VŽ ARCHYVAI. Kaip Lietuvoje drebintos kinkos dėl privačių telekomų

Nuo kapitalizmo užuomazgų iki pirmųjų vietinių vienaragių, nuo džiaugsmingiausių iki skaudžiausių pamokų – tai per tris dešimtmečius „Verslo žinių“ sukauptos Lietuvos verslo kronikos. Švęsdami jubiliejų, savo skaitytojus kviečiame prisiminti, kaip kūrėsi šalies verslas, kaip formavosi rinkos, kuo gyveno ir kaip konkuravo vietos įmonės. Šis straipsnis išspausdintas 1995 m. gegužę.

Šešios Lietuvos firmos nori kurti vietinius telefono tinklus ir galynėtis su šiandieniniu šios rinkos šalies monopolistu VĮ „Lietuvos telekomas“ (LT), bet jų pareiškimai Ryšių ir informatikos ministerijoje (RIM) dulka jau antrus metus.

LT, vietinių telefonų tinklų ir paslaugų monopolistas, įtrauktas į iki 2000 m. neprivatizuotinų įmonių sąrašą.

RIM pareigūnai, VŽ komentavę privačių telefono tinklų steigimo perspektyvą, daugiausia nuogąstavo dėl sumaišties, kurią gali sukelti bendrųjų tinklų privatizacija ir privačių telefono kompanijų atsiradimas.

Pareigūnų baimės

Jono Bitino, RIM Ryšių technologijų strategijos skyriaus viršininko, nuomone, dabar leisti kurti telefonų tinklus privačioms firmoms ar privatizuoti LT neįmanoma, nes pirmiausia nėra jokių įstatymų, kurie reglamentuotų, kaip ryšių srityje turėtų bendrauti bent dvi kompanijos, be to – nėra garantijų, kad neišnyks kai kurios LT dabar teikiamos paslaugos. Viktoro Mačiulio, RIM Ryšių departamento direktoriaus pavaduotojo, teigimu, LT privaloma paslauga yra telefono ryšys.

„Šiandien močiutė, sumokėjusi 4 Lt, gali pasiųsti mirties telegramą į kokį kaimą Klaipėdos rajone ir LT žmonės tą skubią telegramą veš sėdę į automašiną. Privatizavus iš paslauga išnyks“, – įsitikinęs jis. Pasak Jono Ūso, RIM Įmonių koordinavimo skyriaus viršininko, LT labai nuostolingas ir telefono ryšys kaimo vietovėse.

Algimanto Strimaičio, LT statybų ir investicijų direktoriaus, teigimu, LT vien 1995 m. 1-ąjį pusmetį už 1.950.000 Lt nupirks 17 specialių kaimui skirtų elektroninių telefono stočių „Sigma-400“. 1994 m. LT į telefoninio ryšio plėtimą investavo 49 mln. Lt, šįmet žadama investuoti apie 200 mln. Lt.

Rimo Varanausko, SBA koncerno Pramonės departamento direktoriaus, nuomone, pareigūnai save gąsdina dirbtinėmis problemomis, nes viską galima sutvarkyti „elementariai“.

„Reikia tik paskelbti nacionalinės licencijos konkursą ir šias paslaugs, kaip privalomas, nurodyti jo sąlygose“, – sako p. Varanauskas.

SBA – į ryšių biznį

SBA direktoriaus teigimu, šis koncernas prieš pusantrų metų padavė pareiškimą RIM dėl leidimo kurti vietinius telefono tinklus. „Sužinoję, kad Kaune 10.000 žmonių nori įsigyti telefonus, nusprendėme imtis šios veiklos“, – sako p. Varanauskas.

SBA koncernas, kurį sudaro keletas įvairaus profilio UAB, užsiima lengvosios pramonės ir baldų gamyba, ūkinės paskirties prekių bei naftos prekyba. Telefonų tinklų projektui SBA įkūrė UAB „Forenta“.

Realus SBA telefonų verslo partneris, kurio vien pirmasis etapas vertinamas 8 mln. USD, – JAV firma „Hughes Network System Inc.“ (HNS), gaminanti telekomunikacijų įrangą. Amerikos lietuvos HNS viceprezidentas Arūnas Šleikys yra patikinęs kompaniją, kad HNS pateiktų skaitmeninę telefonų stotį, tarpininkautų gaunant apie 80% kredito (kitą dalį inestuotų SBA) ir apmokytų būsimus darbuotojus.

