Europoje jau auga nerimas, kad paramai pinigų neužteks
Atrodo, kad bent jau kol kas pusiausvyrą išlaikyti pavyksta, o valstybių paramos smulkiajam ir vidutiniam verslui (SVV) mechanizmai Europoje yra bent iš dalies veiksmingi. Kaip rodo internetinės verslo finansavimo platformos „CapitalBox“ iniciatyva Londone įsikūrusios tyrimų bendrovės „Opinium Research“ atlikta apklausa, du trečdaliai SVV atstovų Europoje mano, kad jų valstybių verslui skiriama pakankama parama, rašoma pranešime.
Visgi šie vertinimai skirtingose Europos šalyse skiriasi. Pavyzdžiui, ispanai savo vyriausybės paramą verslui vertina prasčiausiai – tik 46% smulkiojo ir vidutinio verslo atstovų Ispanijoje mano, kad šalies įmonėms padedama pakankamai. Palankiausiai Europos verslo bendruomenė vertina Vokietijos kanclerės Angelos Merkel ir Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono pastangas padėti verslui.
Tiesa, pandemijai besitęsiant, o valstybėms neretai imant siaurinti paramos gavėjų ratą ar kitais būdais riboti jos apimtį, verslo optimizmas dėl ateities mažėja. Tik pusė SVV įmonių Europoje jaučiasi užtikrintai dėl vyriausybių galimybių ir toliau teikti pakankamą paramą. Panašiai tiek įmonių atstovų teigė, kad per šiuos metus visiškai finansiškai atsitiesti joms dar nepavyks. Be to, 54% SVV atstovų mano, kad suvaržymai tęsiasi per ilgai.
„Nors smulkiojo ir vidutinio verslo įmonės Europoje stengiasi prisitaikyti prie veiklos apribojimų, persiorientuoti ir optimizuoti savo veiklos procesus, daugelis mažesnių bendrovių neturi finansinių rezervų, todėl su kiekvienu nauju suvaržymų mėnesiu patiria vis didesnį spaudimą ir tampa vis labiau priklausomos nuo vyriausybių įgyvendinamų paramos verslui programų ar kitų finansavimo šaltinių. Dėl to efektyvūs valstybių paramos mechanizmai verslui išlieka gyvybiškai svarbūs“, – sako Scottas Donnelly, bendrovės „CapitalBox“ vadovas.
Atleidimų nepavyksta išvengti
Net 60% SVV atstovų Europoje teigė, kad pandemija neigiamai paveikė jų apyvartines lėšas, o maždaug pusei įmonių dėl to tampa sunku išlaikyti darbuotojus. 38%. bendrovių dėl to buvo priverstos atidėti suplanuotus projektus ir plėtrą.
Apklausos duomenimis, iki praėjusių metų pabaigos 58% SVV įmonių Europoje bent dalį darbuotojų buvo išleidusios į prastovas ar priverstines atostogas. Dažniausiai tai teko daryti Didžiosios Britanijos (65%), o rečiausiai – Nyderlandų (49%) įmonėms. Toms Europos bendrovėms, kurioms teko tai padaryti, vidutiniškai į prastova buvo ar yra išsiuntusios du iš penkių darbuotojų. 41% įmonių nuo pandemijos pradžios teko dalį darbuotojų atleisti, o trečdaliui – sutrumpinti jų darbo valandas.
Vakcinacijos tempui daugelyje Europos valstybių neįgaunant reikiamo pagreičio, atrodo, verslo dar laukia ne vienas iššūkių mėnuo. Siekiant juos įveikti SVV atstovų manymu, naudingiausia būtų labiau išplėsti mokesčių lengvatas (39%) ir pasiūlyti daugiau verslo paskolų alternatyvų (37%). Be to, 65% SVV atstovų pasisako už tai, kad dabartinės kompensacijų už prastovas schemos būtų pakeistos darbuotojų atlyginimo subsidijomis.
Finansavimo poreikis išlieka
Visgi S. Donnelly pabrėžia, kad net ir susidurdamos su sunkumais Europos smulkiosios ir vidutinės įmonės siekia išlikti atsakingos ir finansiškai drausmingos.
„COVID-19 pandemijos nulemtas neapibrėžtumas dėl ateities dalį įmonių paskatino drausmingiau valdyti savo įsiskolinimus. Nemažai bendrovių užklupus pandemijai iš karto įvykdė turėtus įsipareigojimus. Be to, įmonės labiau pasveria savo galimybes imti naujas paskolas, o darydamos tai siekia gauti kuo geresnes sąlygas, ne tik remiasi bankų finansavimu, bet ir ieško alternatyvių finansavimo šaltinių. Suprasdami sudėtingą verslo situaciją mes taip pat siekiame sudaryti įmonėms palankesnes galimybes pasiskolinti – pavyzdžiui, ribotą laiką siūlome verslo paskolas 2 mėnesiams su nulinėmis palūkanomis ir be jokių paslaugos mokesčių“, – pranešime cituojamas S. Donnelly.
Nors nuo pandemijos pradžios įmonės skolinasi atsargiau, finansavimas jų veiklai išlieka reikalingas. Atlikus apklausą paaiškėjo, kad 52% smulkiųjų ir vidutinių įmonių Europoje nuo pandemijos pradžios yra ėmusios paskolas. Daugiau nei pusė (55%) bendrovių skolinosi iš komercinių bankų, o maždaug trečdalis (31%) naudojosi valstybės suteikiamais kreditais. Pabrėžtina, kad dešimtadalis per pandemiją nesiskolinusių įmonių to priežastimi nurodė nepalankias palūkanų normas, taip pat tai, kad bankai nesutiko joms suteikti finansavimo.
„Siekiant įveikti pandemijos iššūkius smulkiajam ir vidutiniam verslui, svarbu ne tik valstybių parama laiku, bet ir užtikrinti reikiamą finansavimą apyvartinėms lėšoms. Iš savo praktikos matome, kad aktyviausiai šiuo metu veikia prekybos, ypač e. komercijos sektoriaus įmonės ir statybos bendrovės, o liūdniausia situacija Horeca sektoriuje, kurio įmonėms tiek vykdyti veiklą, tiek pritraukti reikiamą finansavimą darosi sunkiai įmanoma“, – pabrėžia S. Donnelly.
Bendrovės „CapitalBox“ iniciatyva Europos smulkiojo ir vidutinio verslo vadovų apklausa atlikta praėjusių metų lapkritį. Iš viso apklausta 2.000 SVV įmonių vadovų.
