Ateities tendencijos: kam turi ruoštis statybų sektorius?

„Valdant statybų verslą negalima gyventi tik šiandiena, nes gyvenimas tik šiandiena gali reikšti, kad nesusitvarkysime su rytojaus problemomis. Planavimas stipriai į priekį statybų bendrovėms yra esminė sėkmės formulės dalis: investicijos į technologijas, kurių reikės ateityje, investicijos į komandos augimą, į šiuolaikiškų sistemų diegimą. Tik toks mąstymas gali nuvesti į plėtrą ir sėkmingus rezultatus klientams ateityje“, – komentuoja Romas Paliulis, generalinės rangos ir statybos bendrovės „Gilesta“ vadovas. 

Tad ką ekspertai iš viso pasaulio laiko statybų rytojumi?

Technologijos sukurs revoliuciją statybų industrijoje

Nors Lietuvos statybų sektoriuje technologiniai sprendimai dar nėra itin paplitusi praktika, pasaulinės tendencijos sako, kad tai – šio verslo ateitis. 

„Technologijos pasaulinėje praktikoje jau naudojamos dvejomis kryptimis: pirma, pačioms statyboms efektyviau planuoti ir įgyvendinti, antra, statybų saugumui užtikrinti. Technologiniai sprendimai pačiose statybose vis populiarėja dėl savo akivaizdžios naudos. Pavyzdžiui, 3D spausdinimo rinka statybose auga neįtikėtinu greičiu, skirtingose ataskaitose skaičiuojamas 100,7 % kasmetinis augimas iki 2030 m. 

3D spausdintuvai šiandien leidžia pagaminti pastato karkasą ir sienų konstrukcijas, naudojant įvairiausias medžiagas: betoną, geopolimerus ir t. t. Yra atvejų, kad tokiam spausdinimui naudojamos net biologiškai skaidžios medžiagos, tokios kaip purvas, dirvožemis, šiaudai“, – pasakoja R. Paliulis.

Pasak bendrovės „Gilesta“ vadovo, itin svarbų vaidmenį planuojant ir įgyvendinant statybas jau atlieka, o ateityje atliks dar labiau ir dirbtinis intelektas (DI). DI programinė įranga statybose yra technologiniai įrankiai ir sprendimai, kurie naudoja DI tam, kad optimizuotų skirtingas statybų proceso dalis:  

„Šie sprendimai veikia mašininio mokymosi, duomenų analizės, automatizacijos pagrindu tam, kad didintų statybų proceso efektyvumą, tikslumą, saugumą ir palengvintų sprendimų priėmimą“. R. Paliulio teigimu, DI statybų programinė įranga gali teikti naudingas įžvalgas, spėjimus ir rekomendacijas, padedančias priimti informuotus sprendimus: pavyzdžiui, gali nuspėti įmanomus vėlavimus, optimizuoti resurstų skirstymą, pastebėti defektus ir net pasiūlyti dizaino tobulinimus.

„Žiūrint plačiau, DI naudojimas statybose revoliucionuos visą statybų industriją įdarbindamas DI tam, kad būtų galima lengviau įveikti kasdienius iššūkius, sumažinti neplanuotas išlaidas, padidinti produktyvumą ir sukurti saugesnius ir efektyvesnius statybų procesus“, – komentuoja R. Paliulis.

Technologiniai sprendimai didins saugumą

„Ne ką mažiau svarbi technologinių sprendimų įtaka ir saugumui statybose užtikrinti. Vis labiau populiarėja nešiojamieji įrenginiai statybų darbuotojams, pavyzdžiui, išmanieji laikrodžiai, kurie seka statybininko sveikatos parametrus realiu laiku: širdies ritmą, kvėpavimą, odos temperatūrą. Taip pat egzistuoja ir išmanūs rūbai, tokie kaip šalmai ir saugumo liemenės su integruotais sensoriais, padedančiais aptikti ore esančius pavojingus toksinus, pavyzdžiui, anglies monoksidą.

Iš šių įrenginių renkami duomenys realiu laiku yra atvaizduojami mobiliojoje programėlėje ir tai leidžia sekti darbuotojų sveikatos būklę ir užkirsti kelią galimoms nelaimėms“, – pasakoja R. Paliulis.

Pasak jo, nors šiandien tai – tik pradžia, šios technologijos ateis ir į Lietuvos statybos bendrovių kasdienybę, klausimas tik kaip greitai. 

Išmaniųjų miestų plėtra keis statybų sektorių

Kita aiški tendencija pasauliniame statybų sektoriuje yra išmaniųjų miestų plėtra. „Nors išmanieji miestai daugeliui vis dar atrodo kaip mokslinė fantastika, bet pasaulyje jau egzistuoja to apraiškos: jutikliai oro ir taršos sąlygoms stebėti Čikagoje, viešas šviesolaidinis interneto ryšys Olandijoje, robotai kurjeriai Japonijoje. Tai – išmaniųjų miestų plėtros užuomazgos, kurios, tikėtina, vystysis pakeis statybų pramonę, todėl tam ruoštis turime jau šiandien“, – sako R. Paliulis.

Pasak jo, vienas išmaniųjų miestų aspektų, kuris tiesiogiai veiks statybų sektorių, yra tai, kaip dirbtinis intelektas (DI) bus integruojamas į miesto gyvenimą: „Jau statybų planavimo etape bus būtina numatyti, kaip DI funkcionuos pastate, tai reiškia, kad statybos taps ne visiškai fizikos, bet ir technologijų industrija. Tad norint būti sėkmingais, statybų verslai turės papildyti savo kompetencijų lauką technologinėmis žiniomis ir gebėti laviruoti tarp fizikos ir IT“. 

Pasak jo, išmanieji miestai yra neišvengiama ateitis: jau šiandien technologijos kasdienoje yra įsiskverbusios giliau nei kada galėjome įsivaizduoti, jos neišvengiamai ras savo vietą ir statybose, nes to reikalaus klientai. 

Statybų sektorius privalės eiti ekologijos keliu

Apie ekologiją visose srityse kalbama daug, tačiau statybose tai kol kas Lietuvoje nėra aktyvi tema. Vis dėlto pasaulinės tendencijos yra kitokios: Europos Komisijos duomenimis, statybų sektorius yra atsakingas už trečdalį visų pasaulio atliekų ir 40 % anglies dvideginio išmetimo, o pasaulinis statybų sektorius patiria spaudimą mažinti veiklos taršą aplinkai.  

„Ekologija statybų sektoriuje pasaulyje pradedama matyti gerokai plačiau, siekiant sumažinti statybų neigiamą poveikį aplinkai. Tai reiškia mokantis statyti renkantis ekologiškesnes priemones, mažinant atliekų kiekį, itin atidžiai planuojant statybų procesą fokusuojantis į ekologijos aspektą, mažinant elektros ir vandens sunaudojimą. Negana to, to reikalauja ne tik aplinkosauga besirūpinančios organizacijos ar pasaulinės, valstybinės institucijos, bet ir patys klientai, nes ekologiški pastatai taupo nuo 25 % iki 35 % energijos ir iki 39 % vandens“, – komentuoja bendrovės „Gilesta“ vadovas.
 

Pasak jo, jau dabar yra atvejų, kai vandens, nuotekų sistemoms naudojamos medžiagos iš perdirbtų produktų taip prisidedant prie CO2 išmetimo mažinimo, ir tai greitai taps nebe išimtimi, o norma: „Pasaulis keičiasi ir tai vyksta labai greitai, pagrindinė užduotis statybų sektoriaus dalyviams yra ne tik jį vytis, bet ir žengti koja kojon“.