Su trenksmu į būsto segmentą sugrįžusi „Darnu Group“ čia kreips daugiausia 2025 m. investicijų

VŽ rašė, kad įmonė, prieš du mėnesius pradėjusi naujo kvartalo „Sakai“ statybas sostinės Lazdynuose, teigia su pirkėjais susitarusi dėl trečdalio pirmame etape pasiūlytų kelių šimtų butų. 

Pastaruosius kelerius metus „Darnu Group“ nefigūravo tarp daugiausia butų parduodančių NT plėtotojų, mat baigė kvartalo „Paupys“ plėtrą, o „Sakų“ startas, anot S. Survilaitės, vėlavo kelerius metus dėl biurokratijos.

Kokie jūsų 2025 m. investicijų prioritetai?

Šiemet mums svarbiausi du dalykai. Pirmiausia – „Sakai“. Tai didelis kvartalas, į kurį suplanavome nukreipti daugiausia pinigų, apie 39 mln. Eur. Esame pradėję pirmą etapą ir tikimės metų viduryje startuoti su antru, o metų pabaigoje turėtume turėti statybos leidimus trečiam bei ketvirtam etapams. Taigi mūsų planas būsto segmente šiemet yra didelis ir ambicingas.

Ir ne tik piniginių investicijų prasme. Norime sudėti teisingus pamatus ir ateities darbams – kvartalo „Launagiai“ statyboms. Esame pradėję rengti du detaliuosius planus, 2025 m. turime tikslą projektuoti visus architektūros konkursuose išrinktus kvartalus. Į šį projektą šiemet investuosime 9 mln. Eur.

Kalbant apie komercinį NT, apsiribosime „Rimi“ logistikos centro statybomis, į kurias šiemet investuojame 41 mln. Eur, o pernai investavome 8 mln. Eur. Objektas tikrai didelis, reikalauja daug lėšų, nes norime padaryti jį labai tvarų. Šiuo metu esame įsibėgėję su šiuo projektu, tikimės, kad nuomininkas įsikraustys 2026 m. viduryje.

Tai užsakomasis projektas, į kurį investuojame savo lėšas, o „Rimi Lietuva“ nuomosis. Norėtume pildyti šį portfelį, turime kelias diskusijas dėl galimų tokio tipo projektų, taigi dar šių planų į investicijas netraukiame. Bet gali būti taip, kad tie projektai pas mus atsiras.

Tinkamai subalansuotas portfelis leidžia suvaldyti rinkos pokyčius ir dirbti saugiai. Turime ne tik NT plėtros projektų, bet ir nemažą kiekį srautinių objektų: viešojo ir privataus sektoriaus projektų, Paupio verslo namus ir „Paupio darboteką“, taip pat dalį Vilniaus verslo parko patalpų ir kt.

Dar apie 5 mln. Eur esame numatę sklypams įsigyti.

2024 m. planavote panašias 80 mln. Eur investicijas, bet investavote 53 mln. Eur. Matydama jūsų ir kitų plėtotojų skaičius, suprantu, kad nuosekliai ir tvariai planuoti investicijų nepavyksta...

Tai didelė problema. Istoriškai visuomet konservatyviai prognozuodavome savo investicijas. Ir, skirtingai nei 2024 m. ar 2023 m., mūsų faktinės investicijos visuomet būdavo didesnės nei planai. Deja, pastarieji dveji metai jau labai liūdino dėl vienintelės priežasties – biurokratinių kliūčių.

Nors rinka išgyveno tam tikrų sukrėtimų dėl ekonominės situacijos ir karo, buvome pasirengę investuoti. 

Ir nė vienas mūsų planuotas projektas nebuvo stabdytas – visi jie nukelti dėl biurokratinių kliūčių. Šie procesai iš esmės yra nevaldomi, o problema ne vienoje institucijoje, visgi daugiausia projektų derinimo yra Vilniaus savivaldybėje. Ir esminis dalykas yra terminų nesilaikymas, – sako S. Survilaitė.

