Smulkieji ruošia ieškinius, opozicija svarsto kreiptis į Konstitucinį Teismą
„Visas verslas yra pasirengęs, viską susipirkę. Bent jau tai sumai, kurie susipirko visus dalykus, kad apsaugotų ir padarytų, tai bent jau tai sumai ruošiasi pateikti ieškinį“, – BNS ketvirtadienį sakė D. Matukienė.
Pasak jos, teismui bendrą ieškinį pateiks atskiros įmonės. D. Matukienės teigimu, šiuo metu veiklos atlaisvinti negali apie 70.000 įmonių ir maždaug tiek pat užsiimančių individualia veikla ar turinčių verslo liudijimus, tačiau ji neįvardino, kiek jų žada kreiptis į teismą.
„Yra surinkti dabar 9.000 parašų, o kiek jų bus rytoj, šeštadienį, negaliu pasakyti“, – sakė D. Matukienė.
„Priklausomai nuo to, kiek verslininkų, nes mes kaip taryba kreiptis negalime, bet kiek verslininkų pareikš savo pretenzijas. Jie jas reiškia jau dabar teisininkams, vartotojų teisių asociacija jau pateikė pretenziją Ekonomikos ir inovacijų ministerijai ir Vyriausybei, o ieškiniai yra ruošiami“, – kalbėjo ji.
Vis dėl to ji sakė besitikinti, kad Vyriausybė artimiausiu metu pakeis savo poziciją ir ginčų teisme bus galima išvengti.
„Aš turiu dar mažą viltį, kad gal nereikės (kreiptis į teismą – BNS) Šiandien vyksta vienas jau teismas dėl verslo šakos uždarymo, dar nuo šito daug kas priklausys ir nuo to, ar Vyriausybė galvoja kad smulkusis verslas yra vertas dirbti“, – pridūrė ji.
Vilniaus apygardos administracinis teismas ketvirtadienį ketina skelbti sprendimą dėl „Aukštaitijos implantologijos klinikos“ skundo, kuriuo prašoma atlyginti žalą dėl karantino metu įvestų draudimų teikti paslaugas.
Teismui skundą pateikusi odontologijos ir grožio paslaugų įmonė teigė, kad Vyriausybė kovo viduryje viršijo įgaliojimus, uždarydama verslus ir prašė atlyginti 70 tūkst. eurų žalą dėl negautų pajamų ir susidariusių išlaidų.
Vyriausybė trečiadienį nusprendė kol kas nešvelninti karantino reikalavimų, nors anksčiau buvo skelbta, kad Ministrų kabinetas turėtų apsispręsti dėl ne maisto prekių parduotuvių ir kirpyklų atidarymo.
Prie Vyriausybės veikianti ekspertų komisija antradienį siūlė karantino režimo kol kas nekeisti.
Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė trečiadienio vakarą atsiprašė, kad Vyriausybė buvo sukėlusi lūkesčių sušvelninti karantiną, o toks sprendimas nebuvo priimtas.
Premjerės teigimu, Vyriausybė „dėl principinės karantino laisvinimo schemos“ turėtų apsispręsti kitą pirmadienį.
Opozicija svarsto kreiptis į Konstitucinį Teismą
Opozicija svarsto kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad jis nuspręstų, ar Vyriausybės numatyti karantino ribojimai nediskriminuoja smulkaus verslo.
Darbo partijos frakcija ketvirtadienį paskelbė renkanti parašus, kad dėl šio klausimo kitą savaitę būtų sušaukta neeilinė Seimo sesija. „Valstiečiai“ ir socialdemokratai žada svarstyti šią iniciatyvą, bet sprendimo dar nepriėmė.
„Vyriausybė į savo trečiadienio posėdį neįtraukė klausimo dėl smulkiojo verslo ir karantino sąlygų sušvelninimo, o tai lems, kad ir toliau diskriminuojami smulkieji verslai bankrutuos arba pradės dirbti nelegaliai“, – sakė „darbiečių“ atstovas Viktoras Fiodorovas.
„Valstiečių“ frakcija šį klausimą svarstys ketvirtadienio popietę, BNS sakė frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė.
„Turėsime frakcijos posėdį nuo 13 val. ir kaip tik tą klausimą aptarinėsime ir apsispręsime“, – teigė ji.
Socialdemokratas Gintautas Paluckas BNS sakė, kad frakcija tarsis, ar pasirašyti iniciatyvą, tačiau jis išsakė abejonių, nes bylinėjimasis Konstituciniame Teisme gali ilgai užtrukti.
