Planeta B neegzistuoja, bet tvarumas sunkiai skinasi kelią į statybų sektorių. Kodėl?
„Statybų sektorius privalo keistis, jei norime sunaudoti mažiau energijos ir gyventi tvariau. Aplinkos išsaugijimas kelia vis daugiau susirūpinimo ir tai po truputį lemia pokyčius statybose: bendrovės ieško inovatyvių būdų sumažinti neigiamą poveikį planetai ir užtikrinti tvarų vystymąsi. Vis dėlto procesai vyksta labai lėtai“, – komentuoja Romas Paliulis, generalinės rangos bendrovės „Gilesta“ vadovas.
Statybų procese – mažiau kuro ir daugiau atliekų perdirbimo
Tvarumas statybose gali būti įgyvendintas kiekviename veiklos žingsnyje, tačiau pasaulinė praktika rodo, kad dabar daugiausiai dėmesio yra skiriama bandymams taikyti pažangias energijos naudojimą efektyvinančias sistemas ir jas diegti pastatuose, pastangoms naudoti perdirbtas statybines medžiagas ir vandens ir kuro taupymui statybų metu.
„Svarbu suprasti, kad tvarumas statybose reiškia tvarų statybų procesą ir tvarius objektus, kuriuos statome. Kalbant apie patį statybų procesą, yra kelios kertinės vietos, kurias patobulinus, statybų sektorius veiktų kur kas tvariau. Pirmoji yra kuro naudojimas sunkiajai statybų technikai, kuri atlieka itin svarbų vaidmenį statybų procese. Šiuo metu jau egzistuoja daugybė hibridinių ar visiškai elektrinių sunkiųjų transporto priemonių, o kai kurie didieji jų gamintojai, pavyzdžiui „Volvo“ jau yra paskelbę, kad nustos prekiauti dyzeliu ar benzinu varoma sunkiąją technika. Taip pat yra pavyzdžių Prancūzijoje, kur statybininkai jau privalo naudoti tik elektrinius įrankius bei elektrinę sunkiąją techniką. Žinoma, elektrinis transportas yra brangesnis, bet skaičiuojant atsiperkamumą dėl nenaudojamo įprasto kuro, kaina išsilygina pakankamai gretai“, – komentuoja Romas Paliulis.
Pasak R. Paliulio, antrasis tvarumą galintis padidinti statybų proceso aspektas yra atliekų perdirbimas, pernaudojimas ir atsakingesnis tvarkymas. JAV Aplinkos apsaugos agentūros (EPA) duomenimis, vien JAV statybų ir inžinerijos sektoriai yra atsakingi už 530 milijonų tonų atliekų kasmet, kurių 90 % atsiranda dėl griovimo darbų.
„Vis daugiau statybų bendrovių pasaulyje ima naudoti perdirbtas medžiagas, pavyzdžiui, perdirbtą plastiką, metalą ir kitas. Tai reiškia, kad iš to, kas anksčiau buvo atliekos, teršiančios planetą, yra kuriami nauji objektai. Negana to, siekiant tvaresnių statybų, svarbu rinktis tiekėjus, kurių gamybos metodai yra tvaresni, arba tuos, kurie sąmoningai siekia mažinti savo CO2 išmetimą. Būtent taip po truputį keisime visą statybų ekososistemą, prisotindami ją tų žaidėjų, kuriems rūpi planetos ateitis“, – pasakoja „Gilesta“ vadovas.
R. Paliulio teigimu, greta šių pakankamai didelę įtaką galinčių daryti pokyčių statybose, egzistuoja ir daug mažų detalių, kuriuos kartu leistų veikti tvariau: „Statybų bendrovėje požiūris į tvarumą turi būti holistinis, t. y. vientisas: turime turėti strategiją kaip mes kaip bendrovė sieksime mažinti išmetimą ir rūpinsimės planeta. Jei kol kas negalime įsigyti elektrinių transporto priemonių arba rinkoje jų niekas nenaudoja ir nenuomoja, galbūt galime ieškoti, kaip taupyti elektrą, vandenį, kaip planuoti geriau, kad transporto reikėtų naudoti kuo mažiau. Viskas prasideda nuo nedidelių žingsnių ir kiekvienos bendrovės požiūrio. Ir itin svarbu, kad labai daug įtakos tvariai veiklai turi kiekvienas statybų sektoriaus darbuotojas: kiek jis supras, kaip vykdyti veiklą ekologiškai, kiek pastangų į tai dės, tokie rezultatai ir bus. Statybų sektorius turi didžiulę įtaką pasaulio vystymosi krypčiai ir turime suvokti savo reikšmę ir su ja elgtis atsakingai“.
