„Mirusiojo kišenių kraustymas“: kaip „Foodout“ klientus pasidalino likę rinkos žaidėjai

Tomas Vonžodas, UAB „Maistas į namus“, valdančios maisto išvežiojimo bendrovę „Lėkštė.lt“, direktorius: „Kai supratome, kad vienas konkurentas pasitraukia, prasidėjo varžybos dėl jo klientų.“
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr. — Tomas Vonžodas, UAB „Maistas į namus“, valdančios maisto išvežiojimo bendrovę „Lėkštė.lt“, direktorius: „Kai supratome, kad vienas konkurentas pasitraukia, prasidėjo varžybos dėl jo klientų.“ Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Kai iš augančios rinkos, kurią dalijasi 3 įmonės, viena pasitraukia, likusių vadovams belieka pasiraitoti rankoves ir suvaldyti akyse augančius klientų ir užsakymų srautus. Didžiausias pavojus – perimti ir blogąją buvusio konkurento praktiką.

Kai praėjusių metų lapkričio viduryje restoranai, dirbę su „Foodout.lt“ maisto išvežiojimo bendrove, ėmė dėl bendradarbiavimo kreiptis į jos konkurentus „Lėkštė“ ir „Wolt“, pastarųjų vadovai sukluso. Įtarimus, kad su šia bendrove yra kažkas negerai, sustiprino ir tai, kad darbo ėmė prašytis ir ten dirbantys kurjeriai. O kai lapkričio 27 d. užsakymų kreivė staiga šovė aukštyn, pasidarė aišku, kad „Foodout“ nustojo teikti paslaugas.

„Per keletą savaičių su mumis susisiekė apie 10 restoranų, kurie nori pradėti dirbti mūsų platformoje. Kreipiasi ir konkurentų darbuotojai. Jau 5 kurjerius įdarbinome, netrukus priimsime dar tiek pat. O užsakymų srautas šiandien išaugo net 30%, palyginti su vakar, kai konkurentų tinklalapis, kuriame galima užsisakyti maisto, dar veikė“, – tąkart VŽ sakė Tomas Vonžodas, UAB „Maistas į namus“, valdančios maisto išvežiojimo bendrovę „Lėkštė.lt“, direktorius.