Smulkieji prekybininkai prašo nuomos kompensacijų
Kauno prekybos miestelyje „Urmas“ dauguma prekybos vietų uždaryta nuo gruodžio, ten dirba maždaug 6.000 darbuotojų, teigiama pranešime spaudai.
„Urmo“ administracija penktadaliu sumažino nuomos mokestį, tačiau pasigenda aiškumo, kokios pagalbos galės tikėtis dėl antrojo karantino.
„Lyginant su pirmuoju karantinu, tada gana greitai buvo įvardyta, kokios paramos galima laukti. Dabar nuo anksčiau tebeveikia tik atlyginimų kompensavimo dėl prastovų mechanizmas, o apie kitokių formų paramą vis dar nėra jokios aiškios informacijos. Žmonės nežino ko tikėtis, ko laukti, kaip elgtis. Mes savo iniciatyva nutarėme kompensuoti nuomininkams 20% nuomos mokesčio už pusę gruodžio mėnesio, kada parduotuvės jau nebegalėjo dirbti. Tačiau nežinome ar galėsime ir toliau tą daryti“, – pranešime spaudai cituojama Dovilė Lengvenienė, „Urmo“ rinkodaros vadovė.
VŽ primena, kad penktadienį Vyriausybė pritarė subsidijų tvarkos aprašui. Tai reiškia, kad nuo kitos savaitės verslas galės pildyti paraiškas gauti subsidiją „Mano VMI“ ir lengvatinių paskolų „Invegoje“. Daugiau apie tai skaitykite čia.
Taip pat dabar yra kuriamas antras pagalbos nukentėjusiems verslams paketas, jame apie nuomos kompensaciją nekalbama, tačiau vėl svarstoma dėl subsidijų, kurias verslas galėtų panaudoti nuomos ar kitoms sąnaudoms.
Padėjo subsidija ir nuomos kompensacija
Patys prekybininkai, dirbantys „Urmo“ prekybos miestelyje kalba apie bandymus prekiauti internetu, nuotolines vaizdo konsultacijas, tačiau jie neatstoja įprasto darbo.
„Nedirbame jau mėnesį, o neaišku nei kada tikėtis karantino pabaigos, nei kokia bus parama. Kompensuojami tik darbuotojų atlyginimai, o dėl nuomos ir kitokių kompensacijų kol kas nėra jokių žinių. Pirmojo karantino metu buvo padengta dalis nuomos, taip pat ir vienkartinė kompensacija pagal sumokėtą gyventojų pajamų mokestį (GPM). Nuomos kompensacija labai palengvina padėtį, tačiau tai vis tik nėra pagrindinis dalykas. Be papildomos paramos verslui bus labai sunku vėl įsisukti, nes kai atsidarysime visus žieminius rūbus teks išparduoti už žymiai mažesnes kainas, o įsigyti pavasariniams lėšų nebeužteks“, – nurodo Virgina Glambinskė, įmonės „Dagina“, prekybos miestelyje turinčios dvi vyriškos aprangos parduotuves, savininkė.
9 darbuotojus turinti bendrovė e. parduotuvės neturi, tačiau bandė teikti pasiūlymus klientams savo feisbuke. V. Glambinskės teigimu, užklausų ten nesulaukiama: pirkėjai įpratę matuotis ir rinktis gyvai, be to būnantiems namuose drabužių reikia mažiau.
„Kol kas esame girdėję tik apie paramos verslui projektą, kuris išsamiau vis dar nėra pristatytas. Mūsų žiniomis ten gali visai nelikti nuomos kompensacijų. Toks sprendimas būtų tikrai nuviliantis, nes juk išlaidos nuomai daugeliui verslų yra vienos iš pagrindinių. Juo labiau, kad pirmojo karantino metu buvo sukurtas tikrai gerai veikiantis kompensavimo mechanizmas pagrįstas nuomos sutarčių registravimu. 50% kompensavo valstybė, 30% — nuomotojas, o nuomininkui liko padengti 20% nuomos mokesčio“, – teigia Vita Rašinskė, sportinės aprangos parduotuvės „Sport 4U“ savininkė.
Subsidijos gali negauti
Kaip nurodoma pranešime spaudai, ši bendrovė po pirmojo karantino investavo į e. prekybą ir vykdė plėtrą, todėl jos pajamos galėjo nesumažėti 30%, tai reiškia, kad subsidjos nuo COVID-19 nukentėjusiam verslui „Sport 4U“ negautų. Parduotuvė pasiūlė vaizdo konsultacijas pirkėjams – skambučio metu rodo pirkėjams galimus drabužių variantus, atsako į klausimus, pataria. Tačiau e. prekyba sudaro 10–15% tradicinės prekybos pajamų.
„Mes, kaip ir daugelis kitų įmonių, jau po pirmojo karantino daug investavome elektroninę prekybą. Kiti nepaisant nieko vykdė plėtrą, kad kaip nors didintų pardavimus ir galėtų išgyventi. Tai tokiu atveju apyvarta gal ir nekrito taip smarkiai, bet įmonės turėjo kur kas daugiau išlaidų. Todėl šiuo atveju susidarytų paradoksali situacija, kad tokia paramą gautų tie, kurie nedarė nieko, kad išgyventų. O tie, kurie investavo į išlikimą būtų tarsi nubausti už tai, kad stengėsi“, – pažymi V. Rašinskė.
