Pritarta: pirmasis paramos paketas – subsidijos ir paskolos – kitą savaitę

Papildyta skirsniu „Diskusija po prekybininkų pastabų“

Ministrų kabinetas penktadienį svarstė subsidijų tvarkos aprašo tvirtinimo klausimą, kuris buvo perkeltas iš trečiadienio posėdžio – tada tvirtinti Vyriausybė jo negalėjo, nes reikėjo sulaukti Europos Komisijos (EK) pritarimo.

Aušrinė Armonaitė, ekonomikos ir inovacijų ministrė, priminė, kad Vyriausybė yra patvirtinusi subsidijų koncepciją anksčiau, o suderinus su EK, tvarkos apraše buvo padaryti keli pakeitimai.

Pavyzdžiui, numatyta, kad vidutinės įmonės pagal metines pajamas, bet turinčios daugiau darbuotojų nei 250, gali pretenduoti į subsidiją, taip pat – anksčiau pakeistas apyvartos skaičiavimo laikotarpis.

„Ši priemonė yra grįsta pasitikėjimu verslu – mes tikime ir institucijos patikės jūsų nukritusia apyvarta, kurią indikuosite, tačiau tiek Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), tiek Lietuvos verslo paramos agentūra pasilieka teisę, tai įtvirtinta šiame apraše, patikrinti iki 2021 m. gruodžio 1 d. duomenis, ar jie sutampa su tais, kuriuos pateikėte. Ir tiems, kurių apyvarta nebuvo nukritusi, teks tą subsidiją ar jos dalį sugrąžinti, – sakė A. Armonaitė. – Noriu pasidžiaugti, kad kitą savaitę savarankiškos įmonės jau galės pradėti teikti paraiškas VMI sistemoje.“

Subsidijų priemonė skirta smulkiam ir vidutiniam verslui, tačiau anksčiau, ją derinant, atsisakyta darbuotojų skaičiaus apribojimo.

Tai reiškia, kad įmonės metinės pajamos 2019 m. neviršijo 50 mln. Eur arba turto balansinė vertė 2019 m. gruodžio 31 d. neviršijo 43 mln. Eur. Toks apyvartos ir turto balansinės vertės kriterijus – vidutinio dydžio įmonių, tačiau atsisakyta 250 darbuotojų skaičiaus ribojimo. Kitaip tariant, jei įmonė pagal apyvartą ar turto balansinę vertę yra vidutinio dydžio, joje gali dirbti ir daugiau darbuotojų nei yra vidutinės įmonės „lubos“ – per 250.

Pagrindinis kriterijus įmonėms, norinčioms gauti subsidiją, kuri sudaro 25% 2019 m. įmonės sumokėto gyventojų pajamų mokesčio (GPM), yra apyvartos sumažėjimas bent 30%.

Skaičiuojamas laikotarpis per antrąjį karantiną – apyvartos susitraukimas nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. sausio 31 d., lyginant su 2019–2020 m. laikotarpiu.

Jeigu įmonės veikla buvo uždrausta nuo 2020 m. gruodžio, tada skaičiuojama apyvartos mažėjimas nuo 2020 m. gruodžio 1 d., neįtraukiant lapkričio duomenų.

Jeigu įmonė įsteigta laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d., bet tuo laikotarpiu, kai skaičiuojamas apyvartos smukimas, pajamų negavo, tada remiamasi antrąja sąlyga – ar vykdoma pagrindinė veikla yra įtraukta į karantino metu ribojamų veiklų sąrašą. Naujos įmonės, taip pat sumokėjusios iki 2.000 Eur GPM, galės pretenduoti į 500 Eur dydžio subsidiją.

Toliau keliami tokie reikalavimai: 2021 m. sausio 1 d. ir subsidijų paraiškos pateikimo mėnesio pirmą dieną įmonėje dirbo bent vienas darbuotojas; iki 2020 m. sausio 31 d. pareiškėjas – įmonė – yra sumokėjusi ar įskaičiusi bent dalį už 2019 m. deklaruotos mokėtinos gyventojų pajamų mokesčio (GPM) sumos.

Dar įmonė turi būti pateikusi finansinių ataskaitų už 2019 m. rinkinį. Jeigu įmonė yra susijusi su kitomis įmonėmis, tos įmonės irgi turi būti pateikusios finansines ataskaitas.

Daugiau apie subsidijų tvarkos aprašą skaitykite čia.

VŽ primena, kad bus skelbiami du kvietimai teikti paraiškas gauti subsidiją – savarankiškoms įmonėms ir bendrovėms, susijusioms su kitais subjektais.

Antrajame kvietime dalyvausiančios įmonės paraišką teiks Elektroninėje deklaravimo sistemoje (EDS). Šįkart kvietimų užpildyti paraišką, siunčiamų kriterijus atitinkančioms įmonėms, priešingai nei po pirmosios pandemijos bangos, kai mikroįmonėms buvo siunčiami kvietimai pildyti paraiškas, VMI nepateiks.

„Siųsti individualių kvietimų ar skelbti sąrašų nėra numatyta. Paraišką galės teikti visos įmonės, atitinkančios nustatytus kriterijus. Savarankiškos įmonės, kaip jau yra įprasta, teiks paraišką per „Mano VMI“. Susijusios įmonės – įmonės turinčios sąsajų su kitomis įmonėmis – deklaraciją teiks per EDS. Šiuo metu deklaracija yra kuriama – ji bus sukurta laiku“, – VŽ anksčiau nurodė VMI.

