Per šimtas modernizuotų daugiabučių per metus – sostinės įstaiga siekia šį skaičių padvigubinti

Vienas iš didžiausių sostinės iššūkių – pats miesto dydis ir pastatų tankumas. Vilniuje iš viso yra apie 7 tūkst. daugiabučių. Daugiau nei pusę – 4,7 tūkst. reikėtų atnaujinti. Iki šiol tai padaryti pavyko tik kiek daugiau nei pusę tūkstančio daugiabučių. Prieš keletą metų kasmet būdavo atnaujinama vos dešimt, dvidešimt daugiabučių, pastaraisiais metais šis skaičius ženkliai išaugo kartų. Tačiau siekis yra dar ambicingesnis.

„Pastatų būklė sparčiai blogėja, renovacijos prašosi vis daugiau pastatų. Gyventojai atkreipia dėmesį į aplinkos užterštumą šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis ir brangstančią energiją, todėl daugiabučių modernizacija ateityje bus vis aktualesnė. Prieš kokius trejus metus šie skaičiai atrodė neįmanomi, bet dabar turime per šimtą įgyvendinamų projektų per metus. Jeigu siekiame iki 2030-ųjų atnaujinti bent pusę sostinės daugiabučių, turėtume modernizuoti apie 250 namų kasmet. Aktyviai dirbame siekiant šių tikslų“, – teigė Vilniaus miesto savivaldybės įkurtos viešosios įstaigos vadovė Eglė Randytė.

Nuo susitikimo su namo bendruomene, iki projekto įgyvendinimo

Viešosios įstaigos komanda aktyviai dirbdama su gyventojais ir bendruomenėmis, paskatino priimti sprendimą pradėti renovacijos procesus. Daugiabučių bendruomenės, anksčiau pradėjusios renovacijos procesus, laimėjo daugiau. Įstaigos komanda, pasak E. Randytės, teikia paslaugas vieno langelio principu – daugiabutį atnaujinti nusprendę vilniečiai gali kreiptis ir sulaukti ne tik konsultacijos, bet ir viso projekto valdymo iki projekto įgyvendinimo pabaigos.

„Teikiame paslaugas nuo pirmo susitikimo su gyventojais, iki projekto užbaigimo ir kreditų grąžinimo. Mes padarome visą darbą, susijusį su projekto administravimu: rengiame ir teikiame paraiškas paramai gauti, organizuojame pirkimus techninio darbo projekto parengimo, rangos darbų, ekspertizės ir techninės priežiūros paslaugoms įsigyti ir griežtai kontroliuojame šių teikiamų paslaugų kokybę“, – pasakoja įstaigos vadovė.

Toks darbo metodas davė gerų rezultatų – aštuntajame daugiabučių modernizacijos projektų finansavimo kvietime Vilniaus miestas pateikė 140 paraiškų, iš kurių didžioji dalis – 104 paraiškos – buvo šios įstaigos pastangų vaisius. Šiemet jau vykdoma apie šimtas aktyvių projektų, kurių bendra vertė – per 120 mln. eurų. Skaičiuojama, kad per šiuos metus įstaiga įgyvendins apie 160 projektų su bendra 200 mln. eurų verte.

Tvarkoma kiemų aplinka

Vilniaus miesto savivaldybė taiko kvartalinės renovacijos principus atnaujindama kaimyninių namų kiemus. Sukurtas modelis leidžia atnaujinti miesto teritorijas kaimynijos teritorijos principu – tai mažesnės teritorijos nei kvartalai, tačiau taip pat jungiančios kelių namų bendrą infrastruktūrą. Gyventojai gali pasinaudoti dviem šios programos pasiūlymais.

Jeigu kaimynijos teritorijoje yra daugiau nei pusė modernizuotų daugiabučių, savivaldybė nemokamai sutvarko tos teritorijos kiemus: šaligatvius, važiuojamosios kelio dangos paviršių, apšvietimą ir kitus elementus. Tam per dvejus metus jau skirta apie 2 mln. eurų, o šiemet numatyta skirti 1,5 mln. eurų. Pasak E. Randytės, jeigu norimoje atnaujinti teritorijoje nėra modernizuotų daugiabučių, bet jie yra pastatyti iki 2002 m., savivaldybė šios teritorijos atnaujinimui skiria nuo 10 iki 15 eurų į neužstatytą tos teritorijos ploto vienetą. Šiuo atveju gyventojai kviečiami susiformuoti ir išsinuomoti sklypą.

Šiuolaikiniai sprendimai

Įstaiga aktyviai tobulina komunikacijos ir rinkodaros sprendimus. Pasak E. Randytės, norint išsamiai, bet tuo pačiu gyventojams suprantamai perteikti renovacijos privalumus, pateikti popierinį investicinį planą, kuriame daug skaičiavimų ir lentelių – neužtenka. Stengiamasi gyventojams informaciją perteikti kuo paprasčiau.

„Mažiausios kainos kriterijus, įsigyjant paslaugas, apsunkina galimybes tokiai projektų kokybės kontrolei, kokios siekia mūsų įstaiga. Būtina siekti architektūrinės kokybės ir šiuolaikiškų sprendimų. To norime ne tik mes, svarbiausia – to nori ir vilniečiai, sutikdami į juos investuoti daugiau“, – teigia Vilniaus miesto savivaldybės viešosios įstaigos direktorė E. Randytė.

Kita svarbi sostinės įstaigos užduotis yra procesų skaitmeninimas. Įstaiga jau įsidiegė ir pradėjo naudoti projektų valdymo sistemą, rengia pastatų techninės būklės vertinimo skaitmeninį įrankį, o artimiausiu metu planuoja įsigyti ir kreditų valdymo sistemą. Tačiau netolimoje ateityje laukia dar daug kitų svarbių darbų, kurie palengvins tiek tarpinstitucinį bendradarbiavimą, tiek klientų aptarnavimo kokybę.

Straipsnio autorė: Kotryna Grušauskaitė