Šalia sostinės centro kuriamas administracinis kvartalas valstybei taupys milijonus

Transformuojamame kvartale tarp sostinės A. Goštauto, Mečetės, Lukiškių ir Gynėjų g. įsikurs valstybės įstaigos, pirmieji pastatų aukštai bus atverti visuomenei, čia atsiras pėsčiųjų alėja, aikštė ir skveras. Projekto vertė – apie 170 mln. Eur. Pardavus atsilaisvinusį plotą Vilniuje ketinama gauti apie 150 mln. Eur. Šis kvartalas sudaro apie 10% viso Turto banko valdomo nekilnojamojo valstybės administracinio turto Vilniuje. Konvertavus kvartalą Vilniuje beveik neliktų neįveiklinto valstybės administracinio nekilnojamojo turto, o ministerijų miestelis jau sudarytų apie trečdalį viso Turto banko valdomo portfelio Vilniuje.

Ambicingas projektas

„Įgyvendindami šį ambicingą projektą siekiame įrodyti, kad Turto bankas yra patikimas ir profesionalus valstybės turto valdytojas. Tokio masto projekto dar nesame įgyvendinę, bet panašių tikslų esame pasiekę mažesniuose miestuose, pavyzdžiui, Plungėje ir Marijampolėje, kur valstybės įstaigoms moderniai įrengiamas vienas pastatas, o po miestą išsibarsčiusios prastesnės kokybės patalpos parduodamas arba išnuomojamos rinkoje. Taip kuriama pridėtinė vertė valstybei, mažėja įstaigų išlaikymo kaštai, gerėja tarnautojų darbo sąlygos“, – aiškina Mindaugas Sinkevičius, Turto banko direktorius.

Vadinamasis A. Goštauto gatvės administracinio kvartalo projektas pradedamas įgyvendinti atlikus nuodugnią galimybių studiją. Buvo išanalizuotas Turto banko valdomas valstybės administracinis turtas, parengta kvartalo transformacijos vizija, pvz., kurie iš esamų pastatų bus renovuoti, kurie griaunami ir jų vietoje iškils modernūs energetiškai taupūs. Taip pat numatyta įprasminti čia buvusias Totorių kapines ir sovietmečiu nugriautus totorių maldos namus – mečetę.

A. Goštauto kvartalo transformaciją numatyta įgyvendinti per 6 etapus. Jau pradėti archeologiniai teritorijos tyrinėjimai, artimiausiu metu bus imtas rengti vieno iš komplekso statinių projektinis pasiūlymas ir skelbiamas tarptautinis architektūrinis-urbanistinis konkursas.

M. Sinkevičius akcentuoja, kad kuriamas kvartalas iš esmės pakeis valstybės administracinio turto portfelį ir svarbiausia – jo kokybę, o taip pat miesto veidą.

60% ploto – nenaudojama

Transformuojamą kompleksą, kuriame anksčiau veikė ir Chemijos bei Fizikos institutai, sudaro apie 34.000 m2. Iš jų naudojama tik apie 40%, o kitus plotus tenka išlaikyti valstybei. Nugyventoms patalpoms sunku rasti nuomininkų.

Pirmuoju etapu numatyta iš esmės renovuoti 8.630 m2 A. Goštauto g. 11 numeriu pažymėtą pastatą. Kitais etapais bus renovuoti šioje gatvėje esantys 9 ir 12 namai, o taip pat pastatyti nauji pastatai su požeminėmis automobilių stovėjimo aikštelėmis. Dalies ūkinių pastatų palei Lukiškių g. nėra įmanoma pritaikyti, todėl juos ketinama griauti. Vietoje jų bus statomi minėti nauji administraciniai pastatai, formuojama aikštė, atkūrus istorinę jungtį per kvartalą į krantinę ves pėsčiųjų alėja. Pirmuosius pastatų aukštus numatyta skirti visuomeninėms reikmėms. Čia atsiras kavinės ir kita infrastruktūra. Tai užtikrins naujojo kvartalo gyvybingumą po įstaigų darbo valandų.

Mažės išlaidos valstybės turtui išlaikyti

Turto banko analizė rodo, kad įgyvendinus A. Goštauto kvartalo projektą kasmet pavyktų sutaupyti beveik 3 mln. Eur patalpų išlaikymo kaštų. Įstaigos bendrai galėtų atsisakytų apie 88.000 m2 ploto, o vienam darbuotojui naujame komplekse vidutiniškai tektų 13,7 m2. Dabar vienam valstybės įstaigos darbuotojui tenka daugiau nei 20 m2.

