotinai reikalaus iš verslo atstovų ryžtingumo priimant spendimus ir kompromisus tarp kaštų ir tolimesnės plėtros ar verslo išlaikymo“, – kalbėjo ekonomistas M. Dubnikovas.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Rašyti komentarą 0
Darbuotojų medžioklės sezonas atidarytas: kaip pasinaudoti krize Verslo tribūna

Šiandien darbdavys nebėra darbo jėgos pirkėjas, jis tapo darbo vietos pardavėju. Pardavinėti darbo vietą turi...

Šiandienos situacija stipriai panašėja į 1980-ųjų krizę: kokias pamokas turime prisiminti Verslo tribūna 2

XX ir XXI a. žymi ne vieną finansinę krizę, kuri reikšmingai pakeitė pasaulio ekonomiką, visuomenes ir...

Lietuvos verslas atvirai – apie klaidas, kurios tapo didžiausiomis pamokomis Verslo tribūna

Nuo kibernetinių atakų ar vidinių incidentų nėra apsaugota nei viena įmonė. Todėl verslo duomenis ir IT...

5G Lietuvoje: „Išbandėm ir pamatėm fantastišką greitį“ Verslo tribūna

Mobiliojo ryšio technologijos nuo A iki Z, arba tiksliau nuo 1G iki 5G – ką tai reiškia ir ką verslui duos...

Apmaudžių klaidų kaina – sustojęs verslas ir penkiaženkliai nuostoliai Verslo tribūna 1

Skūpus moka du kartus, o tinginys du kartus dirba – šią liaudies patarlę galima pritaikyti ir technologijų...

„Telia“ ekspertas pasakė, kas būtų, jei nediegtume 5G Verslo tribūna

Lygiai prieš metus, 2020-ųjų lapkričio 10 dieną, „Telia“ Lietuvoje įjungė naujos kartos 5G ryšį ir leido jį...

Esmė ne debesyje, o kad verslas veiktų Verslo tribūna

Resursų pateikimo greitis bei lankstumas valdant jų poreikį ir kaštus – šių dedamųjų debesijoje dažniausiai...

IT vadovų dilema: investuoti į svajonę ar pinigus nešančią senolę? Verslo tribūna 1

„Ateitis ateina pati, progresas – ne.“ Šis danų rašytojo Poulo Henningseno posakis puikiai iliustruoja...

Ekspertai įvardijo, kaip Lietuva gali spręsti IRT specialistų stygiaus problemą Verslo tribūna

Lietuvos informacinių ir ryšių technologijų (IRT) sektoriuje šiandien trūksta daugiau nei 10 tūkst.

TOP pavojai verslui internete ir kaip juos suvaldyti: nuo keturių akių iki tvirto užnugario Verslo tribūna

Pasaulis keičiasi, technologijos tobulėja, deja, kartu į priekį žengia ir kibernetiniai nusikaltėliai. Nuo...

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku