Dešimtmečio investicijos laukiantis prekybos centrų segmentas 2025 m. pasitinka pozityviau

Tokias tendencijas atskleidė naujausia ketvirtą kartą VŽ atlikta apklausa, kuriai gruodį atsakymus pateikė virš 70 sektoriaus ekspertų, plėtotojų, investuotojų, NT valdytojų, tarpininkų, finansuotojų ir kitų profesionalų. 

Beveik 65% NT sektoriaus dalyvių tikisi, kad 2025 m. patalpų prekybos centruose paklausa išliks stabili, dar daugiau nei trečdalis (35,3%) laukia paklausos augimo. Palyginkime: 2024 m. dauguma jų (70,8%) prognozavo stabilumą, o augimo tikėjosi gerokai mažiau – 12,5%.

Lūkesčiai dėl pasiūlos taip pat geresni: nors 70,6% vis dar tikisi stabilumo, tačiau nuo 16,7% iki 29,4% išaugo dalis besitikinčių pasiūlos didėjimo.

Prognozės dėl vakansijos taip pat pozityvesnės, nes virš 70% mano, kad ji nesikeis (buvo 58,4%), 17,6% laukia mažėjimo (buvo 21%).

Kartu didžioji dalis (76,5%) tikisi nuomos kainų didėjimo (2024 m. tikėjosi 54,2%), likę 23,5% prognozuoja stabilumą (buvo 45,8%).

Dina Bunce, vadovaujanti investicijų bendrovės „Eften Capital“ fondų valdomiems prekybos centrams Panevėžyje, Šiauliuose, Rygoje bei Jelgavoje, neabejoja, kad net ekonominio neapibrėžtumo sąlygomis į prekybos centrus ir toliau bus investuojama.

„Modernūs centrai, turintys stiprią koncepciją, turės mažiau laisvų patalpų, tačiau mažesni centrai, ypač dideliuose miestuose, turės prisitaikyti ir pasiūlyti didesnę įvairovę, kad išlaikytų nuomininkus ir pritrauktų lankytojų. Regioniniai centrai tapo stipresni pasibaigus pandemijai, tai ir tęsis 2025 m.“, – sako ji.

Mindaugas Kulbokas, NT paslaugų bendrovės „Newsec Advisers LT“ tyrimų ir analizės grupės vadovas Baltijos šalyse, mano priešingai, tačiau prognozuoja, kad 2025 m. prekybos centruose neužimtų patalpų lygis neturėtų keistis.

„Bus tik natūralūs pasikeitimai, kai baigiasi sutartys ir vyksta iš anksto planuojama sėkmingai veikiančių prekių ženklų plėtra. Todėl sėkmingai veikiantys prekybos centrai išlaikys gana žemą momentinį neužimtumo lygį tarp 2–4%, kiti – daugiausia regioniniai ar miesto pakraščiuose esantys objektai – gali turėti ir 3–8%“, – prognozuoja jis.

Laukia naujo objekto

Anot eksperto, 2025 m. laukiama sprendimo, ar „Akropolis Group“, gavusi didžiąją dalį statybos leidimų, imsis naujo objekto statybų sostinėje.

„Regis, daugiau aiškumo įgauna didelis prekybos projektas Vilniuje – „Akropolis“ prie Vingio parko, buvusioje „Velgos“ gamyklos teritorijoje. Tai būtų viena didžiausių pastarojo dešimtmečio investicijų į daugiafunkcę prekybos koncepciją. Rinkos dalyviai laukia sprendimų dėl projekto pradžios, kiti prekybos centrai investuos į vidaus patalpas ir sprendimus pritraukti nuomininkų, kas turėtų užtikrinti naujų patirčių pirkėjams“, – sako M. Kulbokas.

Ir D. Bunce mano, kad Baltijos šalyse 2025 m. toliau išliks objektų atnaujinimo tendencija.

„Jau matėme, kad kai kurie prekybos centrai keitė savo interjerą bei eksterjerą, tai tęsis ir 2025 m. Šiais atnaujinimais siekiama lankytojams suteikti naują apsipirkimo patirtį, įdiegti naujų technologinių bei skaitmeninių sprendimų“, – sako ji. 

Kita kryptis, anot pašnekovės, – jungti erdves, kad būtų galima sukurti didesnius plotus naujoms koncepcijoms.

„Prieš penkerius metus dažnai erdvės buvo skaidomos į mažesnes parduotuves, o dabar vyksta priešingai“, – pasakoja D. Bunce.

Beveik 65% respondentų tikisi, kad 2025 m. segmente situacija bus įprasta, 17,6% laukia aktyvumo. 2023 m. pabaigoje to tikėjosi gerokai mažiau apklaustųjų – 49,95% tikėjosi stabilumo, o 29,2% laukė stagnacijos.

