Vyriausybė pritarė siūlymui mokėti tiesiogines išmokas labai mažoms įmonėms
Luko Savicko, Vyriausybės vicekanclerio, pristačiusio Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso pasekmių mažinimo priemonių plano pakeitimus, teigimu, pakeitimų tikslai 3: papildyti planą pradėtomis vykdyti priemonėmis, patikslinti jų redakciją ir numatytą kompensavimą.
Vienas iš pokyčių – greito efekto subsidijoms labai mažoms įmonėms – mikroverslui.
„Prastovų kompensavimo patikslinimas, pagal Seimo priimtas formuluotes, papildomos sektorinės priemonės likvidumui užtikrinti – skiriant turizmo sektoriui 45 mln. Eur ir žemės ūkiui 52 mln. Eur. Taip pat – greito efekto mikroįmonių subsidijos, kurioms būtų skirta iki 100 mln. Eur“, – vardijo L. Savickas.
Subsidijos mikroįmonėms COVID-19 pasekmių mažinimo plane papildo jau įgyvendinamas priemones didinti smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) subjektų likvidumui – paskolas labiausiai nukentėjusiems verslams, mažoms ir vidutinėms įmonėms kompensuoti 50-100% sumokėtų palūkanų, portfelinių garantijų paskoloms 2, finansinės priemonės „Alternatyva“ ir kitas.
Vyriausybė trečiadienį svarstė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos siūlymą skirti tiesiogines valstybės subsidijas labai mažoms įmonėms, turinčioms iki devynių darbuotojų, ir taip padėti joms sušvelninti koronaviruso krizės pasekmes.
Vienas siūlymų yra įmonei išmokėti 25% 2019 m. jos sumokėtų mokesčių dydžio subsidiją, o valstybės lėšų poreikis tam siektų apie 70 mln. Eur.
Tačiau Žygimantas Vaičiūnas, Energetikos ministras, laikinai ekonomikos ir inovacijų ministro pareigas, BNS sako, kad konkreti paramos schema dar nėra iki galo aiški, o Vyriausybė trečiadienį tik įtrauks šią priemonę į paramos verslui planą.
„Kol nepriimtas sprendimas, tol jo nėra. Esmė yra tokia, dėl ko yra sutariama – tai yra orientuojamasi į pačias smulkiausias įmones, o dėl kriterijų, darbuotojų skaičiaus, procentų ir kitų dalykų dar tebevyksta diskusijos, tai šiandien detalių nekomentuosiu, nes skirtingai nei kiti asmenys, kurie komentuoja, jie vienaip įsivaizduoja, bet kol sprendimo nėra, komentarų aš neturiu “, – BNS sakė Ž. Vaičiūnas.
Pasak jo, šiuo metu svarstomi bent 3-4 variantai, kaip ši parama galėtų būtu įgyvendinta. Vyriausybei priėmus principinį sprendimą, konkrečias paramos sąlygas vėliau patvirtins Ekonomikos ir inovacijų ministerijos ministerija.
„Šiandien Vyriausybė turėtų priimti principinį sprendimą, kad tarp tų pagalbos verslui priemonių, kurios yra, būtų ir šita eilutė – būtent (parama – BNS) toms mikro įmonėms“, – teigė ministras.
Vaida Česnulevičiūtė, Prezidento patarėja, BNS sakė, kad Prezidentūra tokį pasiūlymą Vyriausybei pateikė praėjusią savaitę. Pagal projektą, išmokų suma priklausytų nuo įmonės sumokėtų mokesčių.
„Siūlome išmokos dydį nustatyti proporcingą įmonės per 2019 metus sumokėtų gyventojų pajamų mokesčių, „Sodros“ įmokų ir Privalomojo sveikatos draudimo įmokų sumai“, – BNS trečiadienį sakė prezidento patarėja.
„Kiekvienai įmonei būtų išmokama 25% praėjusiais metais jos sumokėtų mokesčių, nepriklausomai nuo darbuotojų skaičiaus. Taigi parama būtų didesnė įmonėms, kurios turi daugiau darbuotojų, moka didesnius atlyginimus“, – pridūrė V. Česnulevičiūtė.
Jos teigimu, tiesioginės išmokos padėtų labai mažoms įmonėms prisitaikyti prie naujų veiklos sąlygų, išlaikyti perspektyvų verslo modelį ar perorientuoti veiklą.
Jekaterina Rojaka, Ekonomikos ir inovacijų viceministrė, sako, jog ministerija siūlo mažas įmones skaidyti į dvi dalis – labai mažas įmones – iki 5 darbuotojų ir į kiek didesnes – 6-9 darbuotojų.
„Priklausomai nuo jų sumokėtų GPM mokesčių ir mokesčių, susijusių su darbo sąlygomis, užskaityti tuos mokesčius tam, kad padidintume laikinai likvidumą ypatingai smulkiam verslui“, – Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje trečiadienį sakė J. Rojaka.
Pasak jos, tai būtų negrąžinama subsidija.