„Įgyvendintas projektas taps valstybės ūkiškumo pavyzdžiu, kai įstaigos turi tik tiek ploto, kiek joms iš tikrųjų reikia funkcijoms atlikti, o Vilniuje beveik neliktų nenaudojamų administracinių valstybės patalpų, – teigia M. Sinkevičius. – Planuojame, kad naujajame kvartale valstybės įstaigos galėtų gauti iki 80% joms reikalingo ploto. Šis sprendimas padėtų įgyvendinti Vyriausybės siekį skatinti hibridinį darbą, taip taupant valstybės resursus.“

Turto banko skaičiavimu, taikant hibridinį darbo modelį viešajame sektoriuje centralizuotai valdomuose biuruose, kasmet galima būtų sutaupyti nuo 3 mln. iki 6 mln. Eur. Ne paslaptis, kad dėl koronaviruso pandemijos įtakos pasikeitę darbo organizavimo principai – negrįžtami. Naujos tendencijos ir realijos jau šiandien tampa aktualios ne tik privataus, bet ir viešojo sektoriaus atstovams.

Gyventojų nuomonė dėl hibridinio darbo

Turto banko iniciatyva šį balandį buvo atliktas šalies gyventojų nuomonės tyrimas dėl hibridinio darbo modelio, kai darbuotojams sudaromos sąlygos dirbti ir biure, ir jo pasirinktoje vietoje, pvz., namuose ar kitur.

Reprezentatyvi apklausa parodė, kad jau šiandien hibridinis darbo modelis taikomas 29% apklaustųjų darbovietėse. Dažniausia tai 26–45 m. aukščiausio išsimokslinimo ir didžiausių pajamų viešajame sektoriuje dirbantys respondentai, o taip pat didmiesčių gyventojai. Kad apie hibridinio darbo modelį teko girdėti, tačiau jų darbovietėse jis netaikomas, dažniau nurodė rajono centrų ir kaimo gyventojai (45% apklaustųjų). Ir tik 26% apklaustųjų nežinojo, kas yra hibridinis ar mišrus darbo modelis.

Konstatuota, kad net 76% apklaustųjų pritaria hibridinio darbo modeliui. Ypač jį palaiko moterys, aukštesnio išsilavinimo ir didesnių pajamų viešajame sektoriuje dirbantys tyrimo dalyviai. Tarp 24% nepritariančių vyrauja vyrai, žemesnio išsilavinimo ir mažesnių pajamų privačiame sektoriuje dirbantys žmonės, o taip pat gyvenantys rajonų centruose ir kaimuose. Dažniausiai nurodomos priežastys, kodėl nepritariama hibridiniam darbui: jis negalimas dėl darbo pobūdžio ir ne visiems darbams tinka, toks darbas neefektyvus ir galimi prasti rezultatai, o taip pat nori atskirti darbo ir namų erdves bei dirbti tik darbo vietoje.

Hibridinis darbas – daugiau galimybių pritraukti talentų

Talentų ieškančiam ir valstybiniam, ir privačiam sektoriui žinotina, kad galimybė dirbti hibridiniu darbo modeliu svarbu net 46% apklaustųjų, o ne – tik 19% (35% atsakė, kad dėl jų darbo specifikos toks modelis tiesiog negalimas). Renkantis darbovietę galimybė dirbti hibridiniu būdu vėl dažniau svarbi moterims, 26–45 m. aukščiausio išsilavinimo, vidutinių ir didesnių pajamų šalies didmiesčių gyventojams.

„Analizuojame rinką, kokie biurų pastatai kuriami ir jau veikia. Tyrimai rodo, kad žmonės daug laimingesni dirbdami aplinkoje, kuri juos išlaisvina. Tokius biurus norime sukurti ir valstybės sektoriaus darbuotojams“, – sako M. Sinkevičius.

Kuriamas A. Goštauto kvartalas atspindės šiuolaikinės koncepcijos pastatus, kur žmonės dirba labiau atvirose erdvėse, neturėdami fiksuotų darbo vietų, čia planuojama atsisakyti vienviečių ar dviviečių kabinetų, nepermatomų sienų ir durų. Tačiau pripažįstama, kad šis projektas bus sudėtingas bei kompleksinis ne vien techniniu mastu, bet ir dėl darbuotojų nuostatų bei požiūrio į darbo vietą.

„Tačiau norėčiau pasiremti Turto banko patirtimi. Atnaujintame mūsų biure Vilniuje jau išbandomas toks modelis, – įrengta tik 60% darbo vietų, o biuro užimtumas svyruoja apie 50%. Svarbu, kad ir nauji, ir anksčiau dirbantys mūsų darbuotojai galimybę dirbti nuotoliniu ir hibridiniu būdu vertina kaip privalumą. Be to, tai leido išplėsti geografiją ieškant darbuotojų. Tačiau taip pat matome, kad daliai žmonių gana sudėtinga prisitaikyti prie to, kad neturi fiksuotos darbo vietos, kurią galima įsirengti pagal savo norus“, – sako M. Sinkevičius.

Skaičiuojama, jog hibridinis darbas per artimiausią dešimtmetį valstybės įstaigoms leistų pasiekti 16 m2 ploto efektyvumo rodiklį.