Tvarus pastatas yra tas, kuris pagamina daugiau energijos nei sunaudoja
Tvarumas statybose taip pat reiškia ir statomų objektų ekologiškumą, o ši tema yra kur kas populiaresnė pasauliniu mastu bei turi ne vieną realų naujos kartos tvaraus miesto ar kvartalo pavyzdį.
„Pamatiniai ekologijos pastatuose, miestuose ir kvartaluose dalykai yra savaime suprantami: atsinaujinančios energetikos diegimas ir naudojimas, efektyvi šiluminė izoliacija, biologinė nuotekų valymo sistema ir kitos aplinkai naudingos technologijos. Jas jau ima naudoti vis daugiau bendrovių ir žmonių, Lietuvoje vis dažniau matome saulės elektrines, stebime vėjo energetikos plėtrą. Vis dėlto dar stinga bendro, plačiau apimančio požiūrio. Pasaulyje vis dažniau kalbama apie pozityvios energijos pastatus: tuos, kurie sugeneruoja tiek pat ar daugiau energijos nei sunaudoja, tai imama laikyti siekiamybe ir kriterijumi pastatui“, – komentuoja Romas Paliulis.
Pasak jo, greta šių pamatinių tvarumą užtikrinančių sprendimų, yra ir daug daugiau temų, apie kurias verta galvoti: „Vienas geriausių tvarios gyvenvietės pavyzdžių yra prie Vokietijos miesto Fraiburge įsikūrusi gyvenvietė Vauban, kuri pasižymi vientisu požiūriu į tvarumą visuose objekto sluoksniuose. Visi pastatai yra naudojantys itin mažai energijos, šildomi deginant medieną, turintys saulės elektrines. Negana to, būtent čia yra pirma gyvenvietė, kurioje visi namai generuoja daugiau energijos nei sunaudoja. Ir tai dar ne viskas: Vauban yra suprojektuota taip, kad žmonės joje nenorėtų naudoti automobilių ir visur eitų pėstute arba važiuotų dviračiais, ir, tyrimų duomenimis, iki 73 % visų kelionių gyvenvietėje yra atliekama būtent tokiu būdu, nenaudojant automobilių“.
Kodėl tvarumas statybose juda lėtai?
Vis dėlto nepaisant aiškaus suvokimo, kad statybų veikla turi būti tvaresnė, ir net žinojimo, kokiomis priemonėmis to pasiekti, progresas vyksta lėtai.
„Kliūčių didinti tvarumą veikloje yra ne viena. Visų pirma, tai susiję su reguliavimu: Europos šalių statybos reglamentų ir kodeksų neatitikimas, skirtumai tarp valstybių sunkina nuoseklų aplinką tausojančių iniciatyvų įgyvendinimą. Antra, statybų bendroves gąsdina papildomos išlaidos tvarumui užtikrinti, ne vsi supranta, kad tvari praktika gali leisti taupyti ilgalaikėje perspektyvoje. Čia ir vėl situaciją galėtų lengvinti vieningas Europos valstybių požiūris, tvaraus statybų verslo skatinimas, įvairios finansinės priemonės. Trečia priežastis yra ribotas tvarių medžiagų prieinamumas: rasti aukštos kokybės tvarias statybines medžiagas yra iššūkis, tad būtina rasti priemones skatinti tokių medžiagų gamybą ir kūrimą, didinant jų prieinamumą ir ekonomiškumą. Tai vėlgi atsiremia į bendrą požiūrį ir aiškią strategiją, kaip to link galime eiti visi kartu kaip sektorius“, – pasakoja „Gilesta“ vadovas.
Pasak jo, finansai ir medžiagų prieinamumas nėra viskas: sektoriuje aiškiai matomas ir kvalifikuotų specialistų, turinčių patirties tvarumo srityje, trūkumas. Statybų darbo jėga turi būti tinkamai apmokyta, kaip dirbti tvariai, švietimo programos turi būti tobulinamos, kad šis trūkumas būtų pašalintas, o platesnis tvarios statybos praktikos supratimas būtų didinamas.
„Na, ir žinoma žaliosios sertifikavimo sistemos, tokios kaip LEED ir BREEAM, yra tema, verta dėmesio. Nors jos egzistuoja, yra vertingos, daugelis būna atgrasomi siekti šių standartų, nes pats procesas yra itin sudėtingas. Būtent sertifikavimo procesų paprastinimas, standartizavimas galėtų paskatinti verslus šių standartų siekti aktyviau“, – sako R. Paliulis.
Pasak jo, tvarumo problematika yra plati ir daug apimanti, todėl būtinas strateginis požiūris, kertantis valstybių sienas ir lydimas aiškaus veiksmų plano: „Turime imtis priemonių dabar, nes planetos B neturime“.