Subsidijos ir lengvatinės paskolos priskiriamos pirmajam pagalbos verslui dėl antrosios COVID-19 bangos etapui.

Daugiau apie lengvatines paskolas skaitykite čia.

Daugiau apie antrojo pagalbos paketo gaires, kurio priemonės dar kuriamos, skaitykite čia.

Diskusija po prekybininkų pastabų

Posėdyje kilo ir diskusija dėl apraše esančios įmonės sąvokos: kad jos apyvarta bus vertinama kartu su Lietuvoje veikiančiomis susijusiomis bendrovėmis – tokia nuostata gali užkirsti kelią gauti paramą įmonėms dėl jų valdymo formos, ir kapitalo kilmės – eliminuoti lietuviško kapitalo įmonių grupes.

„Noriu tikėti, kad įvyko kažkokia klaida. Iš šios priemonės eliminuotos būtent lietuviško kapitalo įmonės, kurios yra valdomos pagal holdinginę verslo valdymo formą. Pavyzdžiui, jeigu fizinis asmuo, investuotojas, pats vienas kaip fizinis asmuo įsteigia 10 įmonių ir kiekvienos įmonės apyvarta nesiekia po 50 mln. Eur, tai jis paramą gautų. Bet jeigu tas pats asmuo įsteigia holdinginę įmonę ir per ją įsteigia 10 įmonių, kurių kiekvienos apyvarta neviršija 50 mln. Eur, bet sumoj viršija, tai jos negaus“, – prisijungusi prie Vyriausybės posėdžio sakė Rūta Vainienė, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos (LPĮA) vykdomoji direktorė.

„Prieš valandą kartu su LVPA komanda perėjau kiekvieną žingsnį ir kiekvieną lentelę, kurią pildys įmonės, pretenduodamos į šią subsidijų paramą. Bus du šaukimai – savarankiškoms įmonėms tam, kad mažieji, kurie turi vieną savininką, mikroįmonės, gautų greičiau, ir tada susijusioms įmonėms, kurias reikia daugiau patikrinti. Tame antrame šaukime tikrai niekas nediskriminuos pasauliniuose holdinguose esančių įmonių, kaip ir kalbėjome, sveiko proto kriterijais planuoja vadovautis ir VMI, ir Vyriausybė“, – atsakė A. Armonaitė, ekonomikos ir inovacijų ministrė.

Prieš Vyriausybės posėdį LPĮA išplatintame pranešime teigiama, kad sprendimas vertinti ne įmonių grupes, o atskirus juridinius vienetus yra sveikintinas, tačiau tiek lietuviško, tiek užsienio kapitalo įmonėms jis turi būti vienodas.

R. Vainienės teigimu, tarp ES šalių nėra valstybės, kurios teikiama parama diskriminuotų įmones pagal kapitalo kilmę. Anot jos, Lietuvoje vienodai nukentėjusios tokio pat dydžio ir apyvartos parduotuvės subsidiją gaus arba negaus, priklausomai tik nuo to, ar jos priklauso užsienio, ar Lietuvos įmonių grupei. R. Vainienės tvirtinimu, tokių įmonių nėra daug, tad tai nėra lėšų trūkumo klausimas, juolab kad paramai yra taikomos lubos – 800.000 Eur.

Vincas Jurgutis, ekonomikos ir inovacijų viceministras, priminė, kad ši priemonė yra skirta smulkiam ir vidutiniam verslui, o kuriant priemonę, vietoje formalios smulkaus ir vidutinio verslo sąvokos vertinimas buvo išplėstas: atsisakyta 250 darbuotojų skaičiaus kriterijaus, taip pat – nustatyta, kad vertinama apyvarta ir susiję asmenys tik Lietuvoje, kad nebūtų vertinamos tarptautinės bendrovės.

„Tačiau, jeigu tos susijusios įmonės sudaro ar viršija 43 mln. Eur ar 50 mln. Eur, kaip yra smulkaus ar vidutinio verslo įstatyme, šiuo atveju parama nėra teikiama, tam pritarė Vyriausybė. Mes esame aptarę, kad subsidijų parama turi būti nukreipta į smulkesnes įmones, o stambesnis verslas turėtų pretenduoti į paskolų priemones, – sakė V. Jurgutis. – Kai kalbame, kad tai – ne pinigų klausimas 800.000 Eur ribos – milijonas visgi yra pinigų klausimas, jei prisideda 5 įmonės, tai nuo 150 mln. Eur turime padidėti iki 155 mln. Eur.“

Premjerė Ingrida Šimonytė pažymėjo, kad klausimas yra susijęs su įmonių savarankiškumo vertinimu ir pasiūlė EIM kartu su Konkurencijos taryba įvertinti, ar galima patikslinti nuostatas, kad nebūtų „netinkamų sąlygų konkurencijai“.

„Taip, galbūt galimos situacijos, kad priklausai kokiai nors didesnei grupei, bet kaip ūkinis subjektas esi savarankiškas. Kita vertus, buvimas grupėje gali reikšti, kad turi visai kitus finansavimo šaltinius ir prieigą prie likvidumo nei įmonė, kuri pati sau stovi vidury ekonomikos su savo akcininku. Manau, svarstytinas klausimas, ar galime rasti kažkokius kriterijus, kurie įvertintų savarankiškumą“, – sakė premjerė I. Šimonytė.

Rašyti komentarą 0