Jau 2024 m. planavome įvertindami ilgesnius derinimo terminus, bet drįsiu sakyti, kad situacija ne gerėja, o blogėja. Per pastaruosius 12 mėnesių buvome 4 kartus priversti kreiptis į teismą dėl terminų nesilaikymo. Nesiginčijame dėl vieno ar kito reikalavimo, noro, rekomendacijos projekto sprendiniams. Tačiau teikiami derinti dokumentai yra, švelniai tariant, ignoruojami arba jiems teikiamos mažareikšmės pastabos dėl formalaus terminų laikymosi, taip daugelis projektų stagnuoja, o tai iš esmės virsta nepadarytomis investicijomis.

Visi keturi „Sakų“ etapai vėlavo po keletą metų ir visos to priežastys prasideda ir baigiasi valdiškuose namuose.

Ką įmonei reiškia tie neinvestuoti pinigai?

Verslui tai reiškia nuostolius. Nereikia net kalbėti apie neuždirbtą pelną – yra kitų svarbių dalykų. Pirmiausia dirba žmonės ir jų resursai yra suplanuoti konkretiems projektams. Iš esmės dėl sumažėjusios darbų apimties mes neatleidome nė vieno, tačiau turėjome juos išlaikyti iki tol, kol projektai pajudės. O pajėgumų turėjome daug didesnei apimčiai, nei realiai pavyko dirbti.

Mums svarbus yra ir pažadas klientams. Dalis butų pirkėjų „Sakų“ atveju užsiregistravę laukė ir 2 metus. Lojalią klientų bazę rodo ir pirmųjų mėnesių pardavimų rezultatai.

Kartu tai ir reputacijos dalykai. Mes pažadus duodame remdamiesi reguliavimu – kokiais terminais projektai yra derinami. Deja, tas reguliavimas šiandien galioja tik verslui.

Apskritai tai pavadinčiau nuostoliais, žala, tačiau kartu yra ir ta minkšta pusė.

Jau nekalbu apie kai kur degeneruojantį miestą. „Verslo trikampis“ yra toks pavyzdys, nes dalis patalpų čia labai reikalauja konversijos, pokyčių. Liūdna, kad valdžios atstovai procesus mato tik tada, kai jie jau yra įvykę. Pavyzdžiui, džiaugiasi „Paupiu“ tarptautinėje erdvėje, o kai reikia tuos naujus paupius kurti, ne tik kad nėra jokio bendradarbiavimo ar diskusijos, bet sulaukiame ignoravimo, o kartais net sąmoningo trukdymo.

Didesnę dalį investicijų skiriate būsto segmentui. Ar jau jaučiate, kad jame įvyko atsigavimas ir kokie jūsų lūkesčiai dėl perspektyvų?

Situaciją matome optimistiškai, kaip ir daugelis mūsų kolegų. Matome ir skaičius pardavimų ataskaitose, kurie gerokai ūgtelėjo. Kartu stebime besikeičiančius klientų lūkesčius bei elgseną. Taigi net jei skaičiai dar didėja ne kartais, bent jau susidomėjimas, apžiūros yra smarkiai suintensyvėję.

„Sakų“ atvejis gal nėra tradicinis rinkos situacijos indikatorius. Smagu, kad po daug metų darbo turime lojalių klientų – didžioji dalis iš tų pirmųjų pirkėjų pažįsta mūsų grupę. Tačiau tai neindikuoja viso segmento. Kita vertus, Vilnius vis dar auga, ekonominė situacija gerėja, žmonės nori gerintis sąlygas, o baimė dėl karo jau keičiasi į pripratimą.

Kokie jūsų lūkesčiai dėl „Sakų“ pardavimų, turint omenyje, kad metų viduryje jau pradėsite ir antrąjį etapą?

Segmentas atsigauna, pozityviai nuteikia ir lojalūs klientai, ir mūsų siūlomo produkto unikalumas, o tai leis turėti gana sparčius pardavimus. Kita vertus, finansiškai esame pajėgūs statyti daugiau ir siūlyti rinktis butus ne tik iš brėžinių, bet ir jau pastatytus.