„Pelno lauktume po 5 metų“, – sako p. Varanauskas. Beje, negavęs leidimo kurti vietinių telefono tinklų, SBA koncernas padavė pareiškimą balandžio 18 d. RIM paskelbtam konkursui steigti bevielį telefono ryšio vietinį tinklą Kauno mieste ir rajone.

Pasak p. Varanausko, ankstesnius planus kurti tinklą visoje Lietuvoje kompanija atidėjo, nusprendusi iš pradžių telefonų tinklą sukurti Kaune.

Lenkai telefonizuotų Visaginą

Vikroras Marčiukas, Lenkijos firmos „Tamico“ filialo Lietuvoje UAB „Lit-Tamico“ direktorius, norėjęs Visagine pastatyti lenkišką „DGT-3450“ skaitmeninę telefonų stotį, susitikęs su aukštais RIM pareigūnais ėmėsi, anot jo, atidžiai studijuoti Lietuvos įstatymus.

„Man teigė, kad kurti telefonų tinklų negaliu, nes nėra reikiamų įstatymų. Bet aš niekur neradau, kad ši veikla būtų ir draudžiama“, – piktinosi jos.

Pomo Marčiuko tvirtinimu, Visagine 5.000 gyventojų nori turėti telefonus. „Jeigu tik gautume formalų RIM pritarimą, tuoj pat suagituotume gyventojus sumesti pinigų telefonų stočiai“, – įsitikinęs „Lit-Tamico“ direktorius.

Jo tvirtinimu, firma telefoną įvestų „jei ne 2, tai tikrai 1,5 karto pigiau“ už dabar 1.600 Lt imantį Lt.

Pareiškimus RIM dėl telefono tinklų kūrimo dar yra padavę UAB „Televilnius“, AB „Trinyčiai“ (Klaipėda), UAB „Žaibas“ (Klaipėda), UAB „Trasa“ (Telšiai). Gintauto Pangonio, RIM sekretoriaus bei Ryšių departamento direktoriaus, tvirtininu, valstybė nesiekia išsaugoti tekomunikacijos monopolio. „Mes tik nenorim paleisti telefono tinklų privatizacijai, kol neparengta įstatyminė bazė“, – sako jis.

Jis tvirtina, kad be įstatymų neaišku, ar esant konkurencijai RIM turėtų reguliuoti LT tarifus, ir kaip LT su konkurentais turėtų dalytis kanalizacijos angas, kuriose dabar išdėstytos jo komunikacijos su bendrais telekomunikacijų tinklais? Jeigu klientas negalės paskambinti, kur jis nori, o tik stoties ribose?“ – piktinasi p. Pangonis.

Europos Sąjunga (ES) numatė, kad jos narės iki 1998 m. turės likviduoti valstybės monopoliją telekomunikacijų srityje. RIM sekretorius pripažįsta, kad Lietuvos telekomunikacijas teks demonopolizuoti kraštui jungiantis į ES.

Kai dar vieną argumentą neskubėti Lietuvos pareigųnai mini liūdną, anot jų, Latvijos „Lattelekomo“ istoriją, kai valstybė 20 metų pasirašė sandėrį už beveik 2 mlrd. USD su „TILTS Communication“ (Anglija) firma dėl telekomunikacijų sistemos reorganizavimo.

Pasak p. Mačiulio, dabar visi tarnautojai „Lattelekome“ suskirstyti į 24 kategorijas, iš kurių 7 brangiausiai atlyginamas (iki 20.000 USD) gali užimti tik užsieniečiai. „Tai kelia baisią socialinę trintį“, – sako p. Mačiulis, atkreipdamas dėmesį į tai, kad LT šiuo metu dirba 9.750 žmonių.

Skirtingai nuo vietinio telefono ryšio, teikiant mobilaus ryšio paslaugs Lietuvoje jau realiai vyskta konkurencija – čia rungiasi Lietuvos ir Liuksemburgo BĮ „Comliet“, Lietuvos ir JAV BĮ „Omnitel“, Lietuvos ir Danijos BĮ UAB „Mobilios telekomunikacijos“.

