IRT inovacijoms – 5,3 mln. Eur finansavimas: nuo avataro mokymuisi iki liečiamos hologramos
Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) skelbia 12 projektų, kuriems skirtas finansavimas pagal Norvegijos finansavimo programą „Verslo plėtra, inovacijos ir MVĮ“.
Įmonės pateikė 35 paraiškas, kurių prašoma finansuoti suma – per 19 mln. Eur. MITA nurodo, kad projektai vertinti inovacinį potencialą, komercializavimo galimybes, produkto inovatyvumą bei partnerystę su Norvegijos verslo organizacijomis.
„Lietuva sėkmingai dirba su skaitmenine plėtra susijusiose srityse. Ji turi gana pažangią skaitmeninę infrastruktūrą, gerai išvystytą verslumo kultūrą ir daug naujų IRT įmonių. Nors didžioji dauguma įmonių dabar turi prieigą prie plačiajuosčio ryšio tinklų, pažangesnių skaitmeninių įrankių – programų naudojimas įmonėse vis dar skiriasi, atsilieka mažos ir vidutinės įmonės. Realiam proveržiui reikalingos investicijos“, – teigia Ina Sinkevičiūtė, „Norway Grants“ programos „Verslo plėtra, inovacijos ir MVĮ“ vadovė.
Kaip nurodo MITA, tarp atrinktų projektų – inovacijos, susijusios su EDTech, Fintech, dirbtiniu intelektu, kibernetiniu duomenų saugumu, daiktų internetu, big data.
Pavyzdžiui, „Inion LT“ kuria programinę įrangą, skirtą saulės parkų vystytojams. „Aspeco“ vysto naujos kartos autonominę duomenų rinkimo platformą „Smart Falcon“, kuri gali būti montuojama prie greitai judančių ar skraidančių objektų – dronų, automobilių, sraigtasparnių, – tam, kad užtikrintų sklandų jų valdymą realiuoju laiku. „Scorify“ padės klientams gerinti kapitalo apyvartą su inovatyvia faktoringo rizikos vertinimo sistema.
Nacionalinis švietimo centras kuria dirbtiniu intelektu paremtą neformalaus ugdymo paslaugų valdymo sistemą cempion.com, kuri padės pasiūlyti rinkai individualius poreikius atitinkančias neformalaus ugdymo paslaugas.
Dirbtinį intelektą pasitelkia ir įmonė „Flinke Folk“, kurios inovacija – savarankiškai mokytis gebantis realistiškas avataras, kuris veiks kaip stimuliatorius mokant specialistus bendrauti su klientais.
„Elvo“ kuria dirbtiniu intelektu paremtą išmanią namų valdymo sistemą.
„Oxus.AI“ kuria lietuvių kalbos telefoninių pokalbių šnekos kokybės vertinimo sprendimą, kuris palengvins darbą skambučių centrams.
„Finbro“ diegia išmanaus skolinimosi platformą.
Bendrovė „Frogdom“ kelionių organizatorių naudojamai rezervacinei sistemai vysto dirbtiniu intelektu paremtą kainų reguliavimo sistemą.
Išmanus kibernetinio saugumo mokymo įrankis, kurį kuria „Trustguru“, padės išmokti atpažinti sukčių siunčiamus elektroninius laiškus ir švies visuomenę apie asmens duomenų saugumą.
„Gluk media“ kuria spendimą virusų prevencijai – ore liečiama holografinė vaizdo atvaizdavimo sąsaja bus pamaina liečiamiems ekranams.
„PUM plius“, pasinaudodama „Norway Grants“ investicijomis, sukurs išmanią edukacijos monitoringo sistemą, kuri padės nuolatos sekti ir vertinti mokymosi rezultatus ir kurti individualizuotus mokymosi planus.