„Frakcija tarsis, ar pasirašyti, apsiskambinsime ir pasitarsime. Jeigu frakcija pritars pasirašyti, pasirašys kas norės. Tik abejoju, ar kreipimasis į Konstitucinį Teismą apsimoka, nes procedūros yra beprotiško ilgumo“, – teigė jis.
Mišrios Seimo narių grupės frakcijos seniūnė Rita Tamašunienė BNS sakė, kad palaikys iniciatyvą dėl neeilinės sesijos, tačiau sakė mananti, kad šioje grupėje parlamentarų nuomonės išsiskirs.
Parlamento pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad valdantieji šaukti neeilinės sesijos neketina, todėl viskas šiuo klausimus yra opozicijos rankose – neeilinė sesija vyks, jei bus surinkta pakankamai Seimo narių parašų.
Neeilinei sesijai sušaukti reikia surinkti 47 parašus.
„Reikia surinkti parašus. Jeigu surinks parašus, tai ir bus. Tie Seimo nariai, kurie pasirašo, jie ir siūlo darbotvarkę. Nežinau, kokią darbotvarkę planuotų opozicijos frakcijos. Galbūt būtų gaila, jeigu vienas klausimas dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą tebūtų svarstomas“, – BNS sakė ji.
VERSLO TRIBŪNA
Atvirojo kodo e. komercijos platforma „Sylius“, sukurta naudojant „Symfony“ karkasą, pastaraisiais metais ypač populiarėja tarp vidutinio dydžio ir didelių verslų, kurie turi nestandartinių poreikių savo e. parduotuvėms. Dėl savo lankstumo ir pritaikomumo „Sylius“ išsikovojo tvirtą poziciją tarp technologiškai pažengusių komandų ir įmonių, kurioms reikia išplėstinių sprendimų. Tačiau e. komercijos ekspertai perspėja, kad ši platforma tinka ne visiems.
Transporto sektorius Lietuvoje yra vienas stipriausių šalies ekonomikos variklių – ypač kelių transportas, kuriame šalies vežėjai aktyviai dirba visoje Europoje. Kartu transporto ir logistikos sektorius išlieka vienu kertinių pasaulio bei nacionalinės ekonomikos ramsčių. Be efektyviai veikiančių tiekimo grandinių, prekių judėjimas tarp gamintojų, tiekėjų ir vartotojų sustotų, o tai paveiktų beveik visas sritis – nuo prekybos ir pramonės iki žemės ūkio ir paslaugų.
Linas Armalys, alternatyvaus nebankinio verslo finansuotojo „Noviti Finance“ direktorius, akcentuoja, kad daugiausiai finansuoja smulkiuosius verslus iki 10 darbuotojų, kurie paprastai sulaukia mažiausiai bankų dėmesio. Tokia situacija yra ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje bei Lenkijoje, kur paslaugas teikia „Noviti Finance“. Tokie smulkūs verslai sudaro apie 82–84% visų įmonių minėtose šalyse.
Šventinis laikotarpis įmonėms – ne tik graži tradicija bei simbolinis paminėjimas, bet ir galimybė stiprinti santykius su partneriais, klientais bei darbuotojais. Verslo dovanos vis dažniau suvokiamos kaip strateginė priemonė, galinti perteikti įmonės vertybes ir ilgam įsiminti gavėjui.
„Valdančiųjų koalicijoje daugumą darbų esame numatę pavasario sesijoje, kažkokių degančių svarbių klausimų, dėl kurių reikėtų rinktis vasario mėnesį, mes nematome“, – teigė V. Čmilytė Nielsen.
Pagal Vyriausybės nustatytą tvarką, nuo gruodžio vidurio veiklą gali tęsti parduotuvės, kurių pagrindinė veikla yra maisto prekių pardavimas, tačiau joms nebus draudžiama prekiauti ir ne maisto prekėmis.
Turgavietėse leidžiama tik maisto prekyba, atskiros ne maisto prekių parduotuvės yra uždarytos.
Vyriausybės atstovai sako sutinkantys, kad tai sukuria netolygias sąlygas, tačiau teigia, kad ribojimai yra būtini, siekiant suvaldyti koronaviruso pandemiją. Dabartiniai valdantieji kaltina buvusią valdžią, kad jos įvestas karantinas buvo pernelyg švelnus, o tai lėmė didelį sergamumą ir mirtingumą.
