Premjeras ministerijų miestelį nusprendė parduoti rinkoje, Seimo pirmininkas tuo abejoja

Papildyta Turto banko komentaru.
„Tai yra sprendimas – ministerijų miestelio ten (A. Goštauto gatvėje – BNS) nebus, o šį projektą galima realizuoti rinkoje už labai neblogus pinigus“, – Seime žurnalistams antradienį sakė G. Paluckas, jį cituoja BNS.
Jo teigimu, pirmasis projekto etapas bus išplėtotas, tačiau ten nesikels nė viena ministerija.
Pasak G. Palucko, dabartinėje geopolitinėje situacijoje visoms ministerijoms veikti vienoje vietoje nėra saugu: „Koncentruoti visas ministerijas į vieną plotą nėra absoliučiai jokios racijos“.
Premjeras nekomentavo, už kokią kainą galėtų būti parduotas projektas.
„Tai yra rinkos klausimas, ar būtų susidomėjimas, kokia kaina būtų už kv. m tiek žemės, tiek galimo sukurti ploto, bet čia nereikia spekuliuoti“, – teigė jis.
Anot premjero, gautos lėšos galėtų būti nukreiptos gynybai arba kitiems investicijų projektams: „Sukauptų lėšų panaudojimas ir poreikis yra platus – nuo gynybos iki viešųjų paslaugų.“
Turto bankas VŽ nurodė vykdysiantis valstybės sprendimus.
„Oficialaus sprendimo nesame sulaukę, tačiau esame valstybės įmonė ir vykdome bei vykdysime tai, kas valstybės sprendimu šiuo metu yra tinkamiausia. Mūsų vaidmuo – profesionaliai įgyvendinti pavestus projektus, užtikrinant pažangų valstybės turto valdymą ir investicijų grąžą. Esame pasirengę adaptuoti planus“, – teigiama įmonės komentare.
Anot Turto banko, šiuo metu teritorijoje A. Goštauto g. 11 baigiami parengiamieji ir valymo darbai, o artimiausiu metu planuojama pradėti pilnos apimties darbus, kurie numatyti baigti 2027 m.
Šiam etapui Vyriausybė yra patvirtinusi 19,4 mln. Eur vertę, o iki šiol į A. Goštauto kvartalo konversijos projektą investuota kiek daugiau nei 2,7 mln. Eur (su PVM).
Kainuos brangiau
Savo ruožtu buvusi premjerė Ingrida Šimonytė pabrėžia, kad atskirų ministerijų pastatų atnaujinimas kainuos brangiau.
Tuo metu S. Skvernelis abejojo sprendimu atsisakyti projekto – anot jo, toks sprendimas turi būti pagrįstas.
„Plotai viešųjų pastatų yra išnaudojami neracionaliai. Vienam valstybės tarnautojui tenka dviejų kambarių buto plotas, kurį reikia šildyti, prižiūrėti. Energetinio efektyvumo klasė yra labai bloga. Kas labiau apsimoka ilgalaikėje perspektyvoje – tuos pinigus leisti per sienas, stogą ar langus į orą, ar daryti kažkokius sprendimus?“ – žurnalistams antradienį sakė jis.
Seimo pirmininko teigimu, nusprendus parduoti projektą ministerijos galėtų išskelti į nuomojamas patalpas.
„Galima naudotis verslo pagalba, bet palikti taip, kaip yra, irgi nėra racionalu, nes tai yra neekonomiškas ir neefektyvus valstybės resursų naudojimas“, – sakė S. Skvernelis.
I. Šimonytė, kurios vadovaujama Vyriausybė pritarė ministerijų miestelio projektui, sakė, kad parduoti projektą nebūtų racionalu, nes atskirų ministerijų pastatų pritaikymas kainuotų brangiau.
„Atskiros ministerijos vėl bandys savarankiškai tvarkytis sunkiai darbui pritaikomus pastatus ir tai kainuos daugiau nei būtų kainavęs projektas, kur ministerijos būtų galėjusios persikelti į naujas kokybiškai parengtas patalpas“, – žurnalistams Seime antradienį sakė I. Šimonytė.