Yra ir kita objektyvi priežastis. Būsto segmentas atsigauna ir mes turime koreguoti savo planus pagal tai, kokius statybos leidimus gebame gauti. „Sakai“ yra tas projektas, kuriame matosi horizontas. Tai nėra paskutinė priežastis.

Ko galime tikėtis 2025 m. „Launagių“ projekte? Gal šiemet pamatysime pirmuosius projektinius pasiūlymus?

Tikrai pamatysime. Bus ir žaliųjų zonų, susisiekimo sprendimų koncepcijos. Kol kas per anksti atskleisti detales, bet iš esmės norime šį projektą plėtoti kitaip nei iki šiol: iš karto sukurti ne tik žaliąsias, rekreacines erdves, bet ir keletą visuomeninių objektų, didelį traukos centrą, sporto, pramogų kompleksus.

Metų viduryje šiuos dalykus turėtume pamatyti ne tik vizijose, bet ir projektinių pasiūlymų apimtyje.

Projektas yra tokio masto, kad neleidžia primityviai projektuoti ir statyti pastatų, turime daug užduočių, kurias norime išspręsti. Galiausiai kalbame apie pietinę miesto dalį, kuri ilgą laiką buvo primiršta, chaotiškai besivystanti. Todėl darome dideles transporto studijas, nagrinėjame alternatyvios energetikos sprendimus, norime, kad „Launagiai“ būtų šiuolaikiškas kvartalas ne tik dėl tradicinių sprendimų, bet ir dėl naujų, dar nebandytų.

Žodžiu, norite pirmiausia sukurti traukos centrų, kad žmonės lankydamiesi pagalvotų, jog čia visai galima būtų ir gyventi, o ne plyname lauke tiesiog statyti namus.

Taip, taip. Rimtai vertiname garsiai sakomus pažadus, be to, žmonės visuomet nori matyti, kaip viskas bus iš tiesų. Todėl su pirmaisiais kvartalais ir galvojame apie didelius visuomeninius projektus.

NT yra konservatyvus verslas, bet drąsa leidžia sukurti gražių dalykų. Kai pradėjome statyti „Paupį“, dar prieš įsigyjant teritoriją, ten, kur Paupio verslo namai, buvo numatyta gyvenamoji funkcija. Bet priėjome sprendimą, kad čia reikia ir biurų, patalpų, kuriančių gyvybę dieną. Ir dabar jos visos užimtos, neturime net ko pasiūlyti nuomininkams plėtrai, nebent kas nors išeina.

Lietuvos verslo poreikiai keičiasi, ir tikėtina, kad keisis dar labiau, o tradicinio verslo centro sampratą – aukštą stiklinį biurų pastatą – keis objektai, kuriuose žmonės jaučiasi geriausiai. Kartais už sienas svarbiau tokie dalykai, kurie leidžia dirbti efektyviai ir sukuria norą ateiti į darbą, – kalba S. Survilaitė.

Pernai aktyviai investavote prekybinių sandėlių segmente, jam skyrėte 29 mln. Eur. Kaip vertinate situaciją – ar potencialas dar neišsemtas?

Visas komercinis NT atsigauna kiek lėčiau, bet atsigauna. Didesnio susidomėjimo patalpomis sulaukėme gruodį, sausį. Sunku pasakyti, kiek segmentas turi potencialo, nes mūsų rinka šį naują produktą labai skirtingai suvokia. Vieni klientai jį labiau asocijuoja su sandėliais, kiti su biurais.

Bet mūsų patalpos pildosi, gal ne tokia sparta kaip pirmasis objektas, bet sandorių turime kone kiekvieną mėnesį ir tikime, kad abu dabar turimus užpildysime iki metų pabaigos.

Svarstome statyti dar vieną tokį objektą, bet 2025 m. to dar nedarysime, nebent rinka parodys, kad segmentas atsigauna sparčiau, nei prognozuojame. Tokiu atveju būsime pasirengę startuoti.