Pirmosios kritikos strėlės į pasiūlytą NT mokesčio projektą: nepritaria, nes nederintas
Papildyta „Nemuno aušros“ atstovo Roberto Puchovičiaus komentaru.
Anot Audriaus Klišonio, Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidento, savivalda pritaria tam, kad tarybos pačios nustatytų mokesčio grindis, tačiau pasigenda laisvės leisti joms pasirinkti tarifus.
„Savivaldybės gali nusistatinėti grindis, tai yra gerai ir tą buvome siūlę. Tačiau visa schema NT mokesčio, ji padaryta tokia hibridinė, kad ją iš tikrųjų sunku netgi komentuoti. Savivaldybės nusistato grindis, tačiau mokesčio dydžio nustatyti negalime“, – BNS pirmadienį sakė A. Klišonis.
„Išlieka iš dalies suminis, iš dalies pagrindiniam būstui atskiras mokestis. Tai čia manau, kad iš tikrųjų padarytas toks miksas, kuriam LSA pritarti negali“, – teigė savivaldos atstovas.
VŽ jau rašė, kad savivaldybės NT mokesčiu neapmokestinamą būsto dalį galėtų nustatyti tarp 20.000–80.000 Eur, bet visas ne pagrindinis gyventojų NT būtų apmokestinamas nuo 20.000 Eur, rodo pirmadienį įregistruotas NT mokesčio įstatymo projektas.
Jei būsto mokestinė vertė viršija savivaldybės neapmokestinamą dalį, bet nesiekia 200.000 Eur, jis būtų apmokestinamas 0,1% tarifu.
200.000–400.000 Eur mokestinės vertės būstus siūloma apmokestinti 0,2% tarifu, 400.000–600.000 Eur – 0,5% tarifu, o namus ir butus, brangesnius nei 600.000 Eur – 1% tarifu.
Taip pat apskaičiuotam mokesčiui, jei tai asmens pagrindinis būstas, būtų taikoma 50% lengvata, bet turto daliai, neviršijančiai 450.000 Eur. Gyventojams, auginantiems 3 ir daugiau vaikų ar vaiką su negalia, būtų taikoma 75% mokesčio lengvata.
A. Klišonis pabrėžė, kad nenumatyta galimybė taryboms pačioms nustatyti NT mokesčio tarifus, ko prašė LSA.
„Turime tokią savivaldybės praktiką jau su žemės mokesčiu, žemės nuomos mokesčiu. Manome, kad tai gali tinkamai, tvarkingai funkcionuot ir čia (su NT mokesčiu – BNS). O šitas hibridas yra tokia kūryba, į kurią žiūrint iš tikrųjų yra keista, kaip ji galėjo kilti“, – aiškino A. Klišonis.
A. Klišonis anksčiau BNS sakė, kad jei turėdama laisvę nustatyti tarifus savivalda galėtų apsaugoti gyventojus nuo per didelės mokesčio naštos.
L. Kukuraitis: siūlomas NT mokesčio modelis koalicijoje nesvarstytas
Linas Kukuraitis, Seimo demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ vadovas, sako, kad Finansų ministerijos siūlomas NT mokesčio modelis koalicijos taryboje nebuvo svarstytas. Todėl, parlamentaro teigimu, negalima garantuoti, kad jis bus priimtas Seime.
„Tai reiškia, kad frakcijos tada turi pilną teisę siūlyti kitus variantus – savo siūlymus ir balsuoti pagal tai, ką mato teisinga“, – pabrėžė politikas, jį cituoja BNS.
Pasak L. Kukuraičio, frakcijos netenkina NT mokesčio grindys – jos labai nuleistos: „Demokratai už tai, kad grindys būtų 100.000 Eur asmeniui.“
Pasak jo, netenkina ir tai, kad savivaldybėms būtų leista spręsti tik dėl pirmojo būsto apmokestinimo grindų, o ne dėl viso turto: „Dėl to irgi nebuvo tartasi koalicinėje taryboje.“
„Manau, kad bus daug svarstymų, diskusijų, siūlymų, tad nieko negalime garantuoti, kad šis variantas būtų priimtas Seime“, – konstatavo L. Kukuraitis.
Vilniečių mokestis
Valdas Benkunskas, Vilniaus miesto meras, pirmadienį žiniasklaidai išplatintame komentare teigė, kad su naujuoju projektu norima suteikti daugiau laisvės savivaldai, bet „velnias slypi detalėse“.
„Iš to ką skaitau, deja, toliau atrodo, kad net ir su atnaujintu modeliu Seimo valdančioji dauguma įveda „vilniečio mokestį“. Iš esmės apmokestinama tai, kad tu gyveni Vilniuje, o ne kažkur kitur Lietuvoje“, – teigia meras.
Anot V. Benkunsko, jei mažesnės savivaldybės nusistatys 80.000 ribą, jose NT mokesčio „nemokės niekas“.