Pasak p. Pangonio, čia leidžiama konkurencija, nes anksčiau toks ryšys Lietuvoje neegzistavo. „Bet ir čia lenda stiprios kompanijos. Mums kyla abejonių, ar už smulkių firmelių nugaros nestovi stambi užsienio kompanija“, – dvejoja p. Pangonis.

„Tai monopolisto kalbos, kupinos perdėtos baimės“, – sako p. Marčiukas.

Kol privačios firmos negauna leidimų steigti telefonų tinklus, LT augina raumenis, kreditų pagalba plėsdamos skaitmeninius telefonų tinklus.

LT 1994 04 13 d. pasirašė kontraktą su „Siemens“ (Vokietija) firma, ir šių metų liepą Viliuje jau pradės veikti pirmieji naujos 10.000 numerių talpos skaitmeninės stoties telefonai. 6 mln. USD kreditą 5 m. duoda „Siemens“ surastas Vokietijos KSV bankas. LT pradės grąžinti 5,3 % paskolą po pusės metų, mokėdama dalimis kas pusmetį.

Rugpjūčio mėnesį Klaipėdoje taip pat pradės veikti skaitmeninė „Ericsson“ (Danija) firmos telefonų stotis. Kontraktui su „Ericsson“, kuris pasirašytas 1994 09 15, neprocentinį 2,7 mln. USD kreditą LT suteikė Danijos vyriausybė. Kreditas numatytas 10 m., jį grąžinti reikės pradėti po 3 m.

1994 10 24 LT gavo Seimo pritarimą paimti 10 m. 35 mln. USD paskolą iš Europos rekonstrukcijų ir plėtros banko įrangai įsigyti. Šis lengvatinis 7,2 % kreditas bus pradėtas grąžinti po 3 m., mokama kas pusę metų. LT už ES paskolą kurs skaitmeninius tinklus 5 didžiausiuose šalies miestuose.

Dabar, LT duomenimis, elektroninės telefonų stotys sudaro 4,5 % visų Lietuvos telefono tinklų stočių. LT duomenimis, iki 1995 metų Lietuvoje buvo 890.000 telefono abonentų, 100 Lietuvos gyventojų teko 26,1 telefono.

Kainos šoktelėjo 20%

Dar nepradėjus Vilniuje bei Klaipėdoje veikti skaitmeninėms stotims, nuo gegužės 1 d. vidutiniškai 20 % padidėjo LT paslaugų tarifai. „Jeigu tarifai būtų 2 kartus didesni, turėtume ne tik kreditinių, bet ir savų lėšų vystymuisi“, – sako p. Pangonis.

Vytauto Skliuto, LT Vilniaus filialo direktoriaus, tvirtinimu, „vietiniai telefono pokalbiai visoje šalyje LT yra nuostolingi“. „Normaliais“ galime laikyti tik tarptautinių pokalbių tarifus“, – sako p. Skliutas. Pasak filialo direktoriaus, prijungti prie tinklo naują abonentą atsieina apie 1.000 USD. Vilniuje prašymus įvesti telefoną yra padavę 23.000 gyventojų. „Niekas negali pasakyti, per kiek laiko jų prašymus bus galima patenkinti“, – sako p. Skliutas.

„Kyla abejonių, ar tie, kas sakosi galį kurti telefono tinklus, nenori tik „išplauti“ pinigų?“ – nerimauja Gintautas Pangonis, RIM sekretorius.

Viktoras Mačiulis, RIM Ryšių departamento direktoriaus pavaduotojas, tvirtina: „Negali būti konkurencijos tarp valstybės ir privačios struktūros. Dviratininkas juk ne lenktyniauja su automobiliu“.

Jonas Ūsas, RIM Įmonių koordinavimo skyriaus viršininkas, bijo, kad nepranyktų telefono ryšys kaime ir telegrafo paslaugos.

Rimas Varanauskas, vienas iš SBA koncerno vadų, tvirtina: „Tik atriškit mums rankas ir Kaune visi norintieji turės telefonus“.