Ekonomikos Nobelis – už pastangas suprasti pažangą

Alfredas Bernhardas Nobelis (1833–1896) – švedų chemikas, inžinierius, 1895 m. Paryžiuje pasirašytu testamentu, paskutiniu iš keleto, beveik visą savo turtą, apie 94%, skyrė penkioms premijoms (fizikos, chemijos, fiziologijos arba medicinos, literatūros ir taikos). Remiantis testamentu, jos teikiamoms asmenims, per praėjusius metus žmonijai atnešusiems didžiausią naudą.
Viena iš priežasčių, galėjusių paskatinti tokį A. Nobelio sprendimą, buvo turtus jam sukrovusio dinamito taikymas karo reikmėms. Plačiai paplitęs pasakojimas, kad 1888 m. mirus jo broliui Liudvikui Alfredui, Prancūzijos dienraštis susipainiojęs išspausdino Alfredo Bernhardo nekrologą, skelbiantį apie „prekeivio mirtimi“ mirtį. Pasak istorijos, šis įvykis lėmė Nobelio susirūpinimą savo darbų palikimu: nenorėdamas įeiti į istoriją tokiu paniekinamu vardu, jis išreiškė savo valią dėl premijų skyrimo. Aišku, tai šokiravo mokslininko artimuosius ir šie užginčijo testamentą. Galiausiai po 5-erių metų buvo įsteigtas Nobelio fondas ir 1901-aisiais pradėtos teikti jo vardo premijos, dydžiu tuomet prilygusios Švedijos universiteto profesoriaus 20-ies metų atlyginimui.
Žinios, vertos jūsų laiko
- Esminių naujienų santrauka kasdien
- Podkastai - patogu keliaujant, sportuojant ar tiesiog norint išnaudoti laiką produktyviau
- Manopinigai.lt - praktiški patarimai apie investavimą, realūs dienoraščiai