„Jeigu Vilniuje mes pritaikytume vilniečiui draugiškiausią 80.000 ribą, po kitų metų turto pervertinimo, didžioji dalis Vilniaus NT bus vis tiek brangesnė nei ši suma. Taigi, išlieka didžiulė rizika, kad priėmus tokį modelį, iš „vilniečio mokesčio“ bus bandoma finansuoti visos Lietuvos gynybą“, – mano jis.
VERSLO TRIBŪNA
Sparčiai augančiame sostinės Balsių rajone bus statomas naujas lopšelis-darželis: jo projektui Vilniaus miesto savivaldybė išdavė statybą leidžiantį dokumentą. Projekto įgyvendinimu rūpinasi Vilniaus vystymo kompanija. Aušrinės g. 10A atsirasiantis darželis ne tik prisidės prie švietimo paslaugų plėtros, bet ir taps šiuolaikišku pavyzdžiu, kaip ugdymo įstaiga gali darniai egzistuoti greta jautrios gamtinės aplinkos
Jei prieš dešimtmetį energetika statybos biudžetuose tebuvo nematoma sąmatos eilutė, šiandien ji tapo veiksniu, galinčiu iš esmės sustabdyti projektus. Apie tai, kaip energetika tapo kritiškai svarbia statybų dalimi, „Verslo tribūna“ kalbina generalinės rangos ir statybos bendrovės „Gilesta“ gamybos vadovą Paulių Ruką.
Jei prieš dešimtmetį energetika statybos biudžetuose tebuvo nematoma sąmatos eilutė, šiandien ji tapo veiksniu, galinčiu iš esmės sustabdyti projektus. Apie tai, kaip energetika tapo kritiškai svarbia statybų dalimi, „Verslo tribūna“ kalbina generalinės rangos ir statybos bendrovės „Gilesta“ gamybos vadovą Paulių Ruką.
Intensyviai vykstančios sostinės verslo centro „Sąvaržėlė“ statybos artėja prie finišo tiesiosios – baigti fasado ir vykdomi stogo dengimo darbai, pradėta vidaus apdaila, tvarkoma aplinka. Ilgametę patirtį turinčios, darbus įgyvendinančios įmonės „Conres“ statybos direktoriaus Mindaugo Budrio teigimu, projekto realizavimas reikalauja tikslumo, greitų ir netradicinių sprendimų. Baltijos šalyse pirmasis tokio lygio verslo centras reprezentuos architektūros legendos Richardo Rogerso įkurtos RSHP studijos patirtį ir išsiskirs pasaulyje žinomų projektų detalėmis.
Taip pat jam gaila, kad įstatymo projekto nepasiekė mintis taikyti lengvatą nuomojamam būstui.
„Turime suprasti, kad mokestį savininkas įskaičiuos į nuomos kainą taip ją augindamas. Jeigu tokia lengvata visgi atsirastų, ji ne tik didintų būsto prieinamumą, lengvata skatintų neslėpti būsto nuomos sutarčių šešėlyje“, – sako V. Benkunskas.
R. Puchovičius: tikėjomės, kad „grindys“ bus nuo 50.000 iki 150.000 Eur
Kaip BNS sakė „Nemuno aušros“ Seimo frakcijos seniūno pavaduotojas Robertas Puchovičius, buvo tikėtasi aukštesnių grindų.
„Aiškinsimės, kodėl priėmė tokį sprendimą registruoti, mes tikėjomės, kad bus nuo 50.000 iki 150.000 Eur (...) Paluckas minėjo 50.000-100.000 Eur“, – BNS pirmadienį sakė R. Puchovičius.
„Mums svarbu, kaip tos sumos apskaičiuotos. Ar 80.000 Eur grindys Vilniuje išgelbės nepasiturinčius žmones, o 20.000 Eur kaimo gyventojus, kurie daug neuždirba regionuose, ar tas mokestis ir bus tas, kurį galės sumokėti?“ – pridūrė parlamentaras.
R. Puchovičius taip pat siūlo nustatant grindis matyti ne tik dabartį, bet ir pažiūrėti į ateitį, nes NT brangsta.
Taip pat parlamentaras sako dar neturintis atsakymo, kaip mokestis bus skaičiuojamas vienišiems asmenis.
„Siūlymas mūsų būtų, kad tiems žmonėms būtų skaičiuojamas turtas kaip šeimai. Kad tie žmonės būtų labiau apsaugoti, kad neišeitų taip, kad sakytų, pats žmogus kaltas, kad neturi vyro ar žmonos“, – teigė „aušrietis“.
R. Puchovičius, be kita ko, siūlo apsvarstyti galimybę nustatyti savivaldybėms terminus, kas kiek laiko jos galėtų keisti NT mokestį.
„Ar kas dvejus, ar ketverius ar kas penkerius metus. Galvojam, kad siūlysime, kas kiek laiko būtų galima kaitalioti, kad nebūtų žaidžiama politika – kai rinkimai, sumažina (NT mokestį – BNS), kai jų nėra, didina“, – teigė R. Puchovičius.