D. Bunce sako, kad 2025 m. segmente bus dinamiški, o didžiausią vaidmenį vaidins vartotojų pasirinkimas, ekonominės tendencijos ir  prekybos inovacijos.

„Mes tikimės, kad mūsų prekybos centruose 2025 m. augs ir lankytojų srautas, ir apyvarta, nes nemažai dirbome tam rengdamiesi pastaraisiais metais“, – teigia ji.

Karo Ukrainoje poveikis prekybos ir logistikos segmentuose jaučiamas dar labiau. Daugiau nei pusė dalyvavusių VŽ apklausoje (53%) sako, kad tai didžiausia prekybos NT rizika, o jos reikšmingumas išaugo nuo 25%. O galimo ekonomikos sulėtėjimo rizika sumažėjo nuo 91,7% iki 41,2%, e. prekybos plėtros – nuo 37,5% iki 35,3%.

Vis dėlto M. Kulbokas teigia, kad konkurencija su e. prekybos sektoriumi išliks įtempta.

„2025 m. prekybininkai turi atkreipti dėmesį, kad jų sėkmė priklauso nuo veiklos efektyvumo ir kainodaros. Manau, kad matysime kainų karus, daug nuolaidų ir išpardavimų, kviečiančių pirkėjus apsipirkti. O jų pinigines veiks e. prekybos monstrai, tokie kaip „Temu“, „Amazon“, „Shein“, todėl mažiau pinigų bus skiriama išleisti fizinėse parduotuvėse“, – sako jis.

Tačiau bendrai fizinės parduotuvės, jo prognozėmis, generuos 4–5% didesnę apyvartą nei 2024 m.

„Prekybos centrams modernių koncepcijų parduotuvės yra labai svarbios didinant klientų pritraukimą ir lojalumą, todėl turi pasiūlyti naujų patirčių, kurių neįmanoma atkartoti perkant e. kanalais. Taigi prekybos centrų valdytojai turi šansą, be to, daugiafunkciškumas bei smulkios naujovės, kuriančios gerą apsilankymo patirtį, bus 2025 m. tendencija“, – kalba M. Kulbokas.

Variklis – mažesnės parduotuvės

Patrauklumas plėtoti projektus Vilniuje ir Kaune išaugo atitinkamai nuo 33% iki 41,2% bei nuo 25% iki 29,4%, Klaipėdoje menko nuo 21% iki 12%. Apskritai šį segmentą nepatraukliu investicijoms laikė 23,5%, o pernai ši dalis siekė 58,3%.

Patrauklumas plėtoti prekybos NT projektus grįžo į 2021 m. lygį, o erdvės naujiems objektams, respondentų vertinimu, kaip niekada daug – 64,7% į šį klausimą atsakė teigiamai. Pavyzdžiui, pernai taip manančių buvo apie 58%, anksčiau – po 50%.

Manančių priešingai dalis susitraukė nuo 37,5% iki 23,5%.

M. Kulbokas sako aiškiai pastebintis tendenciją, kad naujuose projektuose iš karto investuojama į tvarumą, o senesnių pastatų valdytojai imasi atnaujinimo, atsižvelgdami į tvarumą, ypač energinį.

D. Bunce taip pat mano, kad šiemet segmente valdytojai koncentruosis į tvarumą, technologijas bei klientų pritraukimą.

„Žmonėms vis labiau rūpi aplinkai draugiški sprendimai, tad svarbu investuoti į energiją taupančias technologijas bei ekologiškus sprendimus. Jaunoji karta ypač vertina šiuos aspektus ir pagal tai gali rinktis, kur apsipirkti“, – tvirtina ji.

Vis dėlto aktyviau nei prekybos centrų, anot M. Kulboko, tradiciškai ir 2025 m. vyks prekybos tinklų plėtra atidarant naujas ir atnaujinant jau valdomas parduotuves.

„Tai bus prekybos variklis, skatinantis vartojimą. Jau 2024 m. didžiausią reklamos dalį medijose po telekomunikacijų įmonių sudarė maisto prekių pardavėjų reklamos. Tai rodo, kad žmonės vis daugiau pasilieka gaminti namuose, nes didesnis PVM staigiai neigiamai paveikė kavinių ir restoranų apyvartą, net matėme kai kurių ilgą laiką veikusių restoranų užsidarymą“, – aiškina jis. 

Anot D. Buncės, prekybos centrai tampa labiau gyvenimo būdo centrais, siūlydami prekybos, maitinimo, pramogų, sveikatingumo, medicinos paslaugų, bendradarbystės, kultūros erdvių, taip siekdami pritraukti daugiau lankytojų.

„Sėkmingi prekybos centrai yra tie, kurie pasiūlo daugiau nei tik apsipirkimą. Žmonės nori vietų, kur galėtų praleisti laiką su šeima, pasimėgauti maistu, dalyvauti renginiuose ar patirti ką nors unikalaus“, – teigia ji.