Europos TOP 100 socialinio verslo lyderių sąraše – dvi Lietuvos verslininkės

100 Europos verslininkių moterų, įvertintų už kūrybiškus ir tvarius sprendimus, sukūrusius socialinį ar aplinkosaugos pokytį, lyderystę „TOP 100 Women in Social Enterprise“ komisija rinko iš 900 kandidačių.

Moterų lyderystė ir išsilavinimas

I. Jablonskė, VšĮ „WoW University“ įkūrėja, įvertinta už socialinio verslo – nuotolinio universiteto – skatinančio moterų lyderystę, profesinių žinių gilinimą, veiklą.

Per trejus metus „WoW universiteto“ ilguosius mokymus baigė beveik 4.900 moterų, paskaitas skaitė per 150 lektorių. I. Jablonskė nurodo didžiausiu pasiekimu laikanti partnerių ir rėmėjų įsteigtas 400 stipendijų. Jos skirtos socialiai pažeidžiamoms moterims suteikti galimybę gilinti savo profesines žinias.

„Ši nominacija man – didžiulis įvertinimas ir ženklas, kad einu teisingu keliu. Dėkoju savo komandai ir savanorėms už palaikymą ir bendrystę. Džiaugiuosi ir būna akimirkų, kai iš tiesų nesulaikau ašarų, matydama, kokį poveikį ir pokytį „Wow“ universiteto lektoriai ir visa komanda daro moterims. Matau, kaip po paskaitų ir susitikimų paauga jų savivertė ir pasitikėjimas savimi, bei iš esmės pasikeičia gyvenimas ir karjeros kelias“, – pranešime cituojama I. Jablonskė.

„WoW“ universitetas vienija 40 savanorių, 20 ambasadorių ir įgyvendina nemažai skirtingų projektų. Pavyzdžiui, kartu su Šveicarijos filantropijos fondu „The Ella Fund“ ir Britų Taryba Lietuvoje organizuoja projektą „Future Heroes“, kuriame 50 dalyvių – 14–17 metų amžiaus merginų turi galimybę stiprinti pasitikėjimą savimi ir nemokamai mokytis antreprenerystės, lyderystės ir verslumo pagrindų.

Naujausia iniciatyva – Kompetencijų ir karjeros centras, padedantis socialiai pažeidžiamoms moterims sugrįžti į darbo rinką arba persikvalifikuoti ir įgyti naujas specialybes po sunkios ligos, ilgų motinystės atostogų arba slaugančioms neįgalius vaikus.

Tvarus verslas ir ESG

Antroji lietuvė socialinio verslo lyderių šimtuke – S. Šimulytė, VšĮ „Europos socialinis verslumo ugdymo ir inovatyvių studijų instituto“ vadovė, socialinių inovatorių programos „ChangeMakersON“ programos įkūrėja.

„Šis apdovanojimas yra įvertinimas ir pripažinimas mano pasirinkimų bei ilgalaikio, nuoseklaus darbo. Jau prieš 13 metų, kai sąvokos „socialinis verslas“ ir „socialinės inovacijos” Lietuvoje skambėjo apie nieką, man rūpėjo tvarumas, mūsų verslų ir startuolių ekosistemos kuriamas poveikis ne tik vienas kitam, bet ir artimai aplinkai bei žemei. Taip gimė ir „ChangeMakersON“, – teigia S. Šimulytė.

Tvarumo srityje dirbanti daugiau kaip 13 metų, S. Šimulytė taip pat yra ir Inovacijų agentūros vykdomo projekto „TechHub“ lektorė. Ugdanti ir „TechHub“ preakceleratoriaus startuolius mentorė dalijasi, kad kuo toliau, tuo daugiau Lietuvoje atsiranda tvarių verslų, startuolių, kuriančių poveikį. S. Šimulytė įvardija „#walk15“, „Mindletic“ startuolių pavyzdžius, iš didesnių ir senesnių verslų – „Hostinger“.

„Jei dar prieš gerus penkerius metus tai buvo išimtis ir dažnas jų atrodydavo kaip „ateiviai“, šiandien išimtis yra tie, kurie visiškai negalvoja apie tvarumo principus. Tik kalbant apie tvarumą ir ESG labai svarbu išlikti kritiškiems. Labai dažnai šioje srityje yra persistengiama ir lieka tik skambios frazės“, – nurodo S. Šimulytė.

ESG ji paaiškina paprastai – kaip socialinę, aplinkosauginę ir geros valdysenos koncepciją. Tačiau tai nereiškia „pilnų šaldytuvų užkandžių, nemokamos kavos ar žaidimų kambario“.

„Pirmiausia ESG veiksnius matuojantis verslas turėtų galvoti apie savo žmonių, komandos, kolegų gerovę visomis prasmėmis, – nurodo ji. – Tikras ESG veiksnius matuojantis verslas yra dalinai nuosavybės teise priklausantis – ne mažiau 40 % – ir darbuotojams, t. y. ne tik aukščiausiai valdžiai. Antra, tvariam verslui rūpi klientai – svarbu į juos įsiklausyti, būti lankstiems ir sukurti geriausią kliento patirtį. Trečia, tai – verslas, kuriam rūpi bendruomenė, kurioje jis veikia, t. y. ne tik mato ir žino jos problemas, bet ir prisideda prie jų sprendimo.“

Ketvirta koncepcijos dalis – aplinka ir planeta, pasak S. Šimulytės, yra viena sudėtingiausių.

„Pavyzdžiui, kažkas pasakė, kad plastikas yra blogai ir visiems tai tapo konstanta. Čia irgi yra labai daug kriterijų, kuriuos turime įsivertinti, pradedant nuo to, koks tai plastikas, kiek kartų jis gali būti perdirbtas, kokios to išlaidos, koks poveikis aplinkai susidarytų keičiant į kitą medžiagą ir t. t. Tokiais atvejais labai pravartu kritiškai vertinti tendencijas ir iš tiesų apskaičiuoti, kiek viena medžiaga iš tiesų gali padaryti žalos ar naudos“, – vertina ji.

Šimtuką sudarantis 2007 m. įkurtas ir Hagoje veikiantis Europos socialinio verslo tinklas „Euclid Network“ yra finansuojamas iš Europos socialinio fondo+ priemonės (ESF+) ir vienija per 5.000 socialinio verslo organizacijų. Tinklo nariai įsikūrę 26-iose šalyse, dirba 45-iose valstybėse ir atstovauja daugiau kaip 100.000 organizacijų Europoje ir už jos ribų. Lietuvos socialinio verslo asociacija tinklo nariais tapo 2022 m.