Statybininkus šiemet virš vandens išlaikė viešasis sektorius: 2025-ųjų viliasi darbingesnių

Jų teigimu, biurų ir butų statybos lieka vangios, todėl pagrindinė sritis, į kurią kitąmet statybininkai žada koncentruotis,– infrastruktūra. Visgi yra teigiančių, kad mato perspektyvų pramonių objektų statybose.

Remiantis Valstybės duomenų agentūros duomenimis, per 2024 m. sausį–rugsėjį šalyje atlikta statybos darbų už 4,22 mlrd. Eur, arba 8,4% daugiau, nei per 2023 m. pirmus tris ketvirčius.

Darbingi metai

Saulius Putrimas, Estijos kapitalo UAB „Merko statyba“ generalinis direktorius, VŽ pasakoja, kad metai buvo darbingi, nes 2023 m. įmonė prisirašė sutarčių, kurių vertė daugiau kaip 300 mln. Eur.

Daugiausia įmonė dirba su gynybos infrastruktūros ir atsinaujinančios energetikos projektais. VŽ primena, kad „Merko statybos“ apyvarta iš rangos sutarčių per 2024 m. devynis mėnesius buvo 205 mln. Eur, per tą patį laikotarpį 2023 m. – 54 mln. Eur.

„Merko statyba“ įrengė vėjo elektrinių parkus Kelmės ir Pagėgių rajonuose, turėjo 20 mln. Eur vertės sutartį su NATO paramos ir pirkimų agentūra, Krašto apsaugos ministerija. Be to, bendrovė statė „Merko būsto“ gyvenamųjų namų projektus, kitų privačių užsakovų objektus.

„Pagrindinis iššūkis – suvaldyti beveik keturis kartus išaugusią darbų apimtį. Įmonėje dirba daugiau kaip 100 projektų vadovų, inžinierių, kurie turi užtikrinti, kad visuose mūsų statomuose objektuose sklandžiai bendradarbiautų visi statybų dalyviai, kurių vienu metu statybų aikštelėse dirba daugiau nei 700“, – pasakoja S. Putrimas.

Anot jo, per š. m. sausį–rugsėjį įmonė pasirašė naujų sutarčių už 76 mln. Eur.

Paklaustas apie problemas, jis mini kylančias dėl biurokratijos: „Kažkas yra negerai su biurokratiniu valdymo aparatu, kai problemos įgyvendinant strateginius objektus sklandžiai sprendžiamos tik per tiesioginius susitikimus su aukščiausio lygio vadovais.“

S. Putrimo teigimu, statybų ir nekilnojamojo turto vystymo srityje norėtųsi stabilumo. Pašnekovas tikisi, kad Europos centriniam bankui sumažinus palūkanų normas jo bus daugiau.

„Per pastaruosius penkerius metus pripratome, kad gyvenimas pilnas nenumatytų įvykių, ir išmokome bei esame pasirengę būti lankstūs ir greitai reaguoti į bet kokias nenumatytas situacijas ir iššūkius. Tačiau Lietuva bendrai, ir ypač statybų sektorius, turi daug darbų, kuriuos reikia sparčiai atlikti, kad būtume saugūs ir nepriklausomi“, – sako jis.

Visgi S. Putrimas priduria, kad regione itin sumažėjo užsienio kapitalo.

„Visiems mums yra didelis iššūkis sugrąžinti pasitikėjimą regionu, pritraukti investicijų. Ir labai svarbu visas investicijas – tiek užsienio, tiek vietos, tiek strategines, tiek pačias mažiausias – vertinti vienodai. Ir čia bus pagrindinis iššūkis ateinančiais metais tiek žmonėms, tiek verslui, tiek ir naujajai valdžiai“, – sako S. Putrimas.

Pokyčiai

Tomas Stukas, AB Panevėžio statybos tresto (PST) generalinis direktorius, VŽ kalba, kad šiais metais įmonė koncentravosi į kompetencijų ugdymą, veiklos efektyvumo didinimą.

„Kalbant apie rezultatus, 2024 m. išlaikėme panašią apimtį, kaip ir 2023-iaisiais, tačiau didelė dalis įgyvendintų projektų buvo pagrįsta ankstesnių metų sutartimis. Jų pelningumui iššūkių kėlė geopolitinės rizikos ir infliacijos poveikis“, – tikina T. Stukas.

