Planas A Vyriausybei – veikti!
Pasak jos, teismui bendrą ieškinį pateiks atskiros įmonės. D. Matukienės teigimu, šiuo metu veiklos atlaisvinti negali apie 70.000 įmonių ir maždaug tiek pat užsiimančių individualia veikla ar turinčių verslo liudijimus.
Verslininkai skaičiuoja trečią karantino mėnesį be pagalbos, kai apkarpyta viskas, kur tik galėta sutaupyti, ir vėl keičia planus po priešais jau bolavusio, bet atsiimto pažado, kad netrukus galės dirbti.
Žiemą išgyvenę smulkieji pavargo prašinėti ir įrodinėti, kad, jeigu vieni dirbti gali, tai galėtų ir jie.
Viltis apie šviesesnę ateitį masino trečiadienį žadėtas sprendimas atverti smulkiuosius paslaugų ir prekybos verslus, kurie turi atskirus įėjimus iš lauko bei atitinkamą plotą, užtikrinančius klientų saugumą. Ar ne lietuviška patarlė sako, kad ši pozityvi fizinė emocija yra tikrų tikriausia kvailių motina? Ypač ji tikėtina, kai pareina iš valdiškų namų.
Taigi, įvairiais instituciniais lygiais skleista viltis tą pačią dieną ėmė ir... užgeso: Vyriausybė klausimo nesvarstė, nes ekspertai patikino, kad dar anksti galvoti apie tokius laisvinimus.
Karantino ribojimų scenarijuose laisvinimai žymimi planais A, B, C, D.
Smulkieji irgi prabilo tokia raidžių kalba – žada per dvi dienas Vyriausybę supažindinti su savo A ketinimu. Ir ne, tai nėra „Šiaulių banko“ iniciatyvos smulkiesiems skatinti „Planas A“.
„Visada galima rasti mažiausią ir juo pasinaudoti, tada reikšmingi tampa ekspertai, kurie skeptiški arba ne. Bet yra dalykų, kaip Civilinis kodeksas, kuris sako apie sutartinius įsipareigojimus. Verslas yra beviltiškoje situacijoje“, – trečiadienį LRT laidoje „Dienos tema“ kalbėjo SVV tarybos pirmininkė.
„Jeigu ekspertai ir Vyriausybė turi planus A, B, C – verslininkai per dvi dienas irgi paskelbs planą A. Kai jis bus, Vyriausybė apie jį sužinos. Jis apima teisėtų lūkesčių išsipildymą“, – sakė smulkiųjų atstovė, patikslindama, kad kalba apie grupinius smulkiųjų ieškinius – mažiausiems teistis atskirai būtų per brangus malonumas.
„Nes jei didysis prekybos centras, kuris turi net blogesnes sąlygas, veikia, tai kodėl to daryti negali smulkus ir vidutinis?“ – klausia D. Matukienė.
Klausimas – retorinis, nes kartojamas nuo pirmojo karantino, o matematika – kiek klientų telpa į mažą parduotuvę, o kiek – į didelę, – irgi jau girdėta.
Nuo pat antrojo, sugriežtinto, karantino pradžios smulkieji diskriminuojami, ypač – prekybininkai. Uždarius ne maisto prekių parduotuves, kone visų prekių galima pirkti didžiuosiuose prekybos tinkluose.
Vyriausybė tai leido, nors saugumo logikos tokiame sprendime rasti neįmanoma – juk maža parduotuvė gali leisti apsipirkti po vieną-du pirkėjus vienu metu, o į prekybos tinklų parduotuves per dieną priplūsta šimtai, jei ne tūkstančiai pirkėjų.
Skirtingai nuo didelių, smulkieji gali net temperatūrą pamatuoti, jei tik reiktų – paprašyti papildomai rankas dezinfekuoti ar net medicininę kaukę klientams padovanoti vietoj neretai centruose matomų veidą dangstančių skarų ir šalikų. Galime net neabejoti – jei tik premjerė su visais ekspertais panorėtų, pasiūlytų savo klientams ir KN95 / FFP2 ar kokios ten klasės respiratorius. Tik duokite dirbti!
Štai Šiauliuose 18 metų veikia seserų įkurta įmonė „Aika dovanos“, turinti parduotuvių penkiuose miestuose ir 55 darbuotojus. Ar kito gimtadienio įmonė sulauks, neaišku.
Gruodį bene visi žmonės išleisti į prastovas, bet didžiausios išlaidos – parduotuvių, esančių prekybos centruose, nuoma – dėl to nesumažėjo.
„Tiek metų dirbus, labai nesinorėtų užsidaryti dėl kelių mėnesių karantino. Tačiau viskas priklausys nuo valstybės pagalbos, jei jos negausime – turėsime užsidaryti. Mokėti 16 parduotuvių prekybos centruose nuomą nedirbant kelis mėnesius yra labai sunku. Jeigu uždarymas būtų nuo sausio, dar kas kita, bet dabar buvo gruodis – mėnuo, kai atgaudavome pinigus už visus metus pirktas prekes“, – VŽ sakė Jolita Girijotienė, „Aikos dovanų“ vadovė.
Pandemijos pažymėtais metais darbuotojais labiausiai nukraujavo mažiausios – iki 9 talkininkų turinčios įmonės. Mikroįmonėse per metus darbuotojų skaičius sumažėjo beveik dešimtadaliu – 9%.
Palyginti, mažose įmonėse darbuotojų skaičius susitraukė 1,9%, vidutinėse – 0,6%, o didelėse įmonėse darbuotojų ūgtelėjo 2,5%, rodo duomenų analitikos „Scorify“ duomenys.