„Tai būtų grantas, negrąžinama subsidija, šiuo metu svarstomi keli variantai: tai gyventojų pajamų mokestis (GPM) ir su darbu susiję mokesčiai, tai yra, įskaitant ir „Sodrą“, ir PSD. Arba vien tiktai GPM, priklausomai nuo to, koks būtų įtvirtintas biudžetas (...) Susigrąžinimas mokesčių, papildoma suma pervedama į sąskaitas tų įmonių (...) Perskaičiavimas už 2019 metus“, – sakė J. Rojaka.
Anot V. Česnulevičiūtės, Vyriausybės patvirtinto paramos verslui paketo priemonės mažoms įmonėms yra sunkiau prieinamos dėl didelio jų skaičiaus, ribotų administracinių pajėgumų, baimės neapibrėžtumo sąlygomis prisiimti skolinius įsipareigojimus.
V. Česnulevičiūtė Seimo komitete trečiadienį sakė, kad nauja pagalbos priemonė papildytų Vyriausybės instrumentus.
„Šita priemonė nekonkuruotų su dabartinėmis Vyriausybės siūlomomis priemonėmis dėl to, kad ji yra palyginti mažos apimties. Priklausomai nuo kalibravimo, tai gali būti apie 70 mln. Eur “, – kalbėjo prezidento patarėja.
Algirdas Butkevičius, BFK narys, priklausantis Mišriai Seimo narių grupei, pastebėjo, kad priemonė gera, bet ją reikėjo taikyti jau anksčiau.
„Manau, kad šita metodika turėjo būti iš pat pradžių taikoma, ypač smulkioms įmonėms, nes po trijų savaičių maždaug 80% įmonių, kuriose dirba iki devynių darbuotojų, faktiškai buvo uždarytos. Antras dalykas, tai palengvina greitesnį pinigų gavimą, nereikia eiti to biurokratinio kelio“, – kalbėjo Seimo narys.
Liberalas Kęstutis Glaveckas mano, kad būtina palaikyti rinkas, antraip subsidijų priemonė nepasieks tikslo.
VERSLO TRIBŪNA
Lietuvių įkurta alternatyvaus finansavimo technologinė įmonė „smeGo“ perkopė simbolinę ribą - klientams suteikė daugiau nei 2,5 mlrd. eurų finansavimą. Per devynerius veiklos metus bendrovė šią sumą paskolino smulkiems ir vidutiniams verslams (SVV) veikiantiems Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Suomijoje bei Nyderlanduose.
Miško ruošos ir medienos produktų gamybos UAB „Datera“ tvariai augo per beveik visus tris veiklos dešimtmečius. Tačiau pagausinusi įrengimų skaičių ir gamybos apimtis bendrovė ėmė gauti solidžias sąskaitas už elektrą, kurios per mėnesį viršydavo ir 10.000 Eur. Ieškodami sprendimų, kaip šias sąskaitas sumažinti, bendrovės vadovai išsiaiškino, kad įmonė gali gauti finansinę paramą iš Inovacijų agentūros saulės elektrinei įsirengti. Dabar įmonė nemažą dalį elektros pasigamina pati, o sąskaitos už sunaudojamą elektrą sumažėjo daugiau nei perpus.
Lietuvos finansinis sektorius, pasak „Noviti Finance“ vadovo Lino Armalio, yra vienas stipriausių regione – ženkliai pranašesnis už kaimyninių šalių rinkas ir siūlantis žemesnes paskolų kainas. Tačiau net ir tokioje pažengusioje rinkoje išlieka sisteminių barjerų, kurie stabdo smulkųjį verslą ir neleidžia efektyviai panaudoti milijardų eurų, gulinčių indėliuose.
Nuotekų valymo sprendimai leidžia gyventi patogiai ir švariai ne tik mieste, bet ir toli nuo miesto infrastruktūros. Tačiau, neefektyvus nuotekų tvarkymas ne tik gadina gyvenimo kokybę skleisdamas blogus kvapus, bet ir kelia rimtą pavojų aplinkai ir jūsų piniginei, sako „BioTornado“ kūrėjai, UAB „Biotechnologijos grupė“ vadovas Julius Mažeika ir projektų vadovas Kęstutis Dakinevičius.
„Galima ir per kitą galą žiūrėti: ne vien duoti tiesiogiai skatinimą, subsidiją, bet ir finansuoti rinkos išlaikymą, ką prezidentas darė kalbėdamas ir su kitų valstybių prezidentais, ir su Baltarusija – ten, kur potencialiai yra rinkos. Nes jeigu neturėsi potencialios rinkos, visos šitos subsidijos kaip į smėlį susigers. Ir po keturių mėnesių vėl bus visi alkani, tušti pilvai“, – sakė K. Glaveckas.
Kai kurie parlamentarai priminė, kad krizės metu būtų pravartu turėti nuolatinį ekonomikos ir inovacijų ministrą, o iniciatyvą turėtų perimti būtent ši ministerija. K. Glaveckas replikavo, kad „Ūkio ministerija yra raitelis be galvos“.
Įmonės, turinčios iki devynių darbuotojų, sudaro trečdalį visų Lietuvoje veikiančių įmonių – 33.000 iš 100.000 Jose dirba maždaug dešimtadalis privataus sektoriaus darbuotojų – 104.000.