Kaip skelbta, PST per pirmąjį pusmetį pasiekė 53,36 mln. Eur konsoliduotą apyvartą, arba 10% mažesnę nei 2023 m. Pernai pirmąjį pusmetį grupė skaičiavo 4,2 mln. Eur grynąjį pelną, o šiemet užfiksavo 2,25 mln. Eur grynąjį nuostolį.

O paties PST apyvarta pirmąjį pusmetį sumažėjo 2,7%: nuo 40,2 mln. Eur iki 39,1 mln. Eur. PST, pernai per pusmetį patyrusi 919.000 Eur grynojo nuostolio, šiemet jo užfiksavo 1,38 mln. Eur.

Anot jo, vienas pagrindinių iššūkių šiais metais buvo susiję su pačios įmonės veikla.

VŽ jau rašė, kad PST priklausanti pastatų vidaus inžinerinių sistemų įmonė „Alinita“ pradėjo restruktūrizavimo procesą. Tąkart skelbta, kad restruktūrizavimas yra būtina priemonė, leidžianti stabilizuoti veiklą.

Taip pat, kaip pranešta, PST nusprendė uždaryti tris savo filialus ir „Klaipstatos“, „Genrangos“ ir „Konstrukcijos“ veiklą perkelti į pagrindinę bendrovę.

Filialai „Klaipstata“ ir „Genranga“ atliko generalinio rangovo funkcijas, o „Konstrukcija“ – aukštos kvalifikacijos reikalaujančius bendruosius ir specialiuosius statybos darbus.

„Į ateinančius metus žvelgiame atsargiai optimistiškai. Nors gyvenamosios paskirties ir naujų biurų statybos rinka gali išlikti kiek vangoka, matome augantį pramoninių objektų poreikį. Turime stiprią patirtį šioje srityje, todėl esame užtikrintai pasiruošę šį poreikį tenkinti“, – teigia T. Stukas.

Jis, kaip ir S. Putrimas, pažymi, kad statybos sektoriui galimybė bus infrastruktūros, kariniai ir energetikos projektai.

Nauja rinka

Vilniaus statybų įmonė „Gilesta“ 2024 m. laimėjo didžiausią rangos konkursą Lietuvoje – ji už 101,53 mln. Eur (su PVM) statys Nacionalinę koncertų salę. Romas Paliulis, UAB „Gilesta“ generalinis direktorius, kiek anksčiau yra sakęs, kad 2024 m. planuotas apie 20% metinis augimas, bet turimas užsakymų krepšelis ir derinami sandoriai leidžia tikėtis, kad tikslai bus viršyti.

„Įmonė panašiu tempu auga kasmet – tai mums leidžia pasiekti ne tik darbų kokybė, bet ir nuolatinis žiūrėjimas į ateitį, duomenų analizė ir investicijos į ilgalaikius efektyvumo sprendimus. Statybų bendrovė stipri tiek, kiek gali atsilaikyti prieš išorės turbulencijas, kurių pastaruoju metu labai daug, todėl tai laikome vienu pagrindinių savo veiklos prioritetų“, – sako R. Paliulis.

Anot jo, vienas pagrindinių tikslų kitiems metams – stabilus augimas.

„Didelių šuolių nesinori turėti, nes tai yra sąnaudos, kai labai greitai tenka perorientuoti technologijas ir procesus“, – kalba jis.

Visgi klausiamas apie sektoriaus situaciją, jis sako matantis jo susitraukimą ir didėjančią konkurenciją.

„Generalinės rangos konkursų pakankamai, bet šioks toks sektoriaus susitraukimas jaučiasi, nes auga dalyvių skaičius, didėja konkurencija“, – kalba R. Paliulis.

Taip pat „Gilesta“ įsitraukė ir į energetikos infrastruktūros statybas. Anot R. Paliulio, šiemet įmonė gavo pirmąjį užsakymą Vokietijoje, kur antrinei telekomunikacijų kompanijos „Vodafone“ bendrovei įgyvendins energetikos projektą.

„Neatmetu galimybės, kad pradėsime orientuoti statybą į kitas Europos šalis“, – priduria jis.

Visgi R. Paliulis patikina, kad šiuo metu daugiausia užsakymų ateina iš viešojo sektoriaus užsakovų.

„Šiandien bet kokiu atveju valstybinis sektorius yra ant bangos. Matome daug konkursų, didelę konkurenciją. Viliuosi, kad po truputį ir privatus sektorius kils aukštyn, – teigia jis. – Darbų skaičiavimai vyksta visada, kad ir kokį turėtum krepšelį, turi domėtis ir analizuoti, kas vyksta, negali užmigti, nes greitai tave pakeis kitas. Yra privačių užsakovų, nėra taip, kad iš jų užsakymai visiškai sustoję, bet valstybinis sektorius dominuoja.“

Konkursų turėtų būti

Rangos UAB „Eikos statyba“ per šiuos metus užbaigė du didesnius projektus: Vilniaus oro uosto išvykimo terminalą bei sostinės Santaros slėnyje užbaigė Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Medicinos mokslo centro statybas.

Taip pat bendrovė sutarė su Krašto apsaugos ministerija dėl Rūdninkų karinio poligono infrastruktūros pirmo etapo įrengimo. Sutarties vertė – 125 mln. Eur, tai didžiausias užsakymas įmonės istorijoje.

Algimantas Čebanauskas, „Eikos statybos“ generalinis direktorius, interviu VŽ tikina, kad visi pastarieji 4–5 metai statybų sektoriuje – tarsi linksmieji kalneliai.

„Mes pramiegojome, kad nuo 2023 m. antrosios pusės situacija sektoriuje labai suaštrėjusi. Metų pabaigoje neįvertinome konkurencijos suaštrėjimo, kad trūksta darbų generaliniams rangovams. Turėjome užsakymų, todėl konservatyviai viską skaičiavome ir beveik metus nelaimėjome konkursų. Pavyzdžiui, dabar ligoninių konkursų kainų lygis, palyginti su metais anksčiau, 10–15% mažesnis“, – sako jis.

Anot jo, pajamų šiais metais sumažės apie 20%, bet pelningumas bus geresnis. Kitiems metams įmonė užsakymų krepšelį dar renka.

„Norėtume turėti bent 6–8 strateginius objektus, kad suvaldytume rizikas, jei kuris nors pristotų. Situacija įdomi: gynybos pramonėje nemažai investicijų, ten esame ir būsime, dalyvausime. Žiūrime ir naujas veiklas, susisiekimo komunikacijas nagrinėjame“, – tikina pašnekovas.

Jis mano, kad kitąmet įmonės ir toliau susidurs su didele konkurencija.

„Konkursų kitąmet turėtų būti: ir susisiekimo infrastruktūros, ir gynybos srityje nusimato stambių projektų. Taip pat atsigauna gyvenamųjų pastatų statyba, atrodo, kad apimtis šioje srityje didės. Jaučiame grėsmę, kad nuo kitų metų vidurio vėl gali augti kainos, susidursime su darbuotojų, subrangovų trūkumu, todėl gali kilti problemų dėl terminų įgyvendinimo. Todėl mes tam tikrai ruošiamės“, – priduria jis.

Skaitmenizavimas ir tvarumas

Kęstutis Vanagas, Suomijos kapitalo NT plėtros ir statybų bendrovės „YIT Lietuva“ generalinis direktorius, teigia, kitiems metams didžiąją dalį statybos darbų jau yra suplanavę.

„Didžiausią dalį užima komerciniai statiniai ir gyvenamosios paskirties projektai. Būstai statomi mūsų pačių vystomiems projektams“, – teigia jis.

Anot jo, pagrindiniai bendrovės užsakovai – iš privataus sektoriaus.

„Nors esame viena didžiausių statybos įmonių Lietuvoje, kartais viešuosiuose konkursuose neatitinkame kvalifikacinių reikalavimų. Tokiais atvejais konkursuose neretai lieka tik viena įmonė“, – priduria jis.

Be to, K. Vanagas pastebi ryškią skaitmenizavimo tendenciją.

„Kartu statybos sektorius susiduria su augančiomis tvarumo tendencijomis, vis dažniau užsakovai savo projektams siekia BREEAM ir LEED sertifikatų, ypač komerciniuose projektuose. Tai reikalauja papildomų statybininkų pastangų, nes procesas apima ne tik technologinį išmanymą, bet ir daugybės dokumentų kruopštų parengimą“, – sako jis.

„YIT Lietuvos“ vadovas prognozuoja, kad ir 2025-aisiais statybininkų laukia iššūkiai.

„Dideli gynybos bei infrastruktūros projektai gali smarkiai padidinti statybinių resursų paklausą ir lemti kainų augimą. Taip pat pasaulinės rinkos gali pajusti spaudimą, jei po dabartinių karinių konfliktų prasidėtų atstatymo darbai. Šie pokyčiai neišvengiamai padidintų statybos išteklių ir darbo jėgos paklausą“, – mano K. Vanagas.