Išaugęs efektyvumas ir lengvesnės darbo sąlygos – KUKA robotų indėlis į „CIE LT Forge“ kasdienybę

Darius Masionis, UAB „CIE LT Forge“ direktorius ir Dalius Grakavinas, KUKA vadovas Baltijos šalims.

„Jeigu atsiras robotai, tai žmonės bus atleidžiami“, – tokie žodžiai skambėjo „CIE LT Forge" gamykloje Marijampolėje prieš maždaug dešimtmetį, jai nusprendus žengti robotizacijos keliu. Tačiau šiandien automobilių pramonės įmonėje dirba panašus žmonių skaičius kaip ir anksčiau, o ir jokių baimių nelikę. Darbuotojai į 15 šiuolaikinėje kalvėje besidarbuojančių KUKA robotų žiūri kaip į pagalbininkus, o ne konkurentus, ir netgi pageidauja dirbti būtent robotizuotose linijose. Robotizacija leido ir gerokai padidinti linijų produktyvumą.

Tarptautinei įmonių grupei „CIE Automotive“ priklausanti „CIE LT Forge“ gamina įvairius 0,7–20 kilogramų svorio kaltinius, skirtus automobilių pramonei. Tarp jos klientų – ir tokie garsūs pasaulinio lygio automobilių gamintojai kaip „Audi“, „Volkswagen“ ir „Renault“.

Anksčiau „CIE LT Forge“ gamykloje vyravo rankų darbas. „Įdėti ruošinį į presą, po to išimti, perkelti pakankamai sunkų ir iki raudonumo įkaitusį kaltinį į kitą gamybos operaciją – visa tai buvo atliekama žmonių rankomis“, – atsimena Darius Masionis, UAB „CIE LT Forge“ direktorius.

„Jeigu prieš dešimtmetį nebūtume ryžęsi eiti robotizacijos keliu, šiandien būtume nekonkurencingi. Tie sprendimai buvo teisingi ir priimti laiku“, – įsitikinęs gamyklos vadovas. Praėjusiais metais buvo robotizuota dar viena gamybos linija.

Atlaiko sudėtingas sąlygas

Sėkmingą robotizacijos projektą „CIE LT Forge“ įgyvendino bendradarbiaudama su KUKA – viena iš pasaulinių robotų gamybos ir automatikos sprendimų lydere.

„CIE LT Forge kreipėsi į mus su aiškiu tikslu – automatizuoti savo gamybos procesus. Konkrečiai – kalbame apie karšto štampavimo linijas ir detalių užkrovimo bei nukrovimo operacijas“, – komentuoja Dalius Grakavinas, KUKA vadovas Baltijos šalims.

KUKA robotai plačiai taikomi įvairiose pramonės šakose – nuo automobilių, elektronikos ir baldų surinkimo iki maisto bei gėrimų gamybos, tačiau jų pritaikymo galimybės tuo nesibaigia.

„Gamykloje Marijampolėje mūsų robotai dirba sudėtingomis, netgi ekstremaliomis sąlygomis: gamybos procesuose vyrauja aukšta temperatūra, metalo dulkės ir specifinės cheminės medžiagos. Tačiau robotai sukurti taip, kad šias sąlygas atlaikytų ir dirbtų efektyviai bei našiai“, – vardija D. Grakavinas.

Regis, su šia užduotimi robotai susidoroja puikiai – gamybos apimtys įmonėje gerokai išaugo.

Leido įspūdingai didinti gamybos apimtis

„CIE LT Forge“ vadovas pasakoja, kad iki 2017 m. visoje gamykloje tebuvo vienas robotas alkūninių velenų linijoje. Tuomet linija galėdavo pagaminti iki pusės milijono vienetų gaminių per metus. Pastačius naują, visiškai robotizuotą kalimo liniją, velenų gamyba padidėjo iki daugiau nei 1 mln. vienetų per metus.

„Pavyzdžiui, praeitais metais mūsų gamybos apimtys šioje linijoje siekė 1,3mln. vienetų. Taigi skaičiuojant procentais, velenų gamybos linijos pajėgumai padidėjo apie 160 proc. Mažosios kalvės linijos gamybos pajėgumai išaugo apie 75 proc., kitų kalimo linijų – apie 30 proc.“, – vardina D. Masionis.

Darbo sąlygos – fiziškai lengviau ir saugiau

Ne mažiau nei išaugęs gamybinis pajėgumas svarbus ir kitas robotizacijos privalumas – palankesnės ir saugesnės darbo sąlygos gamybos operatoriams.

„Be abejo, rankinis darbas kalvėse su metalu turėjo savų iššūkių: karštis, svorio kėlimas, metalo dulkės ir pan. Dabar įkaitusius metalo ruošinius, kurie gali sverti 10-20 kilogramų, į kitus gamybos procesus perkelia roboto „rankos“. Taigi darbuotojai nuo šių karštųjų taškų yra kiek tolėliau: tai ir fiziškai lengviau, ir saugiau“, – tvirtina KUKA atstovas.

„CIE LT Forge“ vadovas priduria, kad dabar gamybos operatoriai mieliau renkasi robotizuotas, o ne rankų darbo linijas. Kita džiugi tendencija gamykloje: sumažėjusi darbuotojų, dirbančių prie tokių linijų, kaita.

Natūralu, kad ir gamybos operatorių kvalifikacija stipriai pakilo. „Operatoriams tenka daugiau galvoti, derinti, o tinkamai viską atlikus, prisižiūrėti procesą, o ne tik mechaniškai kilnoti detales. Visus darbuotojus apmokome, kaip dirbti su robotizuotomis linijomis, daug investuojame į jų tobulėjimą. Darbuotojai net kelis kartus stažavosi Ispanijoje, mokydamiesi dirbti tokioje srityje“, – dalinasi D. Masionis.

Skaitmeniniai dvyniai ir žvilgsnis į ateitį

KUKA kuria ir programinę įrangą – KUKA.SIM, leidžiančią įmonėms susikurti skaitmeninį dvynį. Tai padeda modeliuoti gamybos procesus, testuoti įvairius robotizacijos scenarijus ir iš anksto įvertinti jų poveikį produktyvumui.

„Įmonės gali imituoti, kaip robotai pakeičia konkrečias operacijas, įvertinti efektyvumą ir priimti pagrįstą sprendimą: ar verta automatizuoti tam tikras operacijas. Tai galingas įrankis strateginiam planavimui“, – pasakoja D. Grakavinas.

Tuo tarpu „CIE LT Forge“ jau žvelgia į elektromobilių erą. „Dabar stebime, kad vis labiau nuo vidaus degimo variklių reikės persiorientuoti į detalių elektromobiliams gamybą. Todėl vertiname robotizacijos galimybes šioje srityje", – sako D. Masionis.

KUKA vizija dar drąsesnė. „Turbūt ateityje turėsime tokį momentą, kai galėsime užgesinti šviesas, išeiti, o ryte atėję rasime sandėlį, jau užpildytą detalėmis“, – šypsosi D. Grakavinas.

[infogram id="a255ba29-e0c7-459a-932f-4350045c41db" prefix="6nD" format="interactive" title="TR: Kuka"]

Komentarai