Dar aiškesnis vaizdas, kokia yra smulkiųjų situacija, ir kiek jų liks, bus matyti tada, kai jos turės grąžinti pagalbą – sumokėti atidėtus mokesčius.
Valdžiai tikrai vertėtų pastebėti „Swedbank“ užsakymu atliktą gyventojų nuomonės tyrimą, kuris rodo, kad užsitęsus ribojimams senka ir gyventojų kantrybė – 40% respondentų teigia, jog slapta naudotųsi šiuo metu draudžiamomis kirpėjų, kosmetologų, trenerių paslaugomis.
Aklas užsispyrimas – puiki terpė viltį praradusiųjų šešėliui, kuris kaip ta korona greitai apkrečia visas visuomenės gyvenimo sritis ir, kaip rodo praktika, sunkiai įveikiamas.
VŽ nuomone, bendro draudimų kurpalio taikymas yra nelogiškas ir darantis daugiau žalos nei atnešantis naudos. Ir pati valdžia, ir jos ekspertai-patarėjai pripažįsta, kad epidemiologinė situacija atskirose savivaldybėse yra skirtinga. Laikas vadovautis objektyviais duomenimis ir laisvinti karantino ribojimus ten, kur jie byloja apie saugesnę gyvenimo aplinką.
Tokią taktiką taiko ne viena pasaulio valstybė. Juolab kad judėjimo galimybės tarp savivaldybių išlieka suvaržytos, o smulkieji verslai iš tiesų turi gerokai daugiau galimybių reguliuoti klientų srautus ir efektyviau taikyti saugos priemones, nei didieji prekybos centrai. Juk leidžiame kažkaip prekiauti vaistinėms, tiesa?
Masinis ekonomikos paralyžius veda bent prie dviejų labai didelių problemų. Viena jų – milžiniški ekonominiai nuostoliai, kurie neišvengiamai drastiškai skurdina ir piliečius, ir valstybę. Tai reiškia dar didesnę socialinę nelygybę, su kuria ir taip per daug metų nesėkmingai galuojamės.
VERSLO TRIBŪNA
Apie inovacijas ir jų stygių, kokios galimybės jas auginti Lietuvoje, ko trūksta įmonėms, kad jos labiau pasitelktų inovacijas, kalbamės su Patricija Reut, laikinai einančia Inovacijų agentūros direktorės pareigas. Prieš mūsų šaliai rengiant 2021–2027 m. Europos Sąjungos (ES) fondų investicijų programą buvo atlikta Lietuvos konkurencingumą bei pažangą kuriančių verslų analizė. Tarp gautų duomenų išaiškėjo ir keliančių nerimą.
Smulkaus ir vidutinio verslo finansuotojo „Noviti Finance“ vadovas Linas Armalys sako, kad smulkiems besikuriantiems verslams dažnai prireikia finansinių investicijų, nors ir nedidelių – kelių ar keliasdešimties tūkstančių eurų. „Suprantame, kad pinigai yra ekonomikos kraujas, ir pirmas dalykas, kuris ateina į galvą kalbant apie „ekonomikos kraujo“ kiekį ir sveikumą – investicinė sąskaita. Tokie instrumentai atsiranda retai, jie yra tartum katalizatoriai, kurie gali paspartinti ekonomikos spurtą. Tačiau netinkami instrumentai ir veiks netinkamai – neduos naudos ar net bus žalingi“, – kalba L. Armalys.
PEPPOL tinklas Lietuvos įmonėms atveria naujų galimybių pereinant prie elektroninių dokumentų naudojimo. Sistema leidžia paprastai ir patogiai keistis skaitmeniniais komerciniais dokumentais su visomis prie PEPPOL prisijungusiomis įmonėmis bei viešosiomis institucijoms. UAB „Edisoft systems“ yra sertifikuota įmonė, teikianti visas paslaugas, susijusias su prieiga prie PEPPOL tinklo. Taigi, apžvelkime, kaip veikia šis tinklas ir kokias galimybes jis suteikia verslui.
Technologijos šiandien svarbios ne tik verslo augimui – jos gali tapti svarbiu stabilumo ramsčiu. Tuo įsitikino žiniasklaidos planavimo agentūra „Open Agency“, jau beveik dešimtmetį dirbanti su verslo valdymo sistema „Directo“.
Ir toliau taip stoiškai kaupiami valstybės ekonominiai nuostoliai grasina nubraukti visas trijų dešimtmečių pastangas siekti taip geidžiamo ES senbuvių vidurkio.
Kita dėmesio verta problema – dėl karantino ribojimų ties piko riba fiksuojamas piliečių nuovargis ir nekantrumas. Šį išskirtinai svarbų faktorių taip atkakliai ignoruodama Vyriausybė gali prisišaukti su stichine nelaime lygintiną bėdą – pilietinius neramumus, kokius matome sąmoningesnėse už Lietuvą laikomose Europos valstybėse. Tada jau tikrai ne Vyriausybės programų įgyvendinimas ar gerovės valstybių kūrimas rūpės...
Vengiant tokių pavojingų dalykų ir juos neišvengiamai lydinčių politinių krizių, ir racionalu, ir protinga būtų pradėti atidarinėti vožtuvus susikaupusiam garui nuleisti ten, kur tam yra net menkiausios prielaidos.
Kaip plačiai ir kokiose srityse – tai jau kitas klausimas, į kurį atsakyti turėtų tikrai ne kelis specifinius statistinius grafikus stebintys ir pakankamai siaurą sritį aprėpiantys ekspertai-virusologai, o platesnį vaizdą privalantys matyti ir tinkamu metu sprendimus daryti politikai.