Jos teigimu, ministerijų pastatai galėtų būti parduoti, o už tai gautomis lėšomis – finansuojamas miestelio projektas.
„Projektas buvo save atsiperkantis – už kiek būtų buvę parduoti (ministerijų pastatai – BNS), tiek būtų buvę investuota ir dar šiek tiek mažiau į tą pirmąjį miestelio etapą“, – sakė konservatorė.
„Bet visi sprendimai yra politinės valios klausimas. Ir jeigu ji tokia, tai klausimas, kodėl. Tie argumentai, kurie girdisi apie karo grėsmę ir panašiai, turint minty, kur dislokuotos visos mūsų ministerijos – miesto centre, nepykit, bet tai šypseną kelia“, – aiškino I. Šimonytė.
VERSLO TRIBŪNA
Pritarė pertvarkai
G. Paluckas dar vasarį suabejojo, ar Vyriausybei reikėtų vystyti miestelio idėją, kuriai žalią šviesą uždegė Ingridos Šimonytės vadovaujama Vyriausybė.
Interviu BNS kovą G. Paluckas aiškino, jog dabar, kai valstybė turi įgyvendinti svarbius infrastruktūros projektus bei didinti išlaidas gynybai, neracionalu galvoti apie naujų biurų, įskaitant ir ministerijų miestelį, statybas.
Balandį premjeras kalbėjo, kad ministerijų ministerijų miestelio Vilniuje projektas galėtų būti parduotas privačiam statytojui.
VŽ rašė, kad 2023 m. sausį Vyriausybė pritarė valstybės pastatų komplekso Vilniaus centre pertvarkai, į buvusius mokslinių tyrimų institutų pastatus iki 2028 m. perkeliant dalį ministerijų bei kitų įstaigų, o atlaisvintus jų pastatus parduodant.
VŽ primena, kad 2024 m. rugsėjį Turto bankas sutarė dėl pirmojo etapo rangos darbų. Juos įgyvendina statybų bendrovė „Naresta“, su kuria pasirašytos sutarties vertė siekia 16,58 mln. Eur (su PVM). Iš viso pirmojo etapo vertė siekia 19,41 mln. Eur, jį užbaigti žadama iki 2026 m. pabaigos.
Seną instituto pastatą, esantį A. Goštauto g. 11, Vilniuje, ketinama paversti biuru su terasomis ant stogo ir komercinės paskirties patalpomis pirmajame aukšte.
Pagal sutartį numatoma suremontuoti penkiaaukščius pastatus A. Goštauto g. 11. Į atnaujintą 8.630 kv. m ploto pastatą turėjo būti perkeliamos trys ministerijos – Žemės ūkio, Susisiekimo ir Sveikatos apsaugos, kurių atlaisvintas patalpas miesto centre buvo ketinama parduoti.
2023 m. pabaigoje buvo išrinkta architektūros idėja, ir Turto bankas skelbė užbaigęs derybas su architektūros konkurso nugalėtojais dėl sostinės ministerijų miestelio teritorijos projektavimo.
Darbus per 24 mėn. už 4,3 mln. atliks UAB „Studija Archispektras“ architektai, pateikę darbą „Demokratijos uostas“.Preliminariais skaičiavimais, dabar esančių 34.000 kv. m ploto pastatų A. Goštauto ir Lukiškių gatvėse konversija galėjo kainuoti apie 170 mln. Eur. Po plėtros ministerijų miestelio plotas padidėtų iki daugiau nei 70.000 kv. m. Į juos perkėlus ministerijas bei kitas valstybės įstaigas būtų atlaisvinta daugiau nei 88.000 kv. m ploto pastatų, kuriuos pardavus tikimasi gauti apie 152 mln. Eur.
Baigus pirmuosius du ministerijų miestelio etapus, juose būtų įsikūrę apie 10 ministerijų.