Nuo šiandien: kas keičiasi ir kam ruoštis statybų reguliavime

„Aplinkos ministerija yra produktyvi. Bet yra ir daug iniciatyvų, kurių prašo pats verslas, kad spręstume problemas. Taip, daug teisės aktų keičiasi, bet viską, ką sakėme, tą ir darome. Mes buvome nuoseklūs, nors ir pakeitimų buvo daug. Man atrodo, kad tai atsakingas ir profesionalus būdas daryti pokyčius“, – interviu VŽ yra sakęs Simonas Gentvilas, aplinkos ministras.

Tad šįsyk VŽ apžvelgia didžiausius pokyčius, įsigaliojančius nuo lapkričio 1 d.

Statybos leidimai

Nuo lapkričio 1 d. keičiasi statybos leidimo išdavimo tvarka. Statybos leidimas bus išduodamas, kai bus patvirtinti projektiniai pasiūlymai, o techninio darbo projekto institucijos nebetikrins, už jo tikslumą bus atsakingi patys projektuotojai.

Aplinkos ministerijos analizės duomenimis, statybos leidimo išdavimas Vilniuje, skaičiuojant nuo projektinių pasiūlymų patvirtinimo iki statybos leidimo išdavimo, užtrunka 185 d.

Panaši situacija ir kituose miestuose. Kaune ši procedūra užtrunka 162 dienas, Klaipėdoje – 187, Šiauliuose – 179, Panevėžyje – 191, Marijampolėje – 197, Alytuje – 157.

„Dėl šių pakeitimų sutrumpės projektavimui ir statybos administracinėms procedūroms skiriamas laikas, bus aiškiau atribota statybos dalyvių ir valstybės bei savivaldybių institucijų atsakomybė, mažės administracinė našta tiek sektoriui, tiek institucijoms“, – pokyčius trumpai pristato ir jų poveikį apibūdina ministerija.

Anot S. Gentvilo, administracinių sprendimų, priimamų statybos srityje, skaičius per metus sumažės 20.000–30.000. Jo nuomone, bus taupomos privačių statytojų lėšos, biudžeto lėšos, mažės valstybės dalyvavimas ir didės ekspertų įsitraukimas, jie dalinsis atsakomybe su valstybės institucijomis.

Visgi plėtotojai ir architektai abejoja, ar praktikoje procesai vyks sparčiau.

Simonas Skukauskas, advokatų kontoros „Sorainen“ partneris, VŽ sako, kad reforma yra sveikintina, bet daug kas slypi detalėse.

„Nors reformos tikslas – spartinti statybos procesą, tačiau gali būti pasiektas priešingas efektas, nes darbai galės būti pradėti tik parengus visos sudėties techninį darbo projektą, atlikus jo ekspertizę ir jį įkėlus į „Infostatybą“. Dabar statybas galima pradėti iškart gavus leidimą – darbo projektą rengiant ir atliekant jo ekspertizę dalimis. Gali nutikti taip, kad laikotarpis nuo projektavimo iki statybos leidimo gavimo sutrumpės, o iki darbų pradžios gerokai pailgės“, – prognozuoja jis.

Mindaugas Statulevičius, Lietuvos NT plėtotojų asociacijos (LNTPA) vadovas, teigia, kad pati reforma padaryta skubotai, neįvertinus visų aplinkybių. Išsamiau apie pokyčių vertinimą skaitykite čia.

Ministerijos duomenimis, Lietuvoje kasmet išduodama apie 13.000 statybos leidimų.

Projektiniai pasiūlymai

Kadangi keičiasi statybos leidimų išdavimo tvarka, keičiasi ir projektinių pasiūlymų turinys.

„Pereinant prie dviejų etapų projektavimo šiek tiek koregavosi, ko reikia projektiniuose pasiūlymuose. (Nuo lapkričio – VŽ) ten turi atsirasti visi sprendiniai, reikalingi statinio santykiui su aplinka, integracijai į urbanistinį aprūpinimą, inžinerinei infrastruktūrai įvertinti. (Projektinių pasiūlymų apimtis – VŽ) padidinta, bet tik tiek, kad pasimatytų pagrindiniai projekto sprendiniai“, – kalba Daiva Veličkaitė-Matusevičė, aplinkos viceministrė.

Anot jos, projektiniuose pasiūlymuose turės būti statinio architektūrinė koncepcija, sklypo pagrindiniai sprendiniai.

„Visuomenė matys pastatų aukštį, vietą sklype, fasadus, medžiagiškumą, paskirtį, preliminarų vidaus planavimą, architektūrinę išraišką. Bus matomi pagrindiniai sklypo sutvarkymo sprendiniai, želdynų, takų, konceptualus aprūpinimas infrastruktūra, gyventojams bus pristatoma, iš kur bus jungiami tinklai, kur bus pravažiavimai“, – aiškina D. Veličkaitė-Matusevičė.

Visi nuo lapkričio įsigaliosiantys pokyčiai aprašyti vasarą parengtame statybos techniniame reglamente „Statinio projektavimas. Projekto ekspertizė“.

Deivis Valiulis, advokatų kontoros „Eversheds Saladžius“ partneris ir LNTPA valdybos narys, aiškina, kad projektinių pasiūlymų apimtį, įsigaliojus statybos leidimų išdavimo reformai, būtų galima lyginti su šiuo metu galiojančia techninio projekto sudėtimi.

„Šiuo metu projektiniai pasiūlymai perteikia statinių išdėstymą sklype, preliminarų susisiekimo komunikacijų, inžinerinių tinklų, automobilių stovėjimo vietų išdėstymą. Nuo lapkričio 1 d. projektiniai pasiūlymai turės apimti aukštų planus, fasadus, langus ir duris iki lietaus vandens sklype tvarkymo principinių sprendimų ar gaisrinių hidrantų išdėstymo“, – tikina jis.

Taip pat, pakeista ir tai, kas laikoma esminiu pakeitimu. Nuo šiol, jei plėtotojas nuspręstų, kad nori pakeisti fasado spalvą, tai taptų esminiu projekto pokyčiu, tektų rengti naują projektą ir pakartotinai jį viešinti.

Ir paskirtys

Aplinkos ministerija pakeitė ir pastatų paskirčių reglamentavimą. 

Pokyčiai apima statybos techninį reglamentą „Statinių klasifikavimas“. Esminiai pokyčiai yra keli: žemės paskirtis turės atitikti statinio paskirtį, padidinta pagrindinės paskirties dalis, įvestas mišrių pastatų apibrėžimas, apribotas skaidymas turtiniais vienetais.

Pagal dabartinį reguliavimą, jei statomas biurų pastatas, jame bent 51% ploto turi būti administracinės paskirties, o likusi gali būti skirta kitoms, pavyzdžiui, butams. Nuo lapkričio toji dalis keičiasi: 80% ploto turi būti pagrindinės paskirties, likusi dalis gali būti kitokia.

VŽ dar sausį apžvelgė siūlymą, kad daugiabučiuose įrengiamos požeminės automobilių stovėjimo vietos taptų butų savininkų bendrąja nuosavybe. Tai reiškia, kad kartu požeminė aikštelė taptų bendro naudojimo patalpomis.

Visgi Aplinkos ministerija nuo šio siūlymo iš dalies atsitraukė: dabar numatyta, kad ji negalės būti formuojama ir registruojama kaip atskiras NT kadastro objektas, jei šią patalpą numatoma įrengti kaip priedangą.

Medinė statyba

VŽ jau rašė, kad nuo 2024 m. lapkričio Lietuvoje visuomeninių pastatų statybose turėtų būti naudojama bent pusė organinių ar medienos medžiagų.

Nauja tvarka bus taikoma administraciniams, transporto, kultūros, mokslo ir sporto pastatams.

Pati metodika, kaip turėtų būti naudojamos tokios medžiagos, ministro įsakymu buvo patvirtinta spalio 25 d.

Joje numatyta, kad vertinant medienos ir kitų organinių statybos produktų kiekį, atskirai įvertinama kiekvieno tipo konstrukcijos, anglies dvideginio emisija. Skaičiuojant medienos ir kitų organinių statybos produktų kiekius, neįtraukiama pastato požeminė dalis, laiptinės, priešgaisrinės atitvaros, sanitarinės patalpos, priedangų ir slėptuvių konstrukcijos, lauko konstrukcijos, statinio sąramos.

Visi reikalavimai ir konkrečios formulės išdėstytos Medienos ir kitų organinių medžiagų iš atsinaujinančių gamtos išteklių pagrindu pagamintų statybos produktų naudojimo visuomeninės paskirties pastatuose nustatymo metodikoje.

Šios taisyklės nebus taikomos tik pastatams, kurių statyba techniškai sudėtinga, pavyzdžiui, jachtų klubams, biurams, jūros ar upės uosto terminalams. Taip pat, atsižvelgus į Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento siūlymą, reikalavimas pastatams su miegamosiomis vietomis: vaikų darželiams ir lopšeliams, viešbučiams, gydymo ir poilsio pastatams, atidėtas iki 2028 m. sausio.

Statybininkai, architektai, viešojo sektoriaus atstovai pripažįsta, kad medinės statybos nėra sudėtingos, nors turi iššūkių – pelėsių riziką, gaisringumą. Tačiau labiausiai juos stebina Lietuvos ambicijos, kurios viršija net ir kitų šalių, turinčių daugiau patirties, tikslus.

Tuo metu S. Gentvilas mano, kad šis sprendimas bus ne tik žingsnis tvarumo statybose link, bet ir bus galimybė pramonės įmonėms, gaminančioms skydus, konstrukcijas ir kitas priemones iš